Šiuose rinkimuose „Jungtinis sąrašas“ neišstūmė kurios nors vienos partijos iš jos įprastos nišos, bet atėmė balsų iš visų – nuo Nacionalinio aljanso iki „Latvija pirmiausia“ (LPV) ir „Progresyviųjų“. Didžiausią smūgį patyrė „Naujoji vienybė“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, taip pat su drąsiais šūkiais rinkimuose dalyvavusios naujos partijos, pavyzdžiui, „Keičiame taisykles“ ir „Gobzemo sąrašas“.
Įvardijo, kas lėmė rezultatus
Gerą „Jungtinio sąrašo“ rezultatą, pasak jos, galima sieti su rinkėjų reakcija į ankstesnių vyriausybių darbą per pastaruosius dešimt metų. Šiam laikotarpiui buvo būdingas ambicijų trūkumas, lėtas sprendimų priėmimas, orientavimasis į kompromisus ir prasta komunikacija.
Dėl to visuomenėje susikaupė nepasitenkinimas, nusivylimas ir pokyčių troškimas, paaiškino I. Kazoka. Pasak jos, tuo Latvijos politinė padėtis išsiskiria iš kitų šalių, nes pokyčių troškimas nėra susijęs su ekonomikos raida.
Net ekonomikai augant valdančioji partija gali pralaimėti rinkimus, kaip nutiko 2018 m., kai skaudų pralaimėjimą patyrė tuomečio ministro pirmininko Mario Kučinskio vadovaujama Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.
Panašus procesas šiuose rinkimuose lėmė A. Kulbergo triumfą: artimiausios konkuruojančios partijos iš esmės pačios padovanojo jam tokią didelę pergalę, tikino I. Kazoka. Ji pridūrė iki šiol nesuprantanti, ką galvojo Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei „Naujoji vienybė“, prieš rinkimus parėmusios A. Kulbergo kandidatūrą į ministro pirmininko postą.
Jau tuomet buvo aišku, kad A. Kulbergas yra fenomenas ir kad visuomenė aiškiai trokšta pokyčių, pasakojo ji. Ekspertės teigimu, tai patvirtina ir dabartiniai rezultatai, kurie pranoko bet kokias išankstines prognozes.
I. Kazokos nuomone, kitoms partijoms prisidėti prie tokios vyriausybės buvo „savižudybė“. Jos teigimu, „Naujoji vienybė“ turėtų džiaugtis, kad jai apskritai pavyko įveikti 5 proc. rinkimų slenkstį.
Ekspertės vertinimu, tai, ar „Jungtiniam sąrašui“ pavyks įgyvendinti prieš rinkimus duotus pažadus, mažiau priklausys nuo koalicijos partnerių ir labiau nuo to, kiek vieninga bus pati pirmaujanti politinė jėga ir ar 42 jos išrinkti parlamentarai sugebės veikti kaip darni komanda.
Ji pažymėjo, kad vidiniai santykiai šiame rinkimų sąraše bus gerokai svarbesni nei santykiai su politiniais partneriais, nes „Jungtinio sąrašo“ pozicijos šiuo metu tokios stiprios, kad jis gali rinktis koalicijos partnerius, siūlyti jiems mažiau palankias sąlygas ir panašiai.
Saeimos rinkimus, o Žaliųjų ir valstiečių sąjungai veikiausiai nepavyko įveikti 5 proc. rinkimų slenksčio.
„Jungtinis sąrašas“ naujajame parlamente gali tikėtis 42 mandatų. LPV gali tikėtis 17 mandatų, „Suvereni valdžia / Naujieji latviai“ – 15, Nacionalinis aljansas – 10, „Progresyvieji“ – devynių, o „Naujoji vienybė“ – septynių mandatų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
