Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

NATO sąjungininkės antradienį pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, todėl siūlymas ratifikuoti siūlymą priimti abi Šiaurės šalis dabar bus pateiktas sąjungininkių parlamentams.

NATO sąjungininkės antradienį pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, todėl siūlymas ratifikuoti siūlymą priimti abi Šiaurės šalis dabar bus pateiktas sąjungininkių parlamentams.

REKLAMA

Šis žingsnis dar labiau padidino Rusijos strateginę izoliaciją po vasarį Maskvos pradėtos invazijos Ukrainoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas gyrė šį istorinį žingsnį, abiejų Skandinavijos šalių, kurios dešimtmečius laikėsi nesijungimo prie karinių blokų politikos, apsisprendimą paveikus pastarajai Rusijos agresijai.

„Tai gera diena Suomijai ir Švedijai, taip pat gera diena NATO“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas, skaitydamas bendrą pranešimą spaudai su Švedijos užsienio reikalų ministre Ann Linde (An Linde) ir Suomijos diplomatijos vadovu Pekka Haavisto (Peka Havistu).

„Prie stalo esant 32 šalims būsime dar stipresni, o mūsų žmonės – dar saugesni, mums patiriant didžiausią per dešimtmečius saugumo krizę“, – pabrėžė Aljanso vadovas.

REKLAMA

Aljanso 30 ambasadorių ir nuolatinių atstovų oficialiai patvirtino praeitą savaitę Madride įvykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus, kai bloko lyderiai priėmė istorinį sprendimą pakviesti Rusijos kaimynę Suomiją ir jos partnerę Skandinavijoje Švediją prisijungti prie transatlantinės gynybos organizacijos.

Nors Aljansas pasiekė šį susitarimą, vis dar gali iškilti problemų jį tvirtinant Turkijos parlamente.

Praeitą savaitę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) perspėjo, kad Ankara dar gali nuspręsti blokuoti šį procesą, jeigu abi Šiaurės šalys ne visiškai įvykdys Turkijos reikalavimą išduoti įtariamuosius, kaltinamus terorizmu ir siejamus su uždraustomis kurdų grupuotėmis arba su vienu į užsienį pasitraukusiu dvasininku, kaltinamu dėl 2016 metais Turkijoje mėginto įvykdyti perversmo.

REKLAMA
REKLAMA

Turkijos lyderis sakė, kad jo šalies parlamentas gali atsisakyti ratifikuoti susitarimą. Tokia grėsmė yra reikšminga, nes naujų narių priėmimui privalo pritarti visos 30 dabartinių bloko narių, iš kurių kiekvieną turi veto teisę.

J. Stoltenbergas sakė besitikintis, kad niekas nuomonės nebepakeis.

„Buvo susirūpinimų dėl saugumo, kuriuos reikėjo išspręsti. Ir mes tai padarėme, kaip visuomet padarome NATO. Radome bendrą kalbą“, – teigė jis.

Kiekviena Aljansui priklausanti šalis susiduria su įvairiais teisėkūros iššūkiais ir procedūromis, todėl gali prireikti dar kelių mėnesių, kol abi šalys taps oficialiomis narėmis.

„Tikiuosi, kad ratifikavimo procesas bus spartus“, – sakė P. Haavisto.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą šis procesas tapo dar skubesnis. Tai padės abiem valstybėms įsilieti į Vakarų karinį aljansą ir suteiks NATO daugiau įtakos, ypač Maskvos karinės grėsmės akivaizdoje.

Visgi antradienį įvykusi protokolų pasirašymo ceremonija Suomijos ir Švedijos ryšius su NATO padarė dar glaudesnius. Abi šalys ir anksčiau glaudžiai bendradarbiavo su bloku bei dalyvavo kai kuriuose susitikimuose, kai buvo svarstomi betarpiškai su jomis susiję klausimai. Kaip oficialiai pakviestos valstybės Suomija ir Švedija dabar galės dalyvauti visuose NATO ambasadorių susitikimuose, nors balso teisės juose neįgis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų