„Negalima kaltinti tautas suklydus“, – antradienį Europos Parlamente Strasbūre teigė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Pasak prelegento, nepritarimas Europos Konstitucijai nereiškia, jog Prancūzijos piliečiai nebenori Europos, – atvirkščiai, iš ES jie tikisi daugiau. Pažymėjęs nuomonių įvairovės svarbą demokratijai, prelegentas ragino vertinti tautų tapatybę ir apginti Europos interesus pasaulyje.
Pažymėjęs, jog žmonės „jaučiasi taip, tarsi Europa jų nebegintų ir būtų abejinga jų gyvenimo sunkumams“, N. Sarkozy pridūrė, jog „Europa negali būti tik [...] procedūrų ir taisyklių mašina“, atitolusi nuo piliečių lūkesčių. Priminęs, jog Europos vienijimas po Antrojo pasaulinio karo rėmėsi taikos, brolybės ir pažangos viltimi, prelegentas ragino politikos priemonėmis pasiekti, „kad Europa būtų ne vien svajonė, bet ir realybė“.
„Prancūzijos tauta suteikė man leidimą tam, kad supaprastintą [ES] sutartį ratifikuotų parlamentas“, – teigė N. Sarkozy, priminęs, jog prezidento rinkimų kampanijos metu atvirai tai deklaravo. Atsakydamas į referendumo šalininkų kritiką, prelegentas pridūrė: „Jei Europa yra demokratiška Europos Parlamente, Prancūzija yra demokratiška Prancūzijos parlamente.“
Pažymėjęs, jog naujoji sutartis išspręs institucinę, bet ne politinę ar moralinę ES krizę, prelegentas paragino diskutuoti apie Sąjungos tikslus ir siekius. Šiuo tikslu kitąmet ES pirmininkausianti Prancūzija norėtų sutelkti „išminčių komitetą“, kurį sudarytų žymūs istorikai, geografai, filosofai, verslininkai bei įvairių kultūrų atstovai.
Prelegentas paminėjo būsimo savo šalies pirmininkavimo ES prioritetus. Tai bendroji žemės ūkio politika, aplinkosauga ir klimato kaitos stabdymas, ES vaidmens pasaulyje stiprinimas, bendrosios gynybos politikos kūrimas, migracijos valdymas. N. Sarkozy taip pat ragino labiau įsiklausyti į naujųjų ES narių nuomonę, nes „šios šalys turi tokias pačias teises, kaip ir šalys, kurios integravosi į ES iki jų“.
„Europoje per mažai debatų, demokratijos ir politikos, todėl tiek daug žmonių jaučiasi atitolę“, – teigė Prancūzijos prezidentas. Jis pažymėjo poreikį gerbti požiūrių įvairovę, taip pat vertinti tautines tapatybes – „didžiausią Europos turtą“. „Neturime bijoti tapatybių. Siekti apsaugoti savo tapatybę nėra liga. Tapatybės tampa pavojingos tuomet, kai joms iškyla grėsmė“, – teigė N. Sarkozy. Pažymėjęs, jog „Europos tautos išgyvena labai gilią tapatybės krizę“, prelegentas paragino nesuvokti ES kaip grėsmės tautų tapatybei, o kaip priemonę jas sustiprinti remiantis bendromis vertybėmis, tokiomis kaip žmogaus teisės.
Prelegentas pridūrė, jog laisva konkurencija yra esminis ES principas, tačiau „Europa neturėtų laikyti jos savitiksliu ir „iš jos daryti religijos“. „Europa nenori protekcionizmo, bet ji turi imtis atsako“, – teigė N. Sarkozy ir klausė: „Jei kiti gina savo žemdirbius, kodėl Europa neturėtų ginti savųjų?“ Savo ruožtu, pasak Prancūzijos prezidento, „Europa turi atlikti svarbų vaidmenį suteikdama būtiną moralumą finansiniam kapitalizmui“.
„Kai geriau Prancūzijai, geriau visai Europai“, – pažymėjo N. Sarkozy, priminęs savo reformų programą. Kalbos pabaigoje Prancūzijos prezidentas pažadėjo „sugrąžinti Prancūziją į Europos kūrimo centrą“ ir atgaivinti piliečių pasitikėjimą ES.
Pristatydamas prelegentą, EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering pažymėjo Prancūzijos nuopelnus Europos vienijimuisi, taip pat padėkojo Prancūzijos prezidentui už jo paramą Reformų sutarčiai ir parodytą dėmesį Europos Parlamentui.
