Kodėl septintą šimtmetį tikima, jog skaičius „13“ – nelaimę lemiantis velnio tuzinas? Kokias šis skaičius įvaro ligas? Kas prakeikė penktadienį, tryliktąją spalio dieną?
Šarlatanai, visus metus mus gąsdinę pasaulio pabaiga, girdi, turėjusia įvykti gruodžio 21-ąją, dabar pabrukę uodegas tyli. Nors majų kalendoriaus ciklas iš tikro baigėsi, bet nei Saulė sprogo, nei Žemės magnetiniai poliai susikeitė, o į Žemę atseit lėkusi grėsmingoji planeta Nubiru, pasirodo, iš viso neegzistuojanti.
Bet visokie burtininkai jau skelbia naujas, „patikslintas“ pasaulio pabaigos datas, siejamas su gamtos kataklizmais, asteroidais ir nelabaisiais. Be to, gyvename tryliktaisiais šio šimtmečio metais. O juk net vaikai žino, kad skaičius „13“ esąs velnio tuzinas, iš kurio gero nelauk!
Pataikaujama prietaringiems
Dėl skaičiaus „12“ klausimų niekam nekyla, jis net laikomas laimingu. Metuose juk 12 kalendorinių ir tiek pat Mėnulio mėnesių, nakties danguje – 12 Zodiako žvaigždynų, graikai meldėsi dvylikai Olimpo dievų, Heraklis atliko 12 žygdarbių, Kristus turėjo 12 pasekėjų – apaštalų.
O štai po tuzino einantis skaičius „13“ – nei šis, nei tas. Skandinavijos pagoniškų dievų rikiuotėje tryliktasis dievas Lokis – nenaudėlis, galiausiai žiauriai nubaustas už savo intrigas bei piktadarystes. Beje, visų gerai žinomoje komedijoje „Kaukė“ nenuorama Džimas Keris siaučia būtent su Lokio kauke.
Daugelio tautų kultūroje šis skaičius yra nelaimės simbolis, vadinamas velnio tuzinu.
Pas anglosaksus – Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Australijoje – nerasi namų, pažymėtų tryliktu numeriu. JAV gatvėse nevažinėja tryliktieji autobusai, daugiaaukščiuose nepamatysi šiuo numeriu pažymėto aukšto, o viešbučiuose – kambario. Daugelis ligoninių neturi tryliktosios palatos. Kai kuriuose oro uostų terminaluose nėra tryliktųjų vartų, juo labiau nėra tryliktuoju numeriu pažymėtų skrydžių bei lėktuvų, o pastaruosiuose – nebūna tryliktų krėslų. Nėra Šiaurės Amerikoje ir tryliktuoju numeriu pažymėtų greitkelių. Visi žino, kad į savo puotą raganos visada suskrenda po trylika – ne vienas pasakojo matęs ir suskaičiavęs.
Tryliktasis – išdavikas
Ko tik neprigalvota vengiant velnio tuzino! Pavyzdžiui, kai kuriuose pastatuose aukštą nurodančioje lentelėje pamatysi užrašą „12A“, „12+“ arba „12+1“. Taip pataikaujama prietaringiems žmonėms, kurių tikrai daug. Tiek daug ir kai kurie taip panikuoja, jog baimė virsta įkyria visko, kas susiję su skaičiumi „13“, būsena. Psichiatrai tam net turi pavadinimą: triskaidekafobija („triskaideka“ graikiškai reiškia „trylika“, „fobos“ – „baimė“).
Bet kodėl „velnio skaičius“ – „13“, o ne, tarkim, „11“, ne „14“ ar „23“?
Atsakymą rastume Biblijoje, tiksliau – joje aprašytoje Paskutinėje vakarienėje, į kurią, žinia, susirinko 13 žmonių. Jono evangelijoje rašoma: „Jėzus jiems atsakė: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias“. Beje, toje evangelijoje Judo išdavystė aprašyta būtent 13-ajame skyriuje.
Keturioliktasis svečias Tad nuo žilos senovės tikima, jog susirinkti už stalo trylikai žmonių esąs labai blogas ženklas. Prietaras ypač sustiprėjo XIV amžiuje, kai Europoje ėmė siausti Juodoji mirtis – didžiausia maro pandemija. Per tuo metu miestuose itin gausias žiurkes (tiksliau – per jų blusas) maras sparčiai išplito ir 1348–1353 metais Europoje išguldė net iki 200 milijonų žmonių.
Maro įbauginti žmonės buvo itin prietaringi, todėl prieš sėsdami už stalo žegnodavosi ir susiskaičiuodavo – tikėta, jog susėdus trylikai, kažkuris vienas per metus mirs. Ir mirdavo, nes... maras išplito nuo Ispanijos iki Sibiro.
Maras atsitraukė, o prietaras liko, atsirado net keturioliktojo svečio profesija. Čikagos viešbutyje „Statler“ toks „svečias“ dar ir šiandien „dirba“. Suskaičiavę, kad užstalėje susirinko trylika žmonių, viešbučio patarnautojai nedelsdami pristato kėdę, o ant jos pasodina fraku aprengtą manekeną. Jį aptarnauja kaip ir visus svečius, o vadina Liudviku XIV. Taip, vardu to paties garbėtroškos Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV (1638–1715), kuris sakydavo „Valstybė – tai aš“ ir mėgdavo linksmintis tuo, kad iškilmių metu garsiai pagadindavo orą. Manekenas, žinoma, neplepa, algos neprašo ir tikrai nebezda, todėl ir šiandien dirba.
Tamplierių prakeiksmas
Na o kaip dabar neprisiminus penktadienio, sutampančio su 13-ąja mėnesio diena... Patys prietaringiausieji tądien vengia net koją kelti iš namų. Žinia, prietaringiausi – jūreiviai. Pataikaudamas bailiems keleiviams, joks kruizinis laivas penktadienį 13-ąją mėnesio dieną niekada nepakels inkaro, o kantriai lauks vidurnakčio.
Prietaras bijoti penktadienio, sutampančio su 13-ąja mėnesio diena, atsirado irgi gūdžiame XIV amžiuje. 1307 metų spalio 13-ąją, penktadienį, riterių Tamplierių ordinui iki ausų prasiskolinusio Prancūzijos karaliaus Pilypo IV Gražiojo įsakymu buvo suimta visa Tamplierių ordino vadovybė. Melagingai apkaltintus erezijomis bei piktžodžiavimu, tamplierius budeliai kankino ir čirškino ant laužų. Paskutinis didysis Tamplierių ordino magistras Žakas de Molė prakeikė tą dieną. 1314 metų kovo mėnesį inkvizitoriai jį patį sudegino Paryžiuje, Senos saloje – krantinėje yra atminimo lenta.
Nuo to laiko tamplierių pasekėjai mini šio ordino narių suėmimo ir Ž. de Molė mirties datas. Na o visų šalių prietaringieji, net ne tamplieriai, ėmė paniškai bijoti visų penktadienių, pasitaikančių 13-ąją mėnesio dieną.
Paraskevidekatriafobija
Pasak psichologės Irinos Jakovič, prietarai – tai sąlyčio su mūsų baimėmis taškas. Mes kai ką žinome, o kai ko nesuprantame, negalime paaiškinti, todėl bijome. Prietarai įvardija ribas, už kurių slypi pavojus. Stipresnės asmenybės iš baimių ir prietarų juokiasi, kitiems prietarai padeda sutramdyti savo baimes ir rasti saugią vietą, o dar kiti, nebesusitvarkantys su savo mąstysena, įsivaro ligą – kad ir minėtąją triskaidekafobiją. Beje, pentadienių 13-ųjų mėnesio dienų baimę psichiatrai vadina beveik neištariamu paraskevidekatriafobijos pavadinimu.
Psichiatrai yra pastebėję, kad prietaringiausios būna nuolat nerimą jaučiančios asmenybės. Toks žmogus nuolat įsitempęs laukia pavojaus, todėl vis nevalingai dairosi nelaimės ženklų. Sunkesniais atvejais nerimas perauga į psichikos pakrikimus, kuriuos jau reikia gydyti.
Keistasis klubas
Pasak Šiaulių psichiatrijos ligoninės vadovo Eugenijaus Mikaliūno, kad išsaugotum stiprią, sveiką psichiką, reikia suvokti, jog prietarai ir baimės – vien tik mūsų ar kitų prietaringų žmonių vaizduotės vaisius.
Kovoti su prietarais galima ir iš jų pasišaipant. Linksmi amerikiečiai tai pabandė daryti dar XIX amžiaus pabaigoje. Kad pasijuoktų iš triskaidekafobijos, 1880 metais jie įkūrė Trylikos klubą.
Iškilmingas klubo atidarymas įvyko 13-ąją mėnesio dieną penktadienį, 13 valandų 13 minučių. Visi susėdo prie serviruotų stalų po 13 žmonių ir sumokėjo po vienkartinį 13 dolerių nario mokestį. Klube kabojo JAV vėliava, kurioje, žinia, yra kaip tik 13 raudonų ir baltų juostų – pirmųjų 13 britų kolonijų, paskelbusių nepriklausomybę, garbei.
Visi mirė, visi...
Tas Trylikos klubas greit pagausėjo iki keleto šimtų narių, o ilgainiui jam priklausė net penki JAV prezidentai, pradedant Teodoru Ruzveltu (1858–1919). Klubo nariai per pasisėdėjimus tyčia daužydavo veidrodžius ir barstydavo ant žemės druską, žinoma, kaskart šaipydamiesi iš prietarų ir prietaringųjų.
Nežinia, ar rašytojas Markas Tvenas (1835–1910) tam klubui priklausė, bet yra aprašęs, kas jam kartą nutiko nekviestam užsukus pas pažįstamus ir netyčia tapus tryliktuoju svečiu. „Man tai baigėsi gana skaudžiai, – nutaisęs rimtą miną draugui prisipažino rašytojas. – Jie manęs nelaukė, todėl turėjo valgio tiktai dvylikai žmonių...“
Be reikalo M. Tvenas ir Trylikos klubo nariai šaipėsi iš velnio tuzino, oi be reikalo. „Akistata“ išsiaiškino, kad ir linksmasis rašytojas, ir visi iki paskutinio 1880 metais įkurto Trylikos klubo nariai mirė...
Trylika atneša laimę?
Šiais laikais prietaringųjų mažiau – ypač tarp išsilavinusių, mokslo žmonių. Tikriausiai norėdami parodyti, kad Trylikos klubo dvasia gyva ir XX amžiuje, 1970-aisiais amerikiečiai į Mėnulį paleido kosminį laivą, pavadintą būtent „Apollo 13“, o pakilo jis būtent 13 valandą 13 minučių vietos laiku. Deja, įvyko avarija – dėl gaisro pagalbiniame mazge raketa vos nežuvo ir Mėnulyje nenusileido. Kita vertus, visi trys „Apollo 13“ astronautai nenukentėjo ir sėkmingai pasiekė Žemę. Tad skeptikai juokauja, jog astronautus išgebėjęs būtent velnio tuzinas.
Be to, pastebėta, kad 13-ąją mėnesio dieną penktadienį įvyksta... mažiau avarijų. Priežastis labai proziška – tokią dieną daug prietaringų vairuotojų atideda keliones. Kai gatvėse mažiau mašinų, mažiau ir avarijų.
Ir sakyk po to, kad prietarai ir baimės – žalingi. Na o šiemet rugsėjo ir gruodžio 13-osios dienos bus penktadienį. Spręskite patys, ar tądien drebėti, ar juoktis iš bailių.
Sigitas STASAITIS
