Šį pokytį, kurį lemia Mėnulio trauka, sukėlė Žemės sukimosi greičio padidėjimas ties ašigaliais, dėl to įprasta 24 valandų diena sutrumpės 1,25 milisekundės.
Nors toks pokytis per mažas, kad jį pastebėtų žmogus, ekspertai įspėja apie galimas ilgalaikes pasekmes, kurios gali būti rimtos. Jei Žemės sukimasis ir toliau spartės, tai gali turėti katastrofiškų padarinių visame pasaulyje.
Greitėjant planetos sukimui, išcentrinė jėga ims stumti vandenynų vandenį nuo polių link pusiaujo. Net nedidelis greičio padidėjimas galėtų pakelti jūros lygį pusiaujo regionuose, o to pakaktų, kad jau dabar žemumose esančios pakrantės būtų užlietos, rašo „Daily Mail“.
Spartesnis Žemės sukimosi greitis gali sukelti sveikatos problemų
Maža to, greitesnis sukimasis ne tik sutrumpintų dieną, bet ir sukeltų žmogaus biologinių ritmų sutrikimų. Jei Žemės sukimasis ir toliau spartėtų, paros trukmė galėtų sutrumpėti iki vos 22 valandų, dėl ko sutriktų paros ritmas, o vidinis žmogaus laikrodis būtų kasdien paankstinamas dviem valandomis – be galimybės prisitaikyti.
Toks sutrikimas būtų reikšmingas. Tyrimai rodo, kad net ir nedideli pokyčiai – pavyzdžiui, vasaros laiko įvedimas – didina širdies priepuolių, insultų ir eismo nelaimių riziką. Nuolatinis paros trukmės pokytis būtų dar pavojingesnis.
NASA astronomas Stenas Odenwaldas taip pat perspėjo, kad oro sąlygos taptų ekstremalesnės. Greitėjant planetos sukimui, stiprėja Koriolio efektas, dėl kurio audros sukasi intensyviau.
„Uraganai suksis greičiau ir turės daugiau energijos“, – paaiškino S. Odenwaldas.
Žemės sukimosi greitis nėra stabilus
Pastaraisiais metais pastebima vis daugiau „trumpų dienų“. 2020 m. liepos 19 d. diena buvo 1,47 milisekundės trumpesnė nei vidutinė, o 2022 m. birželio 30 d. – 1,59 milisekundės trumpesnė.
Visgi dabartinis rekordas pasiektas 2024 m. liepos 5 d., kai Žemės sukimasis buvo 1,66 milisekundės greitesnis nei įprastai – tai trumpiausia diena nuo atominio laikrodžio įvedimo 1949 metais.
Londono universiteto astrofizikas Grahamas Jonesas šių metų pradžioje pastebėjo šį pokytį ir atkreipė dėmesį, kad liepos 9, liepos 22 ir rugpjūčio 5 dienomis Žemės sukimasis gali gerokai paspartėti.
Įprastai Žemė vieną pilną apsisukimą, vadinamą saulės diena, atlieka per 24 valandas, arba tiksliai per 86,4 tūkst. sekundžių.
Tačiau Žemės sukimasis nėra stabilus – jis kinta dėl įvairių gamtos reiškinių, tokių kaip žemės drebėjimai ar vandenynų srovės.
Tirpstantys ledynai, judėjimas Žemės išlydytoje branduolio dalyje bei stambūs meteorologiniai reiškiniai – tokie kaip El Ninjo – taip pat gali pagreitinti arba sulėtinti planetos sukimąsi.
Šie pokyčiai matuojami atominių laikrodžių pagalba, kurie yra daug tikslesni už įprastus laikrodžius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
