Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy antradienį pristatė didelio šalies pajėgų pertvarkymo planą sumažinti pajėgų dydį, sustiprinti žvalgybą ir nustatyti šalies grįžimo į NATO integruotas karines struktūras kursą.
Mažesnės, mobilesnės ir technologiškai pažangios pajėgos padės Prancūzijai sutikti naujas grėsmes, ypač - terorizmą, kuris kelia didžiausią pavojų, Paryžiuje kreipdamasis į maždaug 3 tūkst. karininkų sakė N.Sarkozy.
"Šiandien artimiausia grėsmė yra teroristinės atakos (grėsmė), - sakė prezidentas, kuris yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. - Ta grėsmė yra, ji reali ir mes žinome, kad rytoj ji gali įgauti naują formą - dar rimtesnę, su branduolinėmis, cheminėmis ir biologinėmis priemonėmis".
Reaguodamas į tą grėsmę N.Sarkozy paskelbė "didžiules investavimo į žvalgybą pastangas", pasinaudojant palydovais, nepilotuojamais lėktuvais ir kita stebėjimo iš oro įranga.
Tas investicijas padengs ginkluotųjų pajėgų sumažinimas nuo 270 tūkst. iki 225 tūkst. karių.
N.Sarkozy taip pat patvirtino, kad Prancūzija netrukus grįš į NATO integruotas karines struktūras, iš kurių pasitraukė 1966 metais, kai Charles'is de Gaulle'is atmetė JAV dominavimą šiame Aljanse.
Tačiau prezidentas pažymėjo, kad branduolinio atgrasinimo pajėgos ir toliau bus griežtai kontroliuojamos ir kad Prancūzija išlieka "nepriklausoma sąjungininke, laisva partnere".
"Galime atnaujinti savo santykius su NATO nebijodami dėl savo nepriklausomybės ir be rizikos, kad būsime prieš savo norą įtraukti į karą", - sakė N.Sarkozy, pristatydamas savo naują gynybos strategiją.
Ši strategija pristatyta po to, kai pirmadienį buvo paskelbta pirmoji per 14 metų Prancūzijos pajėgų apžvalga, kurią parengė 35 ekspertų komisija.
Terorizmo, kibernetinių atakų ir gamtinių katastrofų amžiuje priskirti teritorinį saugumą gynybos strategijai yra aiškus pokytis Prancūzijai, kuri turi didžiausią armiją Europos Sąjungoje.
Prancūzijos bendros išlaidos gynybai nuo 2009 iki 2020 metų bus 377 mlrd. eurų, kurių 200 mlrd. bus skirta apginklavimui, sakė N.Sarkozy. Nuo 2012 metų karinis biudžetas didės, pridūrė jis.
Vykdant šį planą, kuris jau išprovokavo protestus ekonominių sunkumų išsigandusiuose miesteliuose, bus uždaryta maždaug 50 karinių bazių ir kitų objektų.
Naujoji politika numato 30 tūkst. narių kovos veiksmams parengtas pajėgas - mažesnes nei iki šiol numatyti 50 tūkst. karių - ir ragina uždaryti kai kurias iš keturių nuolatinių Prancūzijos bazių Afrikoje.
Akcentuojant žvalgybinės informacijos rinkimą, Eliziejaus rūmuose bus įsteigta nauja nacionalinio saugumo taryba, o į naują nacionalinės žvalgybos koordinatoriaus postą paskirtas buvęs ambasadorius Irake ir Alžyre Bernard'as Bajolet.
N.Sarkozy taip pat pažadėjo toliau siekti kurti Europos gynybą, nepaisant Airijos "ne" ES reformų sutarčiai. Liepą Prancūzija pusmečiui perims vadovavimą Bendrijai.
Minėtoje apžvalgoje raginama sukurti ES pajėgas, kurias sudarytų 60 tūkst. narių.
Sprendimas dėl to, ar statyti antrą lėktuvnešį, kuris turėtų kainuoti 3,5 mlrd. eurų, buvo atidėtas iki 2011-2012 metų, anksčiau paskelbė N.Sarkozy.
Praeitą kartą gynybos apžvalga buvo atlikta 1994 metais, kai didžiausias dėmesys buvo skirtas šaltojo karo pabaigos laimėjimams įtvirtinti. Ankstesnė apžvalga buvo atlikta 1972-aisiais.
"Labai akcentuojama žvalgyba, pripažįstant, kad pasaulis gali ir nebūti pavojingesnis nei buvo 1994 metais, (...) bet jis atrodo labiau nenuspėjamas", - sakė minėtos ekspertų grupės narys Bruno Tertrais.
"Pirmą kartą per šimtmečius Prancūzija savo gynybos politikos negrindžia didelio karinio konflikto Europoje hipoteze, ir tai gana revoliucinga", - sakė jis.
