Siekdami padaryti Europos Sąjungą konkurencingesne, bloko narių lyderiai ragina šalia jau egzistuojančių keturių pagrindinių laisvių – laisvo asmenų, kapitalo, paslaugų ir prekių judėjimo – sukurti ir penktąją – laisvo žinių judėjimo, skelbia „EU Observer“.
„Valstybės narės ir ES, sukurdamos penktąją laisvę, turi panaikinti visus barjerus laisvam žinių judėjimui“ – rašoma per ES valstybių vadovų susitikimą priimtame pareiškime. Pareiškime numatoma skatinti tyrinėtojų, studentų, mokslininkų bei universitetų dėstytojų mobilumą ES viduje, gerinti darbo sąlygas bei vykdyti darbo rinkos bei aukštojo mokslo reformas.
ES jau dabar remia įvairias studentų apsikeitimo programas, tačiau teigiama, kad kai kurios valstybės švietimui, tyrimams bei aukštojo mokslo vystymui neskiria pakankamai pinigų. Teigiama, kad 2006 metais ES valstybės į švietimą investavo 1,84 proc. savo BVP. Investicijos nė kiek nepakilo lyginant su 2004 ir 2005 metais, o ES iki 2010 metų yra užsibrėžusi švietimui skirti ne mažiau kaip 3 proc. BVP.
Statistika rodo, kad, tarkime, Švedija į švietimą investavo 3,82 proc. BVP, Suomija – 3,45 proc. ir jau įvykdė ES reikalavimus. Tuo tarpu Vokietija, Austrija bei Danija artėja prie šio siekio ir šiuo metu į švietimą investuoja po 2 proc. BVP. Tuo tarpu tokios valstybės kaip Bulgarija, Kipras ar Rumunija mokslui skiria vos 0,5 proc. BVP. Reikia pabrėžti ir tai, kad vien pinigų investavimas su aukštuoju mokslu susijusių problemų išspręsti nepadės, reikalingos ir struktūrinės reformos.
