Balsavimas prasidėjo 7 val. 30 min. (8 val. 30 min Lietuvos laiku), ir jau netrukus kai kuriose apylinkėse nusidriekė pilietinę pareigą norinčių atlikti olandų eilės.
Daugiau nei 12 mln. rinkėjų turi teisę atiduoti savo balsą šiuose rinkimuose, per kuriuos bus išrinkti 380 savivaldybių tarybų nariai.
Balsavimas baigsis 21 val. (22 Lietuvos laiku).
Kartu su vietos rinkimais vyksta ir referendumas dėl naujo interneto saugumo įstatymo, numatančio suteikti Nyderlandų žvalgybos tarnyboms plačius įgaliojimus rinkti duomenis internete.
Naujasis įstatymas leistų olandų slaptajai tarnybai AIVD rinkti informaciją prisijungus prie interneto optinių skaidulinių kabelių.
Apkaltinę pareigūnus bandymu maksimaliai išplėsti savo įgaliojimus, grupė Amsterdamo studentų surinko pakankamai parašų, kad priverstų valdžią organizuoti teisiškai neįpareigojantį referendumą dėl šio įstatymo, turinčio įsigalioti gegužės 1 dieną.
Nacionalinis saugumas
Įstatymo šalininkai sako, kad jis leis saugumo tarnyboms geriau stebėti pavojingas grupes, tokias, kaip džihadistų judėjimai.
„Šis įstatymas parengtas dėl Nyderlandų ir olandų saugumo“, – sakė AIVD vadovas Robas Bertholee (Robas Bertolė).
„Aš balsuoju už jį“, – sakė jis, kalbėdamas televizijos NOS eteryje.
Ministras pirmininkas Markas Rutte taip pat ragino visuomenę palaikyti naująjį įstatymą.
Paskutinės viešosios nuomonės apklausos rodo, kad už įstatymą referendume turėtų pasisakyti 53 proc. rinkėjų, prieš – 34 proc., skelbia naujienų agentūra ANP.
Įstatymo oponentai, tarp jų žmogaus teisių organizacijos, būgštauja, kad jis atvers kelią valdžiai rinkti ir su tyrimu nesusijusius privačius duomenis.
Įstatymas „neužkerta kelio pasidalyti ta informacija su represiniais režimais“, pažymi „Amnesty International“.
„Dėl to gali kilti grėsmė aktyvistų bei žurnalistų darbui ir gyvybei“, – teigia organizacija.
Studentas Tijnas de Vosas, vienas iš referendumo iniciatyvinės grupės narių, sakė, jog svarbiausia, kad šis klausimas sulaukė dėmesio.
„Naujasis įstatymas atsirado tylomis. Dabar visi apie tai kalba, todėl tam tikra prasme mes jau laimėjome“, – sakė jis.
Kraštutinių dešiniųjų lūkesčiai
Trečiadienio balsavimas taip pat laikomas svarbiu išbandymu kraštutinių dešiniųjų parlamentarui Geertui Wildersui, kurio Laisvės partija (Partij voor de Vrijheid, PVV) liko antra pernai vykusiuose visuotiniuose rinkimuose.
M. Rutte liberalios pakraipos Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (Volkspartij voor Vrijheid en Democratie, VVD) visuotiniuose rinkimuose užėmė pirmą vietą ir užsitikrino 33 vietas.
Antiislamiška ir euroskeptiška PVV laimėjo 20 mandatų ir šiuo metu yra didžiausia opozicinė jėga šalyje.
Šiuose rinkimuose G. Wildersas viliasi sustiprinti savo partijos įtaką šalies politinėje arenoje. PVV yra iškėlusi savo kandidatų maždaug 30 savivaldybių – daugiau nei bet kada anksčiau.
„Dešiniosios partijos sėkmingai pasirodė 2017-ųjų visuotiniuose rinkimuose dėl menko kairiojo sparno patrauklumo. Situacija nepasikeitė“, – sakė Leideno universiteto politikos mokslų profesorius Ruudas Koole.
Tačiau rimtą konkurenciją PVV sudaro kraštutinių dešiniųjų Demokratijos forumas (Forum voor Democratie, FVD), vadovaujamas charizmatiškojo Thierry Baudet. FVD gali labiau tikėtis konservatyvių pažiūrų, aukštesnio išsilavinimo ir jaunesnių rinkėjų palaikymo.
Emocingais ir triukšmingais pasisakymais iš kitų įstatymų leidėjų išsiskiriančio Th. Baudet FVD pernai vykusiuose visuotiniuose rinkimuose laimėjo dvi vietas.
Tačiau FVD savo kandidatų yra iškėlusi tik liberalumu garsėjančiame Amsterdame ir Roterdamo uostamiestyje, kur sudarė koalicija su viena vietos partija.
Viena pirmųjų trečiadienį savo balsą atidavusi vidaus reikalų ministrė Karin Ollongren sakė, kad tai svarbi diena.
Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše ministrė, priklausanti socialliberalų partijai „Demokratai 66“ (Democraten 66, D66), ragina rinkėjus ateiti ir pareikšti savo nuomonę tokiais vietos bendruomenėms aktualiais klausimais kaip „dviračių statymas, šiukšlių išvežimas, mūsų miesto ir mokyklų tvarumas“.
