Kai Kimas jaunesnysis atėjo į valdžią, daugelis – tiek Šiaurės Korėjoje, tiek ir užsienyje – laukė, kad šalyje prasidės reformos. Kai kuris Vakarų žiniasklaidos priemonės paskubėjo palyginti jį su Michailu Gorbačiovu. Iš esmės prielaidų taip manyti buvo – pavyzdžiui, po Kim Ir Seno, Kim Jong Ilo pirmtako, mirties Šiaurės Korėjoje buvo gerokai sumažintos koncentracijos stovyklų bausmės už smulkesnius politinius nusikaltimus, tarkime, bandymas pabėgti į užsienį. O giminaičių suėmimai, vieno iš jų artimųjų nusikaltimo atveju, apskritai tapo retenybė.
Iš pradžių iš tiesų atrodė, kad ledai pajudėjo. Sausio mėnesį centrinis laikraštis „Nodon Sinmun“ pranešė, kad Šiaurės Korėjoje bus vykdoma amnestija. Tačiau praktikoje ji tapo savotiška Šiaurės Korėjos „šaltąja 53-iujų vasara“ – į laisvę buvo paleisti tik patys smulkiausi nusikaltėliai. Vis dėlto daugelis ir tai įvertino kaip „permainų vėjo“ gūsį.
Balandžio 13 dieną Šiaurės Korėja paleido raketą, kuri į orbitą turėjo išvesti dirbtinį palydovą. Raketa, kaip ir visos jos pirmtakės, nukrito į jūrą, tačiau centrinė Šiaurės Korėjos televizija, vietoje to, kad kaip pagal tradiciją, pranešti, kad palydovas „sėkmingai skrenda“, pripažino paleidimo žlugimą.
Artėjant vasarai, Šiaurės Korėja pusiau oficialiai pradėjo rodyti interesą prisivilioti į šalį investicijas, kas taip pat buvo interpretuojama kaip posūkis link reformų. Juk būtent investicijos tapo pagrindine Kinijos, Pietų Korėjos ir Singapūro sėkmės priežastimi. Birželį Šiaurės Korėja skelbia, kad žemės ūkyje reformos bus įvykdytos, ir paprastiems žmonėms bus leista pasilikti sau didžiąją dalį derliaus. Reforma turėjo būti įvykdyta 2012 metų rudenį...
Tačiau skambiausiu šių metų Šiaurės Korėjos įvykiu tapo vicemaršalo Ry Jong Ho, svarbiausio Šiaurės Korėjos kariuomenės vado, eliminavimas iš posto. Po to Kim Jong Unas įsakė kariuomenėje, Vidaus reikalų ministerijoje ir specialiuose šalies pajėgose įvykdyti valymus, kurių metu iš pareigų turėjo pasitraukti apie 200 pareigūnų. Pats Kim Jong Unas perėmė vadovavimą kariuomenei ir pasiskelbė Šiaurės Korėjos maršalu. Net ir čia kažkas sugebėjo įžvelgti teigiamus aspektus. Buvo kalbama, kad jaunasis Šiaurės Korėjos lyderis eliminuoja iš valdžios konservatyvius kariškius, ir šalyje jau tuoj prasidės Kinijos pobūdžio reformos.
Apie jas dar labiau kalbėti pradėta tuomet, kai Kim Jong Unas viešumoje pradėjo reguliariai pasirodyti su savo žmona Ri Sol Ju. Ir kai Kim Jong Unas pasirodė koncerte, kur šoko aktorius su peliuko Mikio kostiumu. Ir vienas, ir kitas dalykas atrodė kaip visiškai neįtikėtini faktai. Kai kurie analitikai suskubo galutinai pareikšti – tai reiškia santykių su Vakarais liberalizavimą.
Ir tuomet staiga viskas baigėsi. Rugpjūtį pranešama, kad šalyje pasklidę gandai apie reformas pramonėje, nepasitvirtina. Rugsėjį panašu, kad galutinai buvo atmestos ir reformos žemės ūkyje. Rugsėjo 25 dieną įvyko Šiaurės Korėjos valdančiosios partijos susirinkimas, iš kurio buvo laukta pranešimo apie naują kursą. Vienintele reforma, paskelbta per sesiją, tapo perėjimas į 12 metų išsilavinimo sistemą. Visas kitas laikas buvo paskirtas pasirodymams, kurių turinys buvo labai panašus: „Tegyvuoja didis kimirsenizmas-kimjongilizmas!“, „Susitelkime po Maršalo Kim Jong Uno vadovavimo vėliava!“ ir taip toliau...
Pirmieji Kimo jaunesniojo valdymo metai baigėsi nauju, tačiau šįkart sėkmingu raketos su palydovu paleidimu. Vietinė žiniasklaida pranešė, kad paleidimas yra šauni Kim Ir Seno ir Kim Jong Ilo nacijos pergalė.
Tampa panašu, kad reformos Šiaurės Korėjoje pasibaigė net neprasidėjusios. Su kuo tai susiję? Sužinosime jau netrukus. Galbūt Kim Jong Unas suprato (arba kažkas jam paaiškino), kad reformos gali atvesti prie revoliucijos. Vėliau pasirodė ir nuomonių, kad pašalintas Ry Jong Ho iš tiesų galėjo būti ne ultrakonservatorius, o kaip tik liberaliojo kurso šalininkas. Todėl ir reformų idėjos buvo pamirštos su jo pašalinimu.
Tačiau nors tokia hipotezė ir turi teisę egzistuoti, vis dėlto tokie spėjimai parodo, kiek mažai mes žinome apie Šiaurės Korėjos valdžią. Galiausiai, „Nodon sinmun“ paviešino straipsnį, kurio pavadinimas daug ką reziumuoja: „Būtų visiški kliedesiai laukti iš mūsų permainų.“
