Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.
D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas dėkoja Putinui ir sako, kad jis yra humanistas. Iš pradžių buvo rusiškas dyzelinas, Amerika neįvedė sankcijų Rusijai pagal vadinamąjį Grahamo įstatymą, o dabar – humanistas. Ar jau taip atvirai D. Trumpas rodo savo poziciją Putinui?
Aišku, S. Witkoffas kalbėjo apie paleistą kalinį, bet ukrainiečiams yra labai skaudu girdėti tokius žodžius apie V. Putiną, kuris kiekvieną dieną bombarduoja Ukrainos miestus ir žūsta nekalti civiliai žmonės. Dronų ir raketų bombardavimo skaičius per antrąją D. Trumpo kadenciją tik išaugo. Vadinasi, vadinti V. Putiną kažkuo kitu nei asmeniu, tiesiogiai atsakingu už brutalią agresiją, niekaip neišeina.
Bet tuo pačiu atsiminkime, kad S. Witkoffas dar praėjusiais metais D. Trumpui iš Maskvos vežė Kremliaus aplinkos žmonių nupieštus portretus bei kalbėjo apie tai, kad V. Putinas nori taikos ir derybų. Deja, tai nebe pirmas kartas, kai taip nutinka. Svarbiausia iš Ukrainos tikslų perspektyvos – išvengti, kad gražūs žodžiai agresoriaus atžvilgiu nevirstų praktiniais sprendimais, silpninančiais Ukrainos gynybinius pajėgumus. Kol kas reikia pripažinti, kad didžioji dalis sprendimų, kurie labiausiai pakenktų Ukrainai, tikrai nėra priimti.
Ar tikėtina taika Ukrainoje?
D. Trumpas sako, kad taika Ukrainoje yra kaip niekada arti ir kad ji turi būti pasirašyta šių metų pabaigoje. Kremlius irgi sako, kad karas artėja prie pabaigos. Ką reiškia tokie pareiškimai?
Nėra pagrindo manyti, kad karas tikrai artėja prie pabaigos. Paties Kremliaus atstovų komentarai apie tai aiškiai užsimena, nes Europos šalys kartu su JAV ir Ukraina vežasi į Maskvą konkrečias idėjas bei pasiūlymus, kaip stabdyti karą. Pirmiausia tai turėtų būti paliaubos, sustabdyti karo veiksmai ir tęsiamos derybos, tačiau Kremlius tai visiškai atmeta.
Vienintelis apčiuopiamas S. Witkoffo vizito Maskvoje rezultatas – planuojamas trišalis žemesnio rango pareigūnų susitikimas (JAV, Ukraina, Rusija) lapkričio mėnesį, kuris atnaujins dialogą. Tai tikrai nėra proveržis, leisiantis manyti, kad V. Putinas atsisakys tikslo per žiemą parklupdyti Ukrainą atakuojant energetikos sektorių bei kitus taikinius, tikintis palankesnės situacijos kitų metų pradžioje.
Amerika siūlo kuo greičiau surengti trišalį susitikimą, to paties tikisi ir Volodymyras Zelenskis. Kiek tikėtina, kad jis bus reikšmingas?
Kol kas vyksta tik pokalbiai, o ne derybos. Derybos vyksta tada, kai tariamasi dėl konkrečių dalykų ir abiems pusėms reikia nusileisti. Ukraina sutinka nusileisti – skelbti paliaubas bei įšaldyti dabartinę fronto liniją, nors tai neatliepia intereso išvaduoti okupuotas teritorijas, nes suprantama, kad greitai to padaryti nepavyks.
Tuo tarpu Rusijos reikalavimai nesikeičia: V. Putinas reikalauja ne tik okupuoti likusią Donbaso dalį, bet ir sukurti papildomą buferinę saugumo zoną už Donecko srities ribų. Tai aiškiai rodo, kad Rusija nenori pradėti realių derybų ir tikisi rezultatų pasiekti karo priemonėmis. Kyla klausimas, kodėl amerikiečiai nenaudoja visų turimų svertų spausti Rusijai, o daugiau kritikos tenka Ukrainai.
Ukrainą pasiekia žvalgybinė informacija iš JAV – bendradarbiavimas vyksta
D. Trumpo pasiuntiniai priekaištavo V. Zelenskiui dėl jo aštrių komentarų D. Trumpo ir JAV atžvilgiu. Ką reiškia ši kritika?
Fonas yra negatyvus ir emocinė eskalacijos spiralė pastarosiomis dienomis buvo paaštrėjusi, bet praktiniai sprendimai nerodo einant ta pačia linkme. Žvalgybinė informacija, net ir su trikdžiais, Ukrainą pasiekia, o dėl „Starlink“ JAV administracija nekalba apie siekį atjungti paslaugas.
Bet ukrainiečiai teigia, kad „Starlink“ ir žvalgybinės informacijos teikimas buvo prislopintas bei sumažintas. Ar čia jau galima įžvelgti tam tikrą linkmę?
Tai yra esminiai indikatoriai. Jeigu tai nebus tik kelias dienas trukę techniniai trikdžiai (kas savaime kainuoja brangiai, nes pavyksta atremti mažiau atsakomųjų atakų), o tęsis ilgiau, tai taps didele problema. Kol kas manau, kad pagrindo tam nėra. Ukraina teigia, kad žvalgybinė informacija ją toliau pasiekia, o „Starlink“ trikdžius tikimasi artimiausiu metu išspręsti. Taip pat labai svarbus JAV ginkluotės ir amunicijos pardavimas, kurį finansuoja Europos šalys. Šie trys dalykai yra lakmuso popierėliai, rodantys, ar V. Putinui palanki retorika virsta realiais sprendimais; kol kas skirtis tarp kalbų ir veiksmų išlieka didelė.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
