„Sarkozy yra teisus baimindamasis mūsų“, - teigia 22 metų studentė Marine, kuri priklauso Tulūzos mieste veikiančiai Komunistų revoliucionierių lygai. „Mes esame tie, kurie sulaužys taisykles ir senos sistemos kontrolę. Mes esame naujoji alternatyva“, - teigia studentė.
Visoje Europoje dešimtys tūkstančių ekonominės krizės aukų, praradusių darbą, yra įsiutę, kad viešieji pinigai yra išdalijami ne jiems, o bankams. Kai kuriose valstybėse jie yra labiau pasirengę išreikšti savo nepasitenkinimą.
Praėjusią savaitę visoje Prancūzijoje į gatves išėjo minios žmonių, dalyvavusių nacionalinėje protestų ir streikų dienoje. Būtent toks laikotarpis, kai vis daugiau žmonių paliečia ekonominė krizė, yra palankiausias metas radikaliems kairiesiems telkti rėmėjus.
Komunistų judėjimas Prancūzijoje liko įtakinga politine jėga net ir tais dešimtmečiais, kai užsienyje komunistinės idėjos toli gražu nebuvo populiarios. Dabar Prancūzijos komunistai mano stebintys įrodymą, kad kapitalistinė sistema žlunga visiems laikams. Dabar jie mato galimybę veikti.
Marine ir jos bendrapartietis Hugo, kuriam yra 18 metų, neplanuoja prievartinės revoliucijos.
„Nėra jokio poreikio ginklams ar kulkoms, tik supratimui, kad situacija nėra sąžininga, kad visi valstybės pinigai išleidžiami žmonėms, kuriems jų reikia mažiausiai“, - teigia Hugo.
Stephene'as Borrasas, kuris yra vienas iš grupės organizatorių ir kandidatas vadovauti su antikapitalistine vėliava kuriamai partijai, teigia, kad visuomenės požiūris ima keistis.
„Mes matome radikalizaciją, veikiausiai labai didelio judėjimo pradžią. Aš nesu aiškiaregys, tačiau gyvenu Prancūzijoje, turiu daug kontaktų su įvairiais žmonėmis, ir ne tik kairieji, ne tik kovotojai negali susitaikyti su dabartine neteisybe. Europoje auga nelygybė, o nelygybė visuomet yra revoliucijos priežastis“, - teigia S. Borrasas.
Nusivylimo laikas
Visi 3 pašnekovai pabrėžė, kad būtina sukurti efektyvų aljansą tarp darbininkų ir nusivylusių priemiesčių jaunuolių, nes būtent to labiausiai bijo vyriausybė.
Iki šiol priemiesčių riaušininkai, kurie į dienraščių antraštes patekdavo tik tuo metu, kai prieš kelerius metus keldavo neramumus Paryžiuje, Strasbūre, Lione ir Tulūzoje, nesugebėdavo rasti bendrų sąlyčio taškų su studentais ir kairiaisiais intelektualais.
Tačiau dabar, kai situacija priverčia nusivilti vis daugiau žmonių, viskas gali pasikeisti. Ministrai Paryžiuje baiminasi, kad kils kokio nors pobūdžio sukilimas.
Naujausiuose žvalgybos raportuose baiminamasi „smurtaujančios radikalios kairės atgimimo“, naujos kartos aktyvistų iškilimo. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos atstovas Gerardas Gachet BBC teigė, kad pavojus yra labai realus.
Skelbiama, kad Prancūzijoje pastaruoju metu išleidžiama vis daugiau anoniminių pamfletų ir knygų, kurių viršeliuose puikuojasi tokie pavadinimai „Kaip pradėti pilietinį karą“ arba „Sukilimas, kuris ateina“. Dažnai tokios knygelės išleidžiamos net 20 tūkst. egzempliorių tiražu.
„Jie teigia, kad revoliucijos ugnys pasklis visur“, - teigia VRM atstovas. Jo manymu, į šį pavojų būtina atkreipti dėmesį. G. Gachet teigimu, čia nekalbama apie nuomonių kriminalizavimą, nes kiekvienas turi teisę į savo nuomonę. Čia kalbama apie siekį užtikrinti, kad nebus griebtasi neteisėtų veiksmų.
Reikia mokytis iš praeities
Sorbonos universiteto kriminologas ir knygų apie terorizmą autorius Alainas Baueris teigia, kad pastaruoju metu turi skambėti pavojaus varpai. Jis dabartinę situaciją lygina su ta, kuri buvo susiklosčiusi prieš tris dešimtmečius. Būtent tuomet ėmė reikštis „Action Directe“ ir „Raudonosios brigados“. Jos reiškėsi dviem etapais.
Pirmasis etapas buvo visiškai intelektualinis, be jokių bandymų smurtauti. Antrasis etapas buvo sąmokslai, pasikėsinimai bei smurtas. Kriminologo teigimu, būtina mokytis iš praeities. „Mūsų, kaip kriminologų, darbas yra skaityti knygas ir pastebėti, kad kažkas vyksta“, - apie knygų, aiškinančių būdą, kaip pradėti pilietinį karą, gausėjimą kalba A. Baueris.
