Apie 7 mln. žmonių – daugiau nei 10 proc. šalies gyventojų – šiuo metu gauna bent vieną ar kelias ligos ar neįgalumo išmokas. Šis skaičius sparčiausiai auga tarp darbingo amžiaus žmonių: per pastaruosius šešerius metus jis išaugo daugiau nei 60 proc. – nuo 2,9 mln. 2019 metais iki 4,7 mln. dabar, rašoma „The Wallstreet Journal“.
Neįskaitant sveikatos apsaugos, Jungtinė Karalystė šiems metams sergančiųjų ir neįgaliųjų socialinės rūpybos poreikiams skirs daugiau nei 100 mlrd. svarų sterlingų (apie 119,8 mlrd. eurų) – maždaug trečdaliu daugiau nei išlaidoms gynybai. Remiantis vyriausybės fiskalinėmis prognozėmis, ši suma per pastaruosius ketverius metus išaugo ketvirtadaliu, o per ateinančius ketverius metus pasieks 130 mlrd. svarų sterlingų (apie 155,7 mlrd. eurų).
Dauguma naujų neįgalumo paraiškų teikiamos dėl psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimas ir ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas). 2017–2025 m. paraiškų dėl neįgalumo susirgus vėžiu padaugėjo dvigubai, o išmokų prašymų skaičius dėl visų psichiatrinių sutrikimų išaugo keturis kartus.
Keliavo į Meksiką, važinėjo į grožio salonus ir restoranus
2021 m. Catherine Wieland tapo Didžiosios Britanijos socialinės paramos gavėja. Teismui ir tarnyboms ji teigė patyrusi emocinę traumą, dėl kurios jautė stiprų nerimą, negalėjo išeiti į lauką ar atlikti paprastų kasdienių užduočių, pavyzdžiui, nusiprausti. Netrukus jai buvo paskirta maždaug 700 svarų sterlingų (apie 838 eurus) mėnesinė neįgalumo išmoka.
Tačiau paaiškėjo, kad moteris į lauką išeidavo gana dažnai. Naudodamasi mokesčių mokėtojų subsidijuojama programa, skirta neįgaliesiems, C. Wieland sumokėjo nedidelį užstatą ir nemokamai gavusi automobilį BMW reguliariai lankėsi grožio salonuose, vakarieniavo restoranuose, dalyvavo Braitono „Pride“ parade bei lankėsi atrakcionų parke. Kaip teigiama teismo ataskaitose dėl jos nuteisimo už sukčiavimą, ji taip pat skrido į Kankuną (Meksika), kur socialiniuose tinkluose publikavo nuotraukas, kuriose užfiksuota, kaip ji leidžiasi virve ir važinėja keturračiu.
C. Wieland atvejis yra kraštutinis naujos Jungtinės Karalystės realybės pavyzdys: išmokos už neįgalumą nebeapima tik tų, kuriems paramos reikia labiausiai. Stagnuojant atlyginimams ir kylant kainoms, jos tapo ne tik atrama tiems, kam labiausiai reikia, bet ir galimybe „prisidurti prie atlyginimo“, o dalis gyventojų ir išvis pakeičia savo mažiau apmokamus darbus į socialines išmokas. Tai pučia šalies socialinės rūpybos biudžetą, apriboja politikų galimybes ir kelia grėsmę ilgalaikiam šalies finansiniam stabilumui.
Didžiosios Britanijos neįgalumo išmokų krizė ir spaudimas valstybės biudžetui
Didžiosios Britanijos skolinimosi kaštai yra didesni nei bet kurioje kitoje Didžiojo septyneto (G7) šalyje ir neseniai pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 m. finansų krizės. Dėl senėjančios visuomenės, gynybos poreikių ir socialinių išmokų vyriausybė nuo pandemijos pradžios papildomai pasiskolino 1 trln. svarų sterlingų (apie 1,2 trln. eurų). 10 metų trukmės obligacijų skolinimosi kaina pakilo iki 5,5 proc., o tai šalies biudžetui prideda milijardines papildomas išlaidas.
„Tai tikrai yra pagrindinė šio momento problema, ir obligacijų rinkos tai atspindi“, – WSJ pasakojo JK turto valdymo įmonės „Rathbones“ daugialypio turto investicijų vadovas Davidas Coombsas, pabrėždamas, kad socialinės rūpybos išlaidų šuolis aiškiai nėra tvarus jokiu lygmeniu.
Priklausomybės nuo kitų asmenų kompensacija (PIP) dabar skiriama už įvairias fizines bei psichines būkles. Programos pradžia buvo sukurta XX a. paskutiniame dešimtmetyje planuojant kelių šimtų tūkstančių gavėjų ratą, tačiau šiandien neįgalumo išmokas gauna vienas iš 12 gyventojų.
Skurdžiuose regionuose, ypač buvusiuose pramoniniuose centruose, tokiuose kaip Liverpulis, didelė dalis gyventojų priklauso nuo socialinių išmokų. Valtone, Liverpulio priemiestyje, kuris priskiriamas prie vieno skurdžiausių Britanijos rajonų, maždaug 1 iš 2 namų ūkių gauna socialines išmokas, o 1 iš 5 darbingo amžiaus gyventojų gauna PIP.
„Žmonės čia nedirba, nes gali gauti PIP, todėl jie tiesiog sėdi, vartoja narkotikus ir geria, – vaikščiodamas Valtone sakė 65 metų būgnininkas Stephenas Walkeris, padedantis valdyti „Beatles“ suvenyrų parduotuvę. – Tai nesąžininga. Aš dirbu ir moku mokesčius.“
Tiesa, S. Walkeris pripažįsta, kad kai kuriems žmonėms pagalbos tikrai reikia – įskaitant tris jo anūkus, gaunančius PIP. Tačiau jis teigia, kad per daug žmonių tiesiog naudoja tai savo pajamoms papildyti ir neieško darbo.
„Manau, kad žmonės plačiu mastu sutinka, jog sistema dabar atlieka tai, ko nebuvo numatyta daryti, – sakė Oksfordo universiteto fiskalinių klausimų ekspertas Paulius Johnsonas. – Pavyzdžiui, nėra iškart aišku, kodėl asmuo, sergantis depresija ar nerimu, būtinai patiria didesnes pragyvenimo išlaidas.“
Viena iš išmokų programų („Motability“) leidžia dalį gaunamų išmokų iškeisti į naujo automobilio nuomą kas trejus metus. Ši programa šiuo metu sudaro maždaug vieną iš septynių naujų automobilių pardavimų šalyje. Praėjusiais metais 860 000 žmonių turėjo „Motability“ automobilį, o tarp naujų automobilių gavėjų buvo asmenų, kuriems įvardytos tokios diagnozės kaip tenisininko alkūnė, kviečių netoleravimas ar disleksija.
Nuomos bendrovės „Motability Operations“ generalinis direktorius Andrew Milleris teigė: „Ši schema egzistuoja todėl, kad yra tikras rinkos trūkumas, kurį mes išsprendžiame.“
Visoje JK tik vienas iš 10 automobilių, parduotų pagal šią schemą, yra pritaikytas neįgaliesiems. „Motability“ teigia, kad maždaug 40 proc. jos neįgaliųjų klientų patys nevairuoja, todėl jiems nereikia pritaikytų transporto priemonių.
Piktnaudžiavimo išmokomis ir reformų iššūkiai
Didžiosios Britanijos valstybės problema yra ta, kad 2024 m. vyriausybės apklausos duomenimis, ketvirtadalis darbingo amžiaus britų techniškai galėtų būti klasifikuojami kaip turintys neįgalumą. Finansinės paskatos teikti paraiškas yra didelės: pavyzdžiui, nedarbo ir būsto išmokos siekia apie 900 svarų sterlingų (apie 1 078 eurus) per mėnesį, o gavus neįgalumo statusą bei PIP išmokas, ši suma gali padidėti iki 2 000 svarų sterlingų (apie 2 396 eurų) neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu dirbant 40 valandų per savaitę už minimalų atlyginimą, į rankas gaunama 1 880 svarų sterlingų (apie 2 252 eurai).
Bandymai keisti išmokų tvarką susiduria su dideliu politiniu pasipriešinimu. 2025 m. atkurti planai sugriežtinti reikalavimus ligos ir neįgalumo išmokoms, ir sutaupyti 5 mlrd. svarų sterlingų (apie 6 mlrd. eurų) per metus sukėlė aštrią reakciją.
Tuometinis JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė apie planus sugriežtinti reikalavimus ligos ir neįgalumo išmokoms gauti, siekdamas iki 2030 m. vyriausybės išlaidas sumažinti 5 mlrd. svarų sterlingų (apie 6 mlrd. eurų) per metus. Pasipriešinimas buvo toks aštrus, kad K. Starmeris atsisakė šių karpymų. Investuotojai, išsigandę, kad didelę daugumą turinti vyriausybė nesugebėjo prastumti tokios reformos, pradėjo išpardavinėti Didžiosios Britanijos vyriausybės obligacijas, svaras sterlingas staigiai nukrito, o iždo kancleris parlamente pravirko, rašoma WSJ.
Buvęs Anglijos banko vyriausiasis ekonomistas Andy Haldane'as teigė: „Fiskalinis šios vyriausybės Achilo kulnas iki šiol buvo jos nenoras ir (arba) gebėjimo stoka karpyti viešąsias išlaidas. Rinka dabar įtaria, kad tai tradicinė mokesčius didinanti ir išlaidas pučianti socialistinė vyriausybė, tik turinti geresnius „TikTok“ vaizdo įrašus.“
Panašias problemas sprendžia ir kitos šalys: labdaros organizacijos vadovas Tony Shepherdas pažymi, kad vyriausybė sukūrė konvejerį, skirtą žmonėms gauti išmokas, tačiau suteikia mažai pagalbos joms atsisakyti. Apibendrindamas esamą pagalbos teikimo modelį, jis teigė: „Tai tiesiog pleistras.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
