„Su Islandija elgiasi taip, kaip su jokia didesne pasaulio šalimi nedrįstų elgtis: paprastus žmones verčia mokėti už bankų klaidas”, - išskirtiniame interviu „Respublikai” sakė Johanas Skulasonas (Johannes Skulason), judėjimo „In defence” lyderis, kuris kovoja prieš didžiausią neteisybę per visą Islandijos istoriją.
Pastaruosius dvejus metus islandai vadina pačiais blogiausiais savo istorijoje. Nedidelė sala, kurioje gyvena vos 320 tūkst. žmonių, šiomis dienomis sulaukė itin didelio dėmesio. Šią savaitę Islandijos prezidentas nepasirašė Parlamento priimto įstatymo, pagal kurį Islandija būtų įsipareigojusi iki 2024 m. sumokėti Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vyriausybėms 3,91 mlrd. eurų (apie 13,5 mlrd. litų) dėl to, kad bankrutavus privačiam internetiniam bankui „Icesave“ tūkstančiai britų ir olandų prarado čia laikytus indėlius.
Judėjimas „In defence“ surinko per 23 proc. visų Islandijos gyventojų parašų ir pareikalavo, kad būtų surengtas referendumas dėl to, ar šalies gyventojai privalo mokėti už bankininkų klaidas. Prezidentas žmonių balsą išgirdo - artimiausiu metu referendumas įvyks.
Tokia žinia sukėlė įniršį Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose. Islandus puolė smerkti Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai.
„Norime sąžiningo susitarimo“
• Kodėl jūs ir jūsų judėjimas nusprendė kovoti prieš sprendimą Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vyriausybėms Islandijos mokesčių mokėtojų pinigais atlyginti privataus banko sukeltą žalą? – „Respublika“ klausė J.SKULASONO.
• Tai prasidėjo dar 2008 m. pabaigoje, kai Islandija, Nyderlandai ir Didžioji Britanija susitarė surasti politinį sprendimą dėl „Icesave“ bankroto. Buvo nuspręsta, kad Islandija turi prisiimti politinę atsakomybę ir sumokėti į bankrutavusį banką indėlius internetu padėjusiems olandams ir britams. Spaudžiama Islandijos Vyriausybė buvo priversta sutikti su pasiūlymu, pagal kurį ji tarsi būtų paėmusi dvi paskolas - vieną iš Didžiosios Britanijos, kitą iš Nyderlandų.
Jeigu Islandija būtų sutikusi su šiuo pasiūlymu, būtų iškilusi reali grėsmė sulaukti valstybės bankroto, mat susitarimo tekste įrašyti punktai buvo itin žiaurūs, o palūkanos už tariamą paskolą itin didelės.
• Jūs nesutinkate su Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vyriausybių siūlomomis sąlygomis?
• Taip, visiškai teisingai. Mes norime sąžiningo ir atsakingo susitarimo. Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų siūlomi sprendimai sugriautų Islandijos ekonomikos ateitį.
• ES aktyviai remia britus ir olandus dėl jų reikalavimų Islandijai. Ar islandai nemano, kad Europa juos išdavė?
• Nesakyčiau, kad islandai mano, jog Europa juos išdavė. Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų pareigūnai matė, kad jų piliečiai investuoja Islandijoje, todėl jie turėjo imtis kažkokių veiksmų. Mes manome, kad atsakomybę dėl to, kad buvo prarasti indėliai, turi prisiimti ne tik Islandija, bet ir Didžioji Britanija ir Nyderlandai. Tačiau tai nevyksta, o Islandija yra verčiama atpirkimo ožiu.
Dvejopų standartų įkaitė
• Esate sakęs, kad jeigu Islandijos padėtyje būtų atsidūrusi didesnė ir įtakingesnė Europos valstybė, su ja būtų elgiamasi visiškai kitaip. Dauguma islandų irgi laikosi panašios nuomonės?
• Taip. Akivaizdu, kad jeigu būtų bankrutavęs koks Prancūzijos ar Vokietijos bankas, britai nebūtų panaudoję prieš Prancūziją ar Vokietiją vadinamojo antiteroristinio akto, kaip buvo su Islandija, kai Londonas įšaldė Islandijos institucijų sąskaitas. Mes, maža tauta, esame bauginami.
Be to, yra dar du labai geri pavyzdžiai.
Jungtinės Amerikos Valstijos nebuvo verčiamos nieko mokėti dėl to, kad pas juos bankrutavo bankas „Lehman Brothers“. Niekas prieš jas nepanaudojo tokių priemonių kaip prieš Islandiją.
Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos ministrai pirmininkai viešai yra pareiškę, jog niekada neleis, kad britų ir olandų mokesčių mokėtojai mokėtų už privačių bankų klaidas. Dabar Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vyriausybių vadovai reikalauja, kad Islandijos mokesčių mokėtojai sumokėtų už Islandijos banko klaidą. Tai yra absurdas ir dvejopi standartai.
• Ką Islandijai reiškia 3,9 mlrd. eurų, kurių iš jos reikalaujama?
• Reikia pridėti dar palūkanas ir bus 5,5 mlrd. eurų (apie 19 mlrd. litų - aut. past.). Nyderlandams ir Didžiajai Britanijai tokie pinigai nėra dideli, tačiau Islandijai, kur gyvena 320 tūkst. žmonių, tai milžiniška pinigų suma. Tai yra apie 50 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto.
Į ES jau nebenori
• Pastaruoju metu tiek Briuselyje, tiek Islandijoje vyksta diskusijos dėl jūsų šalies prisijungimo prie ES. Dviejų ES valstybių spaudimas nepakeitė islandų pozicijos dėl narystės Bendrijoje?
• Be abejo, ji jau pasikeitė. Praėjusių metų pavasarį norinčiųjų įstoti į ES buvo per 60 proc. islandų, o paskutinės apklausos rodo, kad tokių dabar yra tik apie 38 proc.
Mums teigiama, kad jeigu mes nesutiksime su britų ir olandų pasiūlymu, mūsų nepriims į ES. Paprastiems islandams tai dabar nė kiek nerūpi. Jeigu mes nesulauksime sąžiningo sprendimo dėl “Icesave”, mes patys nenorėsime stoti į ES.
• Tikitės, kad jums pavyks laimėti kovą prieš ES ir TVF palaikomus britus ir olandus?
• Čia negali būti laimėjusiųjų arba pralaimėjusiųjų. Tai yra sąžiningumo klausimas. Jeigu islandai per referendumą pasakys „ne“ Parlamento patvirtintam susitarimui, britai ir olandai galės pasiūlyti kitą sprendimą, tačiau jis turės būti sąžiningas.
Latvija parėmė Islandiją
Islandija 1991 m. vasario 11 d. pirmoji iš užsienio valstybių oficialiai pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę; dabar, kai pati Islandija yra verčiama priimti precedento neturinčius reikalavimus, Lietuvos pareigūnai saugo mirtiną tylą.
Baltijos šalių veidą išsaugojo Latvija, kuri užstoja Islandiją. Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis pareiškė, kad jei Islandijos vietoje būtų atsidūrusi Prancūzija, britai ir olandai nebūtų išdrįsę teikti tokių žiaurių sąlygų, kokių sulaukė Reikjavikas.
M.Riekstiniui nepatiko, kad kai kurie Europos politikai leido sau per daug kišdamiesi į Islandijos vidaus reikalus.
Pinigų suma, kurios reikalaujama iš Islandijos, sudaro apie 50 proc. 2008 m. Islandijos BVP. Norint suprasti, ką reiškia ši suma islandams, galima palyginti su Lietuva. 2008 m. Lietuvos metinis BVP siekė 111,52 mlrd. litų. Baisu būtų įsivaizduoti, kas atsitiktų Lietuvai, jei iš jos būtų pareikalauta atiduoti 55,76 mlrd. litų.
Sergejus TICHOMIROVAS
