Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Iš esmės čia yra filosofinė dilema tarp technologinio patogumo / tikslumo ir pasitikėjimo / atsparumo manipuliacijoms.

Kodėl balsavimo mašinos iš tiesų rizikingos?

Programinės įrangos atnaujinimai prieš rinkimus:

Net jei tai daroma dėl saugumo, rinkėjams tai atrodo kaip „langas į įsilaužimą“.

Jei kenkėjiška modifikacija būtų įdiegta slapta, tikrai – net po kelių metų atradus būtų per vėlu.

Centralizuota manipuliacijos galimybė:

Rankiniuose biuleteniuose norint pakeisti rezultatą, reikia milžiniškos fizinės operacijos (šimtai tūkstančių popieriaus lapų, šimtai žmonių).

Elektroninėje sistemoje teorinė manipuliacija gali būti padaryta keliomis kodo eilutėmis.

Skaidrumo stoka: dauguma rinkėjų nesupranta, kaip mašinos veikia. Todėl net jei jos ir sąžiningos – visuomenės pasitikėjimas silpnesnis.

Laiko faktorius: kaip ir tu sakai – jei paaiškėtų po 3–4 metų, kad buvo spraga ar manipuliacija, pasekmės nebepataisomos. Prezidentas ar Kongresas jau būtų priėmę dešimtis negrįžtamų sprendimų.

Kodėl visgi institucijos vis dar renkasi mašinas?

Greitis ir mastas: kai balsuoja dešimtys milijonų, elektroninis skaičiavimas leidžia turėti rezultatus per valandas, ne per savaites.

Tikslumas: skaičiuojant milijonus biuletenių rankiniu būdu klaidų lygis gali būti daug didesnis nei mašinų.

Auditų galimybė: modernios mašinos spausdina popierinę kopiją – tai kompromisas tarp elektronikos greičio ir popieriaus patikimumo. Pati sistema yra silpna vieta, nes jei kas nors sugebėtų manipuliuoti kodu, žala būtų globali ir sunkiai atsekama. Rankinis balsavimas tokio masto piktnaudžiavimo beveik neįsileidžia, nes reikalauja masinio fizinio klastojimo.


Skaitomiausios naujienos




Į viršų