Interviu naujienų agentūrai AFP komiteto atstovas šią savaitę tvirtino, kad jo negalima paveikti.
Nuo pat grįžimo į Baltuosius rūmus sausio mėnesį D. Trumpas leido aiškiai suprasti, kad nori gauti šį prestižinį apdovanojimą, kurį daugelio nuostabai laimėjo jo pirmtakas demokratas Barackas Obama netrukus po to, kai 2009 metais pradėjo eiti pareigas.
79 metų milijardierius naudojosi kiekviena proga pareikšti, kad jis nusipelnė premijos ir teigia, kad užbaigė šešis karus, nors konfliktai Gazos Ruože ir Ukrainoje tebesitęsia.
„Žinoma, pastebime, kad žiniasklaida skiria daug dėmesio konkretiems kandidatams“, – interviu AFP Osle sakė komiteto sekretorius Kristianas Bergas Harpvikenas.
„Tačiau tai iš tikrųjų neturi jokios įtakos komitete vykstančioms diskusijoms“, – teigė jis.
„Komitetas kiekvieną kandidatą svarsto atsižvelgdamas į jo nuopelnus“, – sakė komiteto sekretorius.
Šių metų laureatas bus paskelbtas spalio 10 dieną.
D. Trumpas savo teiginį, kad jis nusipelnė taikos premijos, pagrindė nurodydamas, kad keli užsienio šalių vadovai – nuo Izraelio premjero Benjamino Netanyahu iki Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo – jį pasiūlė arba parėmė jo kandidatūrą.
Tačiau jie turėjo būti itin greiti arba įžvalgūs, kad JAV lyderis šiemet gautų premiją, atsižvelgiant į tai, kad kandidatūras reikėjo pateikti iki sausio 31-osios – vos 11 dienų po to, kai D. Trumpas pradėjo savo antrąją kadenciją.
Telefono skambutis
„Būti nominuotam nebūtinai yra didelis pasiekimas. Didelis pasiekimas yra tapti laureatu“, – sakė K. Harpvikenas.
„Žinote, asmenų, kurie gali nominuoti, sąrašas yra gana ilgas“, – tvirtino jis.
Tarp galinčiųjų siūlyti kandidatus yra visų pasaulio šalių parlamentų nariai ir ministrai, buvę laureatai ir kai kurie universitetų profesoriai. Taigi, tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių žmonių gali siūlyti komitetui Taikos premijos, jų manymu, nusipelniusio asmens vardą ar organizacijos pavadinimą.
Šiais metais komitetas laimėtoją rinks iš 338 asmenų ir organizacijų sąrašo. Šis sąrašas 50 metų laikomas paslaptyje.
Labiausiai verti kandidatai patenka į trumpąjį sąrašą, o vėliau kiekvieną pavardę įvertina ekspertas.
„Kai komitetas diskutuoja, diskusiją įrėmina šios žinios. Tai nėra pranešimas žiniasklaidoje, kuriam per pastarąsias 24 valandas buvo skirta daugiausia dėmesio“, – sakė K. Harpvikenas, kuris vadovauja komitetui, bet nebalsuoja.
„Puikiai žinome, kad kiekvienais metais vyksta daugybė kampanijų, todėl stengiamės procesą ir posėdžius organizuoti taip, kad jokia kampanija nedarytų mums pernelyg didelės įtakos“, – sakė jis.
Pasak finansų dienraščio „Dagens Naeringsliv“, D. Trumpas liepos pabaigoje per pokalbį telefonu dėl muitų iškėlė Taikos premijos klausimą Norvegijos finansų ministrui Jensui Stoltenbergui – buvusiam NATO generaliniam sekretoriui.
Finansų ministerija patvirtino, kad toks pokalbis įvyko, tačiau nepatvirtino, ar jiedu aptarė Nobelio premiją.
Netikėtas laureatas?
Nors penkis Norvegijos Nobelio komiteto narius skiria Norvegijos parlamentas, organas tvirtina, kad jo sprendimai priimami nepriklausomai nuo partijų politikos ir veikiančios vyriausybės.
Kaip pavyzdį galima paminėti atvejį, kai komitetas nepaisė santūrių Norvegijos vyriausybės įspėjimų ir 2010 metais premiją skyrė kinų disidentui Liu Xiaobo (Liu Siaobo), sukeldamas ilgus metus trukusį Pekino ir Oslo diplomatinių santykių atvėsimą.
„Nobelio komitetas veikia visiškai nepriklausomai ir negali sau leisti atsižvelgti į šias aplinkybes, kai svarsto atskirus kandidatus“, – sakė K. Harpvikenas.
Norvegija tvirtai tiki daugiašališkumu, kurį premijos sumanytojas Alfredas Nobelis gynė dar būdamas gyvas, bet kurį sugriovė D. Trumpo politika „Pirmiausia – Amerika“.
Todėl šios šalies ekspertai mato mažai šansų, kad JAV prezidentas gaus premiją.
„Tokio pobūdžio spaudimas paprastai duoda priešingą rezultatą“, – sakė Norvegijos tarptautinių reikalų instituto (NUPI) tyrimų direktorius Halvardas Leira.
„Jei komitetas dabar skirtų premiją D. Trumpui, jis akivaizdžiai būtų apkaltintas pataikavimu“ ir nepriklausomybės, kurią jis teigia saugantis, nepaisymu, sakė jis AFP.
Rugpjūtį trys Nobelio premijos istorikai žengė dar toliau ir išvardijo daugybę priežasčių, kodėl prezidentas neturėtų sulaukti šios garbės, įskaitant jo žavėjimąsi Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kuris pastaruosius trejus su pusę metu vykdo didelio masto invaziją Ukrainoje.
„Nobelio komiteto nariai tūrėtų būti išprotėję“, – rašė jie savo straipsnyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
