Kylanti temperatūra daugelyje pasaulio vietų daro fizinį aktyvumą nepatrauklų ir net pavojingą, o stiprėjant visuotiniam atšilimui, tai dar labiau paveiks žmonių galimybes judėti.
Mokslininkai išanalizavo 156 šalių duomenis nuo 2000 iki 2022 metų ir sumodeliavo, kaip kylančios temperatūros gali paveikti fizinį aktyvumą visame pasaulyje iki 2050 metų. Jie nustatė, kad kiekvienas papildomas mėnuo, kurio vidutinė temperatūra viršija 27,8 laipsnius Celsijaus, vidutiniškai padidintų fizinį neaktyvumą 1,5 procentinio punkto pasauliniu mastu. Mažų ir vidutinių pajamų šalyse šis rodiklis kiltų dar labiau – 1,85 punkto.
Fizinis neaktyvumas didina širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, tam tikrų vėžio formų ir psichikos sveikatos sutrikimų riziką, o visa tai trumpina vidutinę gyvenimo trukmę, teigia pagrindinis tyrimo autorius Christianas García-Witulskis, „Lancet Countdown Latin America“ mokslo darbuotojas ir Argentinos Popiežiškojo katalikiškojo universiteto profesorius.
Sumažėjęs fizinis aktyvumas jau dabar yra didelė pasaulinė sveikatos problema. Remiantis tyrimu, paskelbtu žurnale „Lancet Global Health“, jis atsakingas už maždaug 5 % visų suaugusiųjų mirčių. Maždaug trečdalis pasaulio gyventojų nesilaiko Pasaulio sveikatos organizacijos savaitinių mankštos gairių.
Klimato kaita ir ekonominiai nuostoliai
Tyrime prognozuojama, kad padidėjęs fizinis neaktyvumas iki 2050 metų gali lemti apie pusę milijono papildomų ankstyvų mirčių kasmet ir sukelti nuo 2,4 mlrd. dolerių (apie 2,21 mlrd. eurų) iki 3,68 mlrd. dolerių (apie 3,39 mlrd. eurų) nuostolių dėl prarasto produktyvumo.
Didžiausias neaktyvumo augimas prognozuojamas karštesniuose regionuose, tokiuose kaip Centrinė Amerika, Karibai, rytinė Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos ir pusiaujo Pietryčių Azija, kur neaktyvumas gali išaugti daugiau nei keturiais procentiniais punktais per mėnesį.
„Tai ne tik klimato istorija, tai taip pat yra nelygybės istorija. Vietos, kuriose tikimasi didžiausio dėl klimato kylančio neaktyvumo, dažnai yra tos pačios vietos, turinčios mažiau išteklių prisitaikymui“, – sakė Ch. García-Witulskis.
Pasak jo, aplinkoje, kurioje žmonės turi mažiau galimybių atsivėsinti, mažiau saugių alternatyvų patalpose ir mažiau lankstumo savo dienotvarkėse, karštis dažniau virsta sumažėjusiu fiziniu aktyvumu. Modelis taip pat numatė didesnį neaktyvumo augimą tarp moterų, o tai gali atspindėti fiziologinius skirtumus bei socialinius veiksnius, pavyzdžiau, mažiau laiko ir galimybių patekti į vėsias vietas sportui.
Išvados yra modeliuojamos prognozės, pagrįstos pačių gyventojų užpildytomis aktyvumo apklausomis, ir neapima kitų klimato padarinių, tokių kaip ekstremalios liūtys, potvyniai ar tropiniai ciklonai. Autoriai teigia, kad rezultatai rodo, jog fizinis aktyvumas turėtų būti traktuojamas kaip klimatui jautri visuomenės sveikatos problema, o ne tik individualus gyvenimo būdo pasirinkimas.
„Išlikti aktyviems šylančiame pasaulyje priklauso ne tik nuo asmeninės motyvacijos, bet ir nuo miestų planavimo, infrastruktūros bei prieigos prie patikimos informacijos. Praktiškai klimato kaitai atspari fizinio aktyvumo politika yra tokia, kuri padeda žmonėms saugiai išlikti aktyviems net ir esant karštesnėms sąlygoms“, – teigė Ch. García-Witulskis.
Tai apima vėsesnių miestų projektavimą plečiant medžių dangą ir šešėlių tinklus gatvėse bei parkuose, prieinamų vietų su oro kondicionieriais sportui suteikimą, aiškius patarimus, kaip išlikti saugiems per didelius karščius, bei ambicingą emisijų mažinimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
