Kaip rašo „Futura-Sciences“, marsaeigis tyrinėjo 49 kilometrų skersmens Jezero kraterį, kuris, tikėtina, susiformavo maždaug prieš 3,9 mlrd. metų, į Marsą atsitrenkus asteroidui. Kadaise šioje vietoje tyvuliavo ežeras, o iki šių dienų išliko kelių upių deltų pėdsakai.
2026 metų spalio 24 dieną marsaeigis Marso regione, vadinamame „Lac des Charmes“, už Jezero kraterio ribų, išgręžė uolieną ir paėmė naują mėginį. Jam suteiktas „Singita“ pavadinimas.
„Tai gali būti viena seniausių uolienų, atsiveriančių Marso paviršiuje“, – teigė „Perseverance“ projekto mokslinė vadovė Katie Stack Morgan.
„Singita“ greičiausiai buvo maždaug kilometro gylyje Marso plutoje
Manoma, kad „Singita“ gali būti maždaug tokio paties amžiaus kaip seniausios Žemės paviršiuje išlikusios uolienos. Tai reiškia, kad ji yra senesnė net už patį Jezero kraterį.
Pranešime spaudai taip pat aiškinama, kad iš pradžių „Singita“ greičiausiai buvo maždaug kilometro gylyje Marso plutoje. Tačiau susiformavusi vėliau ji atsidūrė uolienų atodangoje, esančioje vietovėje „Lac des Charmes“.
Planetologai patikslina, kad šis mėginys į Jezero kraterio paviršių galėjo patekti dėl kito dangaus kūno smūgio.
„Singita“ yra kristalinė uoliena. Žemėje ji būtų priskiriama magminėms uolienoms, o tai reiškia, kad neišvengiamai susiformavo giliai po paviršiumi.
Pažymėtina, kad „Singita“ tapo pirmąja tokio tipo uoliena, aptikta išorinėje Jezero kraterio dalyje, nors paties kraterio viduje panašių radinių jau buvo aptikta.
Anksčiau UNIAN pranešė, kad Sacharoje aptikti 4,1 mlrd. metų senumo meteoritai, kurie pasirodė esantys Marso fragmentai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
