ES pastaruoju metu svarstoma galimybė įvesti naftos pirkimo „viršutinės kainos lubas“, kas leistų įsigyti šio energijos resurso iš Rusijos, tačiau už tokią kainą, kuri neleistų šiai valstybei „per daug“ užsidirbti ir taip finansuoti savo karą Ukrainoje. Rusijos prezidentas nėra patenkintas tokia iniciatyva ir pareiškė, kad šalims įvedus tokio pobūdžio ribojimus, prekyba nafta su jomis nebus vykdoma.
Jis taip pat pažymėjo, kad išpuoliai prieš „Nord Stream“ – „tarptautinio terorizmo aktas“ ir netiesiogiai apkaltino dėl to JAV. „Tai tarptautinio terorizmo aktas, „konkurentų“ rankų darbas, kurie tokiu būdu verčia europiečius energijos resursus pirktis padidintomis kainomis. Kaip padoriuose susirinkimuose kalbama, highly likely (ang. labai tikėtina), aišku, kas už to stovi“, – pareiškė V. Putinas.
V. Putinas taip pat akcentavo, kad „suremontuoti dujotiekį galima“, tačiau abejojo komerciniu tokio veiksmo poreikiu ir ragino Europos šalis „tiesiog atsukti kraną“, jeigu šios nori gauti rusiškų dujų per likusią sveiką „Nord Stream“ atšaką.
Rusijos prezidentas taip pat eilinį sykį apkaltino Vakarus dėl energetinės ir besivystančios ekonominės krizės pasaulyje.
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas žinutėje „Facebook“ paskyroje pažymi, kad Rusija energetinį karą prieš ES šalis pradėjo dar gerokai prieš prasidedant karui Ukrainoje ir vėliau sekusių sankcijų Rusijai. „Rusija pradėjo energetinį karą prieš Europą dar 2021 m. metais. (Rusijos tikslas, matyt, buvo papildyti Rusijos biudžetą dujų ir naftos eksporto pajamomis, kurios turėjo padėti finansuoti karinę invaziją Ukrainoje)“ – rašo ekspertas.
