Keturi penktadaliai didžiausios pasaulyje salos – Grenlandijos – padengti ledu. Deja, Grenlandijos ledas nenumaldomai tirpsta, o prieš savaitę ten įvyko tai, ko per daugiau nei pusę amžiaus ten dirbantys mokslininkai nėra matę – aukščiausiame Grenlandijos taške ėmė lyti.
„32 tūkst. metrų aukštyje, mūsų stotyje lijo kelias valandas – to niekada nėra buvę. Stotis įrengta 1989 m. Vasarą čia dirba daug žmonių – nieks iki šiol nėra matęs lietaus. Įrašų apie lietų nėra ir mūsų dokumentuose, kurie siekia 1950-uosius“, – aiškino mokslininkas Walt Meier.
Mokslininkai skaičiuoja, kad nuo rugpjūčio 14 iki 16 dienos Grenlandijos aukštumose iškrito net 7 mlrd. tonų lietaus. Grenlandijos aukščiausiame taške temperatūra įprastai niekada nepakyla aukščiau nulio – o per paskutinį dešimtmetį taip įvyko jau tris kartus.
„Jei pakelsite temperatūrą keliais laipsniais vidutinėse platumose – to net nepastebėsite. Bet jei Arkties vandenyne temperatūra pakils nuo vieno laipsnio šalčio iki vieno laipsnio šilumos – skirtumas bus milžiniškas. Tai skirtumas tarp čiuožimo ledu ir plaukimo. Maži pokyčiai čia daro milžinišką poveikį. Ir jie atspindi tai, kas vyksta vidutinėse platumose – daugiau gaisrų, daugiau karščio ir ekstremalių oro sąlygų“, – tęsė W. Meier.
Prieš kelias savaites – liepos pabaigoje – Grenlandijoje įvyko dar viena stichija: per vieną dieną ištirpo 22 gigatonos, tai yra 22 mlrd. tonų ledo. Tokio kiekio vandens užtektų padengti visą Lietuvą 15 cm. vandens sluoksniu.
