Skelbiama, kad dabartinis Baltarusijos Konstitucijos projektas dar nėra galutinis, galimos įvairios pataisos, o balsavimas referendume numatytas 2022-ųjų vasario pabaigoje.
Dabartinė Baltarusijos Konstitucija buvo priimta 1994-aisiais, o A. Lukašenkos režimas ją keitė jau dukart (1996 ir 2004 m.), taip įtvirtindamas savo faktiškai neribotą valdžią. Apie būtinybę pokyčiams A. Lukašenka, kuriam šiuo metu yra jau 67 metai, kalba nuo 2016-ųjų.
Po protestų 2020-aisiais Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas pažadėjo „konstitucines reformas“, tačiau po projekto paviešinimo ekspertai pažymi, kad naujoji Konstitucija iš esmės tėra duoklė Kremliui. V. Putinui palankus A. Lukašenka neteko legitimumo šalyje, todėl manoma, kad tokiu būdu bus bandoma išsaugoti jį valdžioje ir neleisti ateiti į valdžią demokratinėms jėgoms.
Numatomi prezidento institucijos pokyčiai:
- Prezidentu gali tapti vyresnis nei 40 metų (dabar – 35 m.) ir ne mažiau nei 20 metų (dabar – 10 metų) šalyje gyvenantis Baltarusijos pilietis. Jis taip pat negali turėti kitos šalies pilietybės, leidimo gyventi kitose šalyse ar „kito dokumento, kuris suteiktų teisę į privilegijas“.
- Vienas asmuo galės išbūti prezidentu ne ilgiau 2 kadencijų (po 5 metus). Dabar tokių ribojimų nėra, po to kai šalies Konstitucija savo poreikiams pritaikė pats A. Lukašenka. Tačiau šis ribojimas, aišku, galios tik nuo naujo prezidento išrinkimo dienos, o tai reiškia, kad A. Lukašenka galės imituoti prezidento rinkimus dar bent kelias kadencijas.
- Naujosios pataisos numato, kad prezidentas nebegalėtų leisti dekretų, kurie turėtų įstatyminę galią.
- Žuvus prezidentui valdžia atitektų Saugumo Tarybai, kuriai vadovaus Respublikos Tarybos pirmininkas (šiuo metu, jeigu prezidento pareigose atsiranda tuščia vakansija, pareigas laikinai perima premjeras).
- Baigusio kadenciją prezidento negalima patraukti atsakomybėn už veiksmus, kuriuos jis atliko eidamas pareigas. Maža to, prezidentas gali tapti Respublikos Tarybos nariu „iki gyvos galvos“, o tuo pačius ir teisinę neliečiamybę.
Liaudies taryba:
- Į Konstituciją įtraukė ir Baltarusijos liaudies tarybą (BLT). Ši „aukščiausia liaudies valdžios atstovų institucija“ veiks penkerius metus, o susirinkti turės ne rečiau nei kartą per metus.
- Kol kas nėra aišku, kaip ši institucija bus formuojama, tai turėtų paaiškinti papildomai sukurtas atitinkamas įstatymas. Šioje taryboje, perimsiančioje dalį dabartinių prezidento pareigų, bus tuometinis šalies prezidentas, ankstesnis prezidentas, visų šalies institucijų atstovai, savivaldos tarybų atstovai, „pilietinės visuomenės atstovai“.
- BLT pati rinks savo pirmininką, kuriuo galės tapti ir einantis pareigas prezidentas. Įdomi šių pakeitimų detalė ta, kad ši taryba galės skelbti ir nepasitikėjimą prezidentu (dabar tai yra patikėta parlamentui). Konstitucijoje įtvirtinta taryba taip pat tvirtins Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų teisėjus (prezidento siūlymu), Centrinės rinkimų komisijos narius.
- Maža to, ši taryba nustatys pagrindinę vidaus ir užsienio politikos kryptį, gali teikti parlamentui įstatymus, skelbti referendumus, siūlyti Konstitucijos pataisas, įvesti nepaprastąją ar karinę padėtį, svarstyti rinkimų legitimumą.
Kiti pokyčiai:
- Iš Baltarusijos konstitucijos dings įsipareigojimas išlikti nebranduoline ir neutralia valstybe. Tiesa, liks pažymėta, kad „netaikys karinės agresijos iš savo teritorijos kitų valstybių atžvilgiu“.
- Santuoka – vyro ir moters sąjunga.
- Patriotizmas – kiekvieno piliečio pareiga. Maža to, kiekvienas šalies pilietis „pagal savo galimybes turės prisidėti prie visuomenės ir valstybės vystymosi“, o tėvai bus įpareigoti ruošti vaikus „visuotinai naudingai veiklai“.
- Atsiras taip pat nurodymas, kad valstybė „saugos istorinę teisybę ir atmintį apie baltarusių žygdarbį Antrojo pasaulinio karo metais“.
Ekspertai: vykdoma pokyčių ir demokratijos imitacija
Baltarusijos opozicinėje žiniasklaidoje ekspertai jau pateikė savo nuomonę apie šiuos siūlomus Konstitucijos pokyčius. Svetlanos Cichanouskajos patarėjas Aliaksandras Dobrovolskis pažymėjo, kad ryškiausi pokyčiai nusimato su BLT atsiradimu.
„Tai taryba, kuri buvo sugalvota kaip liaudies palaikymo imitacija, priešpriešai su parlamentu ir Lukašenkos naudota daugelį metų. Jos veikla neatitiko Konstitucijai, o jos formavimo tvarka niekada nebuvo skaidri. Dabar siūloma ją paversti aukščiausia atstovaujamąja valdžios institucija, tačiau jos rinkti tiesiogiai piliečiams nėra numatoma“, – paaiškino A. Dobrovolskis.
„Naša Niva“ kalbintas teisininkas atkreipė dėmesį į siūlomą Baltarusijos pilietybės „įšaldymą“, kuris yra numatytoje Konstitucijoje. Anksčiau šios šalies VRM siūlė atimti pilietybę iš baltarusių, kurie „pabėgo… ir dirba Vakarų šalių interesų tenkinimui“. „Teisybės apie Antrąjį pasaulinį karą išsaugojimas“ aiškinamas tuo, kad opozicija sieja savo nepriklausoma Baltarusija, jos baltai-raudonai-balta vėliava, o dabartinis režimas tai vadina kolaboravimu su nacizmu.
Baltarusijos opozicijos politikas Anatolijus Lebedko paaiškino, kad poreikio Konstitucijos pokyčiams ar papildymams šalyje išvis nebuvo.
„Dvidešimt septynerius metu absoliučios daugumos Baltarusijos gyventojų gyvenimai išvis niekaip su Konstitucija nesisiejo. Iš pradžių ji juk išvis buvo sukurta premjerui Kebičui. Vėliau Lukašenka ją perrašė pagal save – iš esmės ir visiškai, pasinaudojęs abejotinais referendumais. Paskutinius pusantrų metų tą Konstitucija išvis neveikia. O ir iki tol kai kurie straipsniai neveikė, – BBC cituojamas politikas. – Tai neabejotinai aptarinės žurnalistai, politikai, tačiau tikrai ne traktorininkai ir automobilių pramonės darbuotojai, ne namų šeimininkės ir ne verslininkai“.
Jis taip pat pažymėjo, kad A. Lukašenka, sukurdamas BLT instituciją, stengiasi pademonstruoti „tam tikrų permainų“ įvaizdį, tačiau iš tiesų tai jam lojalūs pavaldiniai tiesiog „pereis iš vieno valdančiosios institucijos aukšto į kitą“.
Reforma Putinui
Rusų kalba Baltarusijoje, jeigu bus priimtos pataisos, liks viena iš dviejų valstybinių. A. Lebedko pažymi, kad tai ir Baltarusijos atsisakymas siekti neutralumo demonstruoja bandymą įsiteikti Maskvai. „Tai, aišku, polinkis į Kremliaus pusę“, – aiškino jis.
„Lukašenka dirba labiau Vladimirui Putinui, kuris iš esmės tai ir inicijavo konstitucinę reformą Baltarusijoje tuo metu, kai dar šimtai tūkstančių žmonių buvo gatvėse. Jam buvo svarbu, kad tai nepersikeltų į Rusijos Federaciją, ir todėl jam reikėjo, kad Lukašenka pažadėtų kokią nors morką žmonės, ir šie pasitrauktų iš gatvių. Štai ir visa konstitucinės reformos priešistorė“, – pažymi A. Lebedko.
Politiko teigimu, Maskva yra suinteresuota pakeisti A. Lukašenką į „prokremlišką, bet ne toksišką šalies vadovą“. Tikėtina, taip pat bus sukurtos viena ar dvi prorusiškos partijos, kad tokiu būdu būtų galima kontroliuoti Baltarusiją.
Politiko teigimu, nepaisant to, ką apie naująją Konstituciją kalbėtų valdžiai lojali vietos žiniasklaida, referendumą rengs vietos KGB. Iš esmės tai bus spec. operacija, įsitikinęs A. Lebedko.
