Į Kiniją šią savaitę renkasi 130 šalių atstovai, pakviesti į konferenciją, skirtą prezidento Xi Jinpingo svarbiam projektui – „Juostos ir kelio iniciatyvai“ , kuria Pekinas siekia išplėsti savo įtaką pasaulyje.
Į Kinijos plėtros iniciatyvos „Juostos ir kelio“ forumo renginį kviečiamų asmenų sąrašo viršuje – Rusijos prezidentas, kuris pirmą kartą po invazijos į Ukrainą, dėl kurios Maskva atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje, lankosi vienoje didžiausių pasaulio ekonomikų.
Jo lėktuvas nusileido Kinijoje prieš pat 9 val. 30 min., matė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Trečiadienį V. Putinas turėtų susitikti su Xi Jinpingu derybų, pranešė Kremlius.
„Per derybas ypatingas dėmesys bus skiriamas tarptautiniams ir regioniniams klausimams“, – sakoma pranešime, daugiau detalių nepateikiant.
V. Putinas siekia sustiprinti ir taip tvirtus santykius su komunistine kaimyne, nors Maskva dabar tampa labiau jaunesniąja partnere.
Ekspertai tikisi, kad per Rusijos vadovo vizitą Kinijoje didelių staigmenų bus nedaug, ir mano, kad šis susitikimas bus daugiau simbolinis paramos Maskvai gestas.
„Rusija supranta, kad Kinija nenori pasirašyti jokių didelį atgarsį keliančių sandorių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Aleksandras Gabujevas iš Carnegie strateginių studijų centro Maskvoje.
„Kinija turi visas kortas“, – sakė jis.
Kremlius pranešė, kad abu lyderiai susitiks trečiadienį „Juostos ir kelio iniciatyvos“ kuluaruose.
Susitikimas rengiamas tuo metu, kai pasaulio politinėje darbotvarkėje dominuoja Izraelio karas su „Hamas“.
Izraelis paskelbė karą šiai palestiniečių islamistų grupuotei po to, kai ji spalio 7 dieną netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui.
Izraelyje žuvo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.
Daugiau nei milijonas žmonių pabėgo iš savo namų, Izraeliui smarkiai bombarduojant „Hamas“ valdomą Gazos Ruožą.
Izraelio smūgiai į „Hamas“ taikinius Gazos Ruože pareikalavo daugiau nei 2,7 tūkst. gyvybių, daugiausia civilių gyventojų, ir, pasak palestiniečių pareigūnų, sulygino su žeme ištisus kvartalus.
Vakarų pareigūnai kritikavo Pekiną už tai, kad Kinijos pareiškimuose dėl šio konflikto neminima „Hamas“.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sekmadienį kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu. Šis paragino Kiniją pasinaudoti savo įtaka Artimuosiuose Rytuose ir siekti ramybės šiame regione.
Kinija palaiko gerus santykius su Iranu, kurio klerikalinė vadovybė remia ir „Hamas“, ir Libano kovotojų grupuotę „Hezbollah“, galinčią atverti antrą frontą prieš Izraelį.
Anksčiau šiais metais Kinija tarpininkavo derybose dėl Irano ir Saudo Arabijos santykių normalizavimo.
Sekmadienį Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad šią savaitę Pekino specialusis pasiuntinys Zhai Junas (Džai Dziunas) lankysis Artimuosiuose Rytuose, kur sieks paliaubų ir taikos derybų. Tačiau dar nepaskelbta, kurias regiono šalis jis aplankys.
