Tačiau, tikėtina, kad dalis biudžeto lėšų buvo tiesiog perkelta į skiltį „itin slapta“, kurios panaudojimo tikslai lieka nežinomi net parlamentarams, ir kurios apimtys per pastaruosius metus pasiekė rekordinius skaičius.
„Kariuomenės modernizacija išlieka prioritetu Rusijai, tačiau karinis biudžetas buvo apribotas dėl ekonominių problemų, kurias šalis patiria nuo 2014-ųjų“, – teigiama SIPRI ataskaitoje.
Ekspertai taip pat pažymėjo, kad 2017-aisiais karinės išlaidos Centrinėje ir Vakarų Europoje išaugo, atitinkamai, 12 ir 1,7 proc., ir tai galėjo nulemti auganti grėsmė iš Rusijos pusės. „Daugelis Europos valstybių – NATO karinio aljanso narių – sutarė didinti savo karines išlaidas. Visų 29 NATO šalių išlaidos 2017-aisiais pasiekė 900 mlrd. dolerių ir sudarė 52 proc. visų pasaulio išlaidų“, – rašoma ataskaitoje.
Anot SIPRI, 2017-aisiais 13,9 mlrd. dolerių biudžeto susitraukimas Rusijoje buvo didžiausias pasaulyje, o didžiausias augimas užfiksuotas Kinijoje (12 mlrd. dolerių). Ataskaitoje taip pat pažymima, kad JAV ir toliau išlieka daugiausiai pasaulyje karybai skiriančia šalimi: tam buvo skirtas 610 mlrd. dolerių (kiek daugiau nei 3 proc. šalies BVP).
2017-ųjų pabaigoje Vladimiras Putinas pareiškė, kad 2018-aisiais bendros išlaidos gynybai sudarys apie 2,8 trln. rublių (apie 46 mlrd. dolerių). Tačiau šiame skaičiuje nėra įskaičiuotos įslaptintos biudžeto skiltys, kurios sudaro ženklią bendro biudžeto dalį.
„Visiškai slapta“
Minėtas „rekordinis“ karinio biudžeto susitraukimas gali būti ir ne toks jau ženklus. Pastaruosius kelerius metus Rusijos valdžia skiria rekordines lėšas, kurios biudžete yra žymimos „visiškai slapta“ žyma. Apie jų panaudojimo paskirtį kažką tikro žinoti gali tik Finansų ministerijos atstovai ir keli parlamentarai, dalyvaujantys biudžeto formavimo komisijose, teigiama „Novaja Gazeta“.
2016-aisiais taip vadinamosioms slaptoms biudžeto dalims skirtų lėšų skaičius pasiekė posovietinių laikų maksimumą ir sudarė 22,3 proc. visų federalinio biudžeto išlaidų. Tokiu būdu Rusijoje penktadalis valdžios išlaidų yra tokios, kurių neįmanoma patikrinti ir išsiaiškinti, kiek efektyviai jos buvo išleistos ir kokioms konkrečiai reikmėms. 2009-aisiais šis skaičius siekė vos 10 proc.
Maža to, šis skaičius pastaruoju metu didėja net nepaisant iš anksto suplanuoto biudžeto. 2016-aisiais „slaptos“ biudžeto išlaidos turėjo sumažėti iki 18,5 proc. (nuo 20 proc. 2015-aisiais) bendro BVP, tačiau metų eigoje išlaidos dėl būtinybės finansuoti sankcijų prispaustos gynybos pramonės patiriamus nuostolius išaugo iki 22,3 proc.
Skaičiai čia įspūdingi: viso 2016-aisiais slaptoms išlaidoms buvo skirta 3,66 trln. rublių, arba 4,4 proc. šalies BVP. Tais pačiais metais sveikatos apsaugai buvo skirta 456 mlrd. rublių, o švietimui – 557 mlrd.
Slaptos biudžeto skiltys įprastai yra skirtos karybos sričiai. Ženkli jų dalis, daugiau nei 66 proc., yra numatyta „Nacionalinė gynyba“ skiltyje, rašoma „Novaja Gazeta“. Rusijoje šiuo metu yra susidariusi kuriozinė situacija, kai slaptos išlaidos „Nacionalinei gynybai“ viršija „neslaptas“, teigiama Rusijos televizijos RBC tyrime.
Įskaitant visus šešėlinius asignavimus „Nacionaline gynybai“ ir „Nacionaliniam saugumui bei teisėsaugos veiklai“ bendras jų biudžetas 2017-aisiais sudarė jau 4,85 trln. rublių (daugiau nei 77 mlrd. dolerių), rašoma „finanz.ru“. Tačiau įslaptintų Rusijos federacijos išlaidų sąraše yra atsiradusios ir, atrodytų, su gynyba ar kariuomene mažai susijusios skiltys: ūkio, švietimo, socialinės politikos, nacionalinės ekonomikos ar net kultūros. Čia, anot leidinio, gali slėptis ir jėgos struktūros darbuotojams skirtų būstų statybos, įvairių karinės paskirties mokymo objektų išlaikymas, subsidijos karo pramonės bendrovėms, kompensacijos žuvusių karių artimiesiems. Todėl išlaidos karinėms struktūroms gali būti ir dar gerokai didesnės.
„Apie slaptąsias išlaidas žinoma tik tiek, kuriai sferai jos skiriamos, – pavyzdžiui, karinėms reikmėms. O kaip jos ten yra skirstomos, neaišku. Maža to, biudžetas specialiai yra surašytas itin painia kalba, jeigu tu nedirbai Finansų ministerijoje, paprasčiausiai nesusigaudysi, kam ir kas skiriama“, – leidiniui RBC pasakojo buvęs Rusijos Dūmos deputatas Dmitrijus Gudkovas.
