Šiuo virusu, kuris buvo aptiktas kovo mėnesį, šiandien užsikrėtę 126 žmonės. 24 iš jų mirė, daugelis jų vis dar ligoninėje, praneša BBC.
Mokslininkai yra susirūpinę viruso užsikrėtimo sparta ir susirgimų komplikacijomis. Tačiau šiuo metu dar nėra aišku, ar virusas sugebės mutuoti, įgydamas gebėjimą persiduoti nuo žmogaus žmogui. Gripo viruso H7N9 genotipas turi dvi mutacijas, kurios didina grėsmę, kad virusas įgaus galimybę persiduoti nuo žmogaus žmogui. Manoma, kad kai virusas įgys tokią galimybę, tai taps gripo pandemijos priežastimi, aiškina ITAR-TASS.
Oksfordo universiteto epidemiologas Jeremy Farraras pareiškė, kad tarp susirgusiųjų H7N9 – visų amžių žmonės. „Tai reiškia, kad pas visų amžių žmones šiam virusui nėra imuniteto, žmonės anksčiau nebuvo susidūrę su šiuo virusu. Reaguoti reikia ramiai ir apgalvotai, tačiau negalima į visą tai žiūrėti lengvabūdiškai“, - pareiškė ekspertas.
„Šio viruso eiga labai grėsminga. Jeigu liga išplis plačiau, toks šuolis gali sukelti pavojų“, - teigia Peteris Openshaw, Londono Imperatoriškojo koledžo profesorius.
„Kuo ilgiau šis virusas galės be kliūčių cirkuliuoti aplinkoje, tuo didesnė rizika, kad jis galės persiduoti nuo žmogaus žmogui“, - teigė britų mokslininkas Colinas Buttas.
Anksčiau jau buvo skelbta, kad liga prasideda kosuliu, vėliau pasireiškia aukšta temperatūra ir kvėpavimo problemomis, privedančiomis iki pneumonijos.
Žmonija jau ne sykį pergyveno masinius gripo protrūkius. 1918-ais ir 1919-ais ispaniškojo gripo pandemija nusinešė nuo 20 iki 40 mln. žmonių – tai yra daugiau nei žuvo Pirmojo pasaulinio karo metu. Nuo 2009-ųjų balandžio iki 2010 rugpjūčio nuo kiaulių gripo H1N1 žuvo 284500 žmonių.
Skirtingais duomenimis, kasmet pasaulyje sezoniniu gripu suserga apie milijardą žmonių. Miršta, nuo 500 tūkst. iki trijų milijonų.
