Daugiausiai ginčų dėl Estijos ir Rusijos sienos kelia pirmoji Estijos ir Rusijos sutartis, kuri buvo pasirašyta 1920-ųjų vasario antrąją Tartu mieste. Po Antrojo pasaulinio karo Rusija vienašališkai perėmė kai kurias tarpukariu Estijai priklausančias žemes – Pečioruose ir prie Narvos. Po ilgų derybų su Maskva dabartinė Estijos vadovybė nusprendė atsisakyti šių teritorinių pretenzijų ir sutartis dėl sienų buvo pasirašyta, bet vėliau Estijos parlamentas, kuris turėjo ratifikuoti šią sutartį, įtraukė į jos preambulę teiginį apie teisinį Tartu sutarties tęstinumą. Rusijos Dūma tos sutarties taip ir neratifikavo.
Dabar naujame sutarties variante, kurį Maskvoje pasirašys Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai, Pečiorų kalvos ir teritorijos už Narvos atitenka Rusijai, be to, Estija sutiko sumažinti savo dalį Narvos mariose, mainais už sienos ištiesinimą, kuris leis tiesiogiai keliauti tarp dabar atskirtų Estijos žemių pietrytiniame pasienyje.
Kai kurie Estijos politikai dabar ginčijasi, kodėl sutartį reikia pasirašyti būtent dabar – juk palaukus tiek metų galima būtų neskubėti į Maskvą ir palaukti dar, nes sienos sutartis reikalinga ne tik Estijai, bet ir Rusijai, kuri suinteresuota sureguliuoti tokius klausimus su Europos Sąjunga.
