„Aš pamenu pokalbį su buvusiu Suomijos premjeru, jis juokavo apie tai, kaip reikia atskirti suomių intravertą nuo suomių ekstraverto. Intravertas pokalbio metu žiūrės į savo batus, o ekstravertas – į jūsų“, – BBC cituojamas Danijos Laimės tyrimų instituto vadovas Meikas Wikingas.
„Taip, žmonės iš šiaurinių šalių iš tiesų yra laikomi labiau intravertais, negu Europos vidurkis. Tačiau aš norėčiau pamatyti pasaulio intravertų indeksą. Kaip tai reiktų paskaičiuoti?“ – retoriškai klausia ekspertas.
Pasverti tokius dalykus yra gana sudėtinga, tačiau „Eurostat“ yra daug įrodymų, kad skandinavai nėra linkę aktyviai socializuotis.
Savanoriška saviizoliacija
Anot statistikos, 40-45 proc. Norvegijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Estijos gyventojų savo namų ūkiuose laiką leidžia vienumoje. Tai yra beveik pusantro karto didesnis rodiklis negu ES vidurkis.
Suomiai savo polinkį vienatvei aiškina įvairiai: savarankiškumo kultas, urbanizacija (didžiųjų miestų gyventojų giminės dažnai lieka gyventi kaimo vietovėse), pakankamai dideli atlyginimai.
Vienaip ar kitaip, toks įprotis gyventi vienumoje padeda suomiams pandemijos ir visuotinės saviizoliacijos metu, įsitikinęs Helsinkio universiteto psichologijos profesorius Marko Elovainio.
„Tai kaip tik tai, prie ko mes pripratę. Nemanau, kad individualiu lygiu mes visi esame intravertai, tačiau mūsų kultūroje yra daugiau privatumo. Mes neturime kelių kartų šeimų. Dauguma butų miestuose – pavyzdžiui, Helsinkyje, – yra numatyti vienam žmogui“, – pasakojo jis BBC.
Panašus vaizdas yra ir Baltijos šalyse: čia taip pat aukštas procentas žmonių, turinčių individualų būstą. O Baltijos šalių moterys pagal šį rodiklį pirmauja visoje Europoje.
Latvių psichoterapeutė Gunta Andžanė aiškina, kad latviai visuomet buvo vienišiai.
„Tai jau archetipų lygmenyje, vienas latvis – viena troba. Mes turime ir „rusų sielą“, tačiau iš esmės, manau, kad su saviizoliacija mes lengviau susitvarkome“, – mano ji.
„Mes – ne ateiviai, mums patinka kalbėtis ir būti kartu, tačiau mums nėra būtinybės visuomet leisti laiką viešose vietose. Tai nėra taip sunku – sėdėti namuose su savo artimaisiais“, – antrino minčiai Estijos Psichoterapeutų asociacijos vadovė Anna Kleinberg.
„Mes ir taip tų draugų nematom“
Be to, skandinavai, sprendžiant iš statistikos, ne itin mėgsta rinktis prie bokalo. Jeigu Ispanijoje, „Eurostat“ duomenimis, 2017-ais buvo 182 tūkst. barų, tai Suomijoje – kiek daugiau nei tūkstantis.
Jeigu britai per metus baruose leidžia po 25 mlrd. eurų (pirmoji vietas Europoje), tai suomiai – vos 350 mln., apie 73 kartu mažiau.
„Žmonės atostogas ir savaitgalius leidžia sodybose ar namie, o ne kavinėse ir restoranuose, kaip tai vyksta kitose Europos šalyse, – cituojama Juveskiulės sociologijos profesorė Terhi-Anna Wilska. – Suomiai greičiau pasikvies svečius namo, negu eis į barą. O kaimo vietovėse tų barų ir išvis beveik nėra. Ten daugelis iki šiol mano, kad sėdėti baruose – nepadoru.“
Kitaip tariant, krizės metu užsidarantys barai ir restoranai neturėtų labai stipriai sugadinti gyvenimų suomiams ir estams – jie ir taip ten beveik nesilanko.
„Sunku dabar nesimatyti su draugais, bet mes ir taip nelabai dažnai tai darome. Tačiau mums tai yra lengviau, nes mes labiau individualistai“, – pripažįsta profesorė.
Prie vienatvės galima priprasti
Tačiau tuo pačiu, skandinavai – patys laimingiausi žmonės pasaulyje. JT „laimės indeksą“ sudarinėja nuo 2012-ųjų, ir kiekvieną sykį skandinavų šalys atsiduria pirmajame dešimtuke. O paskutinis tyrimas parodė, kad laimingiausi gyventojai yra Suomijoje.
„Mus tai nustebino, – pripažino M. Elovainio. – Aš vis dar manau, kad vienatvė – ne pats geriausias dalykas žmogui. Mes biologiškai socialūs, mums reikia žmonių ir socialinių kontaktų, kad būtume laimingi“.
Kokiu būdu tuomet suomiai sugeba tapti laimingiausiais pasaulyje? „Vienas iš laimės faktorių – socialinė pagalba: kai yra kažkas, į ką gali atsiremti, – aiškina M. Wikingas. – Antrasis faktorius – laisvė, pavyzdžiui, laisvė pasirinkti tokį gyvenimą, kokio norime“.
„Manau, kad laimei būtini abu faktoriai: laisvė, kad pabūtum vienas, jeigu norisi, ir laisvė būti su kažkuo kartu – jeigu tau reikia palaikymo. Tai paaiškina paradoksą“, – įsitikinęs ekspertas.
M Elovainio nuomone, priežastis slypi tame, kad suomiai paprasčiausiai priprato prie vienatvės – o tai reiškia, kad išmoko su ja tvarkytis. O priežasčių būti laimingam galima surasti ir be didelės kompanijos.
„Mes turime funkcionuojančią demokratiją, mes pasitikime politikais ir valdininkais, gyventojų uždarbių skirtumai nėra jau tokie ir dideli. Daug dalykus mus verčia laimingais, nepaisant to, kad mes, gal kenčiam nuo vienatvės daugiau, negu likusieji“, – mano tyrinėtojas.
Specialisto teigimu, saviizoliacijos atveju svarbu palaikyti kontaktus telefonu ar internetu. Jo manymu, vienatvė be jokių abejonių kenkia sveikatai, tačiau tik tuo atveju, jeigu ji tęsiasi labai ilgai.
