Maskvos prokuratūra jau pusę metų bando išnarplioti gana subtilią baudžiamąją bylą. Graikas Joanisas Danalisas, keliaudamas po Rusiją, yra apgavęs ir apvogęs ne vieną „nuotaką“. Nukentėjusiųjų nuo J. Danaliso galima rasti ne tik Rusijoje, bet ir Kazachstane, Ukrainoje, Moldovoje.
„Turtingas našlys“
Pernai rudenį penkiasdešimtmetė maskvietė Marina atskrido į nuostabiąją Indonezijos salą Balį atšvęsti savo vestuvių. Tik romantiškas sutuoktuves suplanavęs jaunikis kažkur dingo...
Su J. Danalisu Marina susipažino internetu. Jis sakėsi esąs penkiasdešimtmetis gydytojas, turtingas našlys. Iš pat pradžių patikino ieškąs moters rimtiems santykiams – norėtų vesti. „Aš mokiausi Atėnų universitete, tobulinausi Floridoje, – rašė Marinai J. Danalisas. – Dabar vadovauju nuosavai ligoninei Ženevoje ir viešbučiui Atėnuose. Gyvenu nuosavoje viloje. Jų turiu keletą, nes dažnai darbo reikalais keliauju po pasaulį.“
Paskui J. Danalisas keletą kartų „darbo reikalais“ atvyko į Maskvą. „Atsitiktinai“ iš jo telefoninių pokalbių Marina sužinojo ir tų kelionių „tikslą“ – rusų vaikams jis, girdi, atliksiąs labdaringas operacijas. „Mano mama labai tikinti. Tai ji manęs paprašė atlikti tokį darbą“, – atrodo, kukliai nudelbęs akis, paskelbė J. Danalisas. Jis buvo tiesiog kuklumo įsikūnijimas. Marina pamatė jo tėvų, įsiamžinusių prie puikios vilos, nuotrauką ir dokumentus, patvirtinančius jo statusą, kai jie „netyčia“ išslydo iš knygos ar „atsitiktinai“ buvo „užmiršti“ ant stalo.
Kartą atvykęs „darbo reikalais“ į Maskvą J. Danalisas pasipiršo Marinai ir pasiūlė susituokti Balio saloje. „Kodėl nepabandžius, – pagalvojo ji tada. – Vis tiek aš vieniša“. Marinai pritarė ir jos sūnus, nė neįtaręs, jog pastūmėjo motiną į aferisto glėbį.
„Pabėgęs jaunikis“
Ir štai taip Marina atsidūrė Balio oro uoste. Paaiškinęs, jog eina surasti taksi, „jaunikis“ dingo kaip į vandenį. Neatsiliepinėjo ir į telefono skambučius. Į keletą neramių Marinos žinučių – „Kur dingai?“ – jis atrašė gana keistai: „Važiuok į viešbutį, kambarys užsakytas tavo vardu. Aš būsiu vėliau.“
Moters nerimas didėjo. Paskutinė vilties kibirkštėlė užgeso atvykus į viešbutį. Kambarys tikrai buvo rezervuotas, tačiau tik jai vienai. Apie jokį J. Danalisą niekas nebuvo girdėjęs.
Marina tuoj pat paskambino sūnui į Maskvą ir paprašė užblokuoti banko korteles. „Jis mane apgavo. Per turizmo agentūrą įšaldė didelę pinigų sumą – neva medicininiam draudimui ir patvirtinimui, jog klientas mokus.“
Dar gerai, kad Marina nepasidavė jo įtikinėjimams, jog tereikia pasiimti tik 100 dolerių suvenyrams, nes už visa kita bus apmokėta... Prieš išskrisdama į Balį moteris pasiėmė iš sąskaitos 5000 eurų. Beje, paskutinius, nes dar 60 000 eurų, kuriuos buvo sukaupusi, kad sūnus galėtų nusipirkti butą, J. Danalisas iš jos buvo išviliojęs jau anksčiau.
Tuo tarpu aferistas jau skrido į Singapūrą. Pateikęs padirbtus dokumentus ir iš „nuotakos“ sąskaitos išėmęs 20 000 eurų, jis nusipirko kelionę: Maskva – Atėnai – Dubajus – Denpasaras – Singapūras – Londonas – Monrealis – Atėnai. Skrydžiai pirmąja klase, ištaigingi viešbučiai... Ir tai padarė taip gudriai, kad nukentėjusioji niekaip negalėjo atšaukti rezervacijų ir susigrąžinti pinigų.
Žinomas pažinčių svetainėse
Rusijos bankas Marinai atsisakė padėti, graikų turizmo firma netgi nesileido į kalbas.
Mariną bandė paguosti tik pažinčių portalas, per kurį moteris ir susipažino su sukčiumi. To portalo administracijos nė kiek nenustebino Marinos skundas – ji ne pirma, nukentėjusi nuo J. Danaliso. „Mūsų pažinčių svetainėje jis skelbėsi maždaug 5 metus. Per tą laiką ant jo meškerės užkibo maždaug 500 moterų, – paaiškino portalo administratorė. – Po nukentėjusiųjų skundų jo anketą išimdavome, bet jis tuoj pat atsiųsdavo naują – kita pavarde.“
Moterims, su kuriomis internetu buvo bendravęs J. Danalisas, buvo išsiųsti perspėjimai apie gresiantį pavojų. Kai kurios pranešė, jog aferistas jau spėjo padaryti savo juodą darbą – apgavo ir dingo. Tik nei viena nesiryžo su sukčiumi kovoti – trukdė gėdos ir nepasitikėjimo jausmas.
Aferų schema vienoda
Graikų „širdžių ėdiko“ aukų sąrašas gana ilgas. Jis veikia pagal panašią schemą, dažniausiai pasisavina svetimas banko korteles. Pinigų sumos, patekusios į aferisto kišenę, įvairios. Iš Anos B. banko sąskaitos J. Danalisas išėmė 20 000, iš Valentinos M. – 2500 eurų. Pasisavino Elenos S. senovinį auksinį žiedą, o Liudmilą K. įkalbėjo nupirkti jam brangų šveicarišką laikrodį...
Įtariama, jog aferistas vežiojasi prietaisą, kuriuo nuskaito banko kortelių duomenis, nes kartais jam pakakdavo vos kelias minutes palaikyti „mylimosios“ rankinę, kad paskui paimtų didžiulę pinigų sumą iš jos sąskaitos.
Aukų paieškos schema – vienoda. Susipažįsta internete. Anketoje aiškiai išdėsto savo reikalavimus: „Ieškau moters rimtiems santykiams, ne jaunesnės nei 35 metai. Gali turėti vaikų. Trokštu sukurti šeimą.“ Argi ne puikus masalas vienišėms?
Atsargesnės moterys kartais pasiteiraudavo, kam vyriškiui reikalinga „papildoma našta“, nes jos, girdi, nieko neturinčios, esančios neturtingos. Tačiau J. Danalisas – gudrus, o jau moterų psichologiją išstudijavęs nepriekaištingai! Jis puikiai suvokė, jog kiekviena „neturtinga rusė“ turi santaupų: juodai dienai, vaikams butui ar automobiliui padėti įsigyti ir pan. Todėl tvirtindamas, kad „neturtas – ne yda“, toliau atakuodavo. Prisistatydavo stambiu verslininku, aukštos kvalifikacijos gydytoju, diplomatu. Užversdavo moteris romantiškais laiškais. Niekada neskubindavo įvykių ir „nespausdavo“ nusižiūrėtų aukų.
Neįvykusios romantiškos vedybos
J. Danalisas „dirbdavo“ iš karto su keliomis – kantriai ir inteligentiškai. Girdi, jis materialiai puikiai apsirūpinęs, tik – labai vienišas. „Tekėk už manęs, važiuosime gyventi pas mane į Graikiją“, – netrukus pasiūlydavo. Kad potenciali nuotaka nepabėgtų, „pridėdavo“ romantikos – tuoktis Balio saloje. Toks spektaklis buvo reikalingas dar ir dėl to, kad auka atskleistų savo banko sąskaitų numerius. Neva gaunant vizą, reikia įrodyti keliaujančio asmens mokumą – na, kad turi pakankamai pinigų kelionei ir draudimui. J. Danalisas visada pasisiūlydavo „skubos“ tvarka gauti „nuotakai“ vizą ir ją apdrausti. Savo auką įtikinėdavo, jog reikia tik parodyti, kiek pinigų turinti, o kelionėn užteksią pasiimti tik smulkioms išlaidoms – už viską sumokėsiąs jis.
Jei moteris neužkibdavo ant J. Danaliso kabliuko ir nei tekėti, nei važiuoti gyventi į Graikiją nenorėdavo (o tai nutikdavo labai retai), jis tokią paprasčiausiai apvogdavo.
„Jis paprašė manęs pasidažyti lūpas ir aš nuėjau į vonios kambarį, prie veidrodžio, – prisimena Liudmila I. – Kai išėjau, jis mano rankinėje neva ieškojo kramtomosios gumos... Vakare gavau daugybę padėkos laiškų už pirkinius iš prabangių parduotuvių ir supratau, jog kreditinės bankų kortelės pavogtos.“
Iš gailesčio ar dėl hipnozės?
Moterų elgesys būtų suprantamas, jei tai būtų jaunas pietietis manekeno veidu. Tačiau J. Danalisas – atstumiantis, sukriošęs storulis. Kaip tam anekdote – tiek neišgersi, kad nors kiek pagražėtų... O jo aukos – jei ne gražuolės, tai labai mielos, patrauklios moterys.
„Pagailo man jo, – prisipažino ne viena „nuotaka“. – Iš pradžių atsiuntė savo jaunystės nuotrauką. Valingas smakras, veriantis žydrų akių žvilgsnis... Po to parodė nuotraukas, kuriose buvo įamžintas iš toli, „savo“ vilų ar jachtų fone... O kai atvažiuodavo ir pamatydavo sutrikusį ar išsigandusį žvilgsnį, tai droviai nuleisdavo akis ir bejėgiškai suveblendavo: „Tai dabar man važiuoti namo?“
Daugelis moterų įsitikinusios, jog aferistas jas apmulkino pasitelkęs hipnozę. Esą užhipnotizuodavęs ne tik jas, bet ir jų šeimos narius, drauges. Nė viena „nuotaka“ neprisimena, kad kuris nors iš saviškių būtų sulaikęs jas nuo neapgalvoto žingsnio. Atvirkščiai – paprastai dar įkalbinėdavo pasitikėti J. Danalisu.
Taip pat esama įtarimų, kad J. Danalisas yra organizavęs ir ne vieną pasikėsinimą nužudyti ar apiplėšti. Štai viena jo „nuotakų“, Valentina, prisiminė, jog tą dieną, kai ji pardavė butą – o apie sandorį žinojo tik J. Danalisas – ją apsvaigino, įkišo į mašinos bagažinę ir nuvežė už miesto. Tiesa, moteriai pavyko pabėgti, kai mašinos variklis netikėtai užgeso. Ir pinigų ji tą dieną neturėjo, nes pirkėjas buvo paskyręs kitą datą – tik aferistas to nežinojo.
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
