„Šį vakarą esu kandidatė prezidento rinkimuose“, – sakė ji, užbaigdama spėliones dėl to, ar ji ketvirtą kartą sieks aukščiausio posto rinkimuose, kurie laikomi geriausia jos partijos galimybe laimėti prezidento rinkimus.
Pastaraisiais mėnesiais viešosios nuomonės apklausos dažniausiai skyrė jai pirmąją vietą pirmajame dviejų turų rinkimų etape kitų metų pavasarį.
Praėjusių metų kovą M. Le Pen nuteisimas dėl fiktyvių darbo vietų Europos Parlamente (EP) sukūrė potencialiai neįveikiamą kliūtį jos ilgai siektam tikslui, nes jai penkeriems metams buvo uždrausta kandidatuoti.
Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį M. Le Pen, tačiau skyrė jai trumpesnį draudimą dalyvauti rinkimuose, kuris jau faktiškai pasibaigė, taip atverdamas jai kelią kandidatuoti į prezidentus.
Teismas taip pat nurodė jai vienus metus nešioti elektroninę apykoję, o tai galėjo apsunkinti jos kampaniją, nes jai būtų reikėję leidimų keliauti.
Praėjus kelioms valandoms po nuosprendžio 57-erių M. Le Pen pasirodė Prancūzijos televizijoje ir pareiškė, kad skųs šį sprendimą ir dalyvaus rinkimuose, nes apeliacija sustabdys bausmės vykdymą.
„Apeliacija kasaciniam teismui sustabdo sprendimo galiojimą, todėl agituosiu be elektroninės apyrankės ant čiurnos“, – vakaro žiniose sakė ji.
„Nebėra jokio scenarijaus, pagal kurį negalėčiau kandidatuoti rinkimuose“, – tikino politikė.
M. Le Pen teigė, kad kandidatuos kartu su savo 30 metų bendražygiu Jordanu Bardella (Žordanu Bardela), kuris, jos manymu, taps ministru pirmininku, jei bus išrinktas.
„Mes su Bardella labai greitai pradėsime šią prezidento rinkimų kampaniją“, – sakė ji.
Bandymai „pakišti koją“
Žemesnės instancijos teismas praėjusių metų kovą iš pradžių buvo skyręs jai penkerių metų draudimą eiti valstybines pareigas. Tai kirto jos ambicijoms kitų metų rinkimuose pakeisti kadenciją baigiantį centristų prezidentą Emmanuelį Macroną.
Naujasis 15 mėnesių draudimas eiti pareigas, skaičiuojamas atgaline data nuo 2025 metų kovo, baigėsi šiais metais. Tai atvėrė kelią M. Le Pen dalyvauti 2027 metų balandį ir gegužę vyksiančiuose rinkimuose.
Tačiau nebuvo visiškai aišku, ar ji kandidatuos, kai praėjusią savaitę politikė pareiškė, kad pasitrauks ir estafetę perduos J. Bardella, jei apykojė trukdys jai vykdyti kampaniją.
Pagal Prancūzijos namų arešto sistemą teisėjas gali patvirtinti laiką, kada apykoję nešiojantis asmuo gali išeiti iš namų, ir iš anksto patvirtinti išvykas visoje šalyje.
Antradienį Sirijoje viešintis E. Macronas teigė, kad teismo sprendimo nekomentuos.
Šiauriniame Enen Bomono mieste, kuris yra „Nacionalinio sambūrio“ (RN) tvirtovė, 57 metų tinkuotojas Pierre'as Pagniezas sakė tikėjęsis, kad M. Le Pen kandidatuos.
„Jie turi nustoti bandyti pakišti jai koją“, – sakė jis ir pridūrė, kad pirmenybę teikia tris kartus į prezidentus kandidatavusiai politikei, o ne daug mažiau patirties turinčiam J. Bardella.
Socialistų partijos lyderis Olivier Faure buvo tarp kairiųjų, teigusių, kad M. Le Pen neturėtų kandidatuoti kitais metais, nes bet kuris kandidatas turėtų būti „pavyzdingas“.
„Dabar Le Pen liko viena su savo sąžine“, – sakė jis.
„Raganų medžioklė“
Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad kraštutiniai dešinieji pirmaus pirmajame kitų metų balsavimo ture, tačiau nuomonės dėl antrojo turo baigties išsiskiria.
Daugelis apklausų žada šiek tiek geresnius rezultatus J. Bardella nei M. Le Pen, tačiau jų priešininkai darė prielaidą, kad patyrusi politikė būtų aršesnė varžovė.
Gegužę atlikta daugiau nei 1 700 registruotų rinkėjų apklausa parodė, kad M. Le Pen galėtų laimėti antrąjį turą kitais metais, jei jame dalyvautų.
Tačiau kitos apklausos rodė, kad buvęs centristų ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas), kuris taip pat vilioja dešiniojo sparno rinkėjus, galėtų laimėti antrąjį turą prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatą.
Pirmojo teismo proceso metu M. Le Pen kartu su 24 buvusiais EP nariais, padėjėjais ir buhalteriais bei pačia partija buvo pripažinta kalta dėl 2004–2016 metais veikusios sistemos, kai EP lėšos buvo naudojamos RN darbuotojams Prancūzijoje samdyti.
M. Le Pen teigė, kad jos partija tapo „raganų medžioklės“ auka.
M. Le Pen, partija ir dar 10 asmenų sprendimą apskundė.
Apeliacinio proceso metu ji neigė, kad RN turėjo schemą EP lėšoms pasisavinti, ir teigė, kad jos partija veikė „visiškai sąžiningai“.
Tačiau prokurorai teigia, kad 2011 metais perėmusi vadovavimą partijai ji „profesionalizavo“ EP lėšų nukreipimo sistemą, kurią iš pradžių chaotiškai įvedė jos velionis tėvas, partijos įkūrėjas Jean-Marie Le Penas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
