Šiuo metu dar ne visos Europos Sąjungos valstybės ratifikavo Lisabonos sutartį. Airija laukia naujojo referendumo, Čekijos ir Lenkijos prezidentai bando stabdyti jos ratifikavimą. Vokietijos konstitucinis teismas nagrinėja sutarties atitikimą šalies Konstitucijai.
Tačiau ratifikavus Lisabonos sutartį, būtų sukurta teisinė sistema ir priemonės, kurios padėtų spręsti svarbiausias Europos problemas ir leistų geriau reaguoti į piliečių reikalavimus.
Kas ypač aktualu artėjant naujiems Europos Parlamento rinkimams. Nes ši sutartis suteikia Europos Parlamentui daugiau galių spręsti vidaus reikalų, žemės ūkio ir biudžeto klausimus.
Daugiau demokratinės atskaitomybės
Sutartis suteiktų ES didesnį demokratinį pagrindą, nes leistų piliečiams tiesiogiai dalyvauti ES valdyme, o Europos Parlamentas ir Sąjungos šalių parlamentai vaidintų svarbesnį vaidmenį priimant ES sprendimus.
Išskyrus keletą išimčių, Europos Parlamentas teisėkūros srityje įgytų tokias pačias galias kaip ir ES Taryba, atstovaujanti valstybėms narėms. Šiuo metu tokiose srityse kaip žemės ūkis, teisingumas ir vidaus reikalai, taip pat ES biudžeto valdymas Parlamentui tenka mažiau svarbus vaidmuo.
Tačiau pagal Lisabonos sutartį šiose srityse EP ir ES Tarybos galios būtų vienodos. Be to, sustiprėtų ES šalių parlamentų vaidmuo. Jie įgytų teisę prieštarauti teisės akto pasiūlymui, kuris, jų nuomone, pažeidžia subsidiarumo principą. Pagal subsidiarumo principą ES lygiu veikiama tik tuomet, kai rezultato negalima veiksmingiau pasiekti nacionaliniu lygmeniu.
Pagal Lisabonos sutartį kandidatą į Europos Komisijos pirmininko pareigas siūlytų ES valstybių vyriausybių vadovai, atsižvelgdami į EP rinkimų rezultatus. Pasiūlytai kandidatūrai turėtų pritarti daugiau kaip pusė visų europarlamentarų. Parlamentas taip pat balsuotų dėl įgaliojimų suteikimo visai Komisijai, įskaitant ES užsienio reikalų vyriausiąjį įgaliotinį, kuris kartu būtų vienas iš Komisijos pirmininko pavaduotojų.
Daugiau teisių ir aiškumo piliečiams
Piliečiai taip pat įgytų daugiau teisių. Pagal Lisabonos sutartį Pagrindinių teisių chartija taptų teisiškai įpareigojanti, o ES institucijos privalėtų užtikrinti, kad jų veiksmai nepažeidžia piliečių politinių, pilietinių, ekonominių ir socialinių teisių.
Numatoma piliečių iniciatyvos teisė leistų ne mažiau kaip milijonui piliečių prašyti Komisiją imtis teisėkūros iniciatyvos konkrečioje srityje.
Galiausiai Lisabonos sutartyje būtų įtvirtinta nuostata, jog Europos Sąjungai įgaliojimus suteikia valstybės narės ir kad ES privalo gerbti nacionalinį kiekvienos Sąjungos šalies tapatumą.
Daugiau veiksmingumo
Sutartimi taip pat siekiama veiksmingesnio ES sprendimų priėmimo. Platesnis balsavimo kvalifikuota balsų dauguma taikymas ir vienbalsiškumo atsisakymas leistų ES Tarybai lengviau susitarti.
Naujasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir vyriausiasis užsienio reikalų įgaliotinis, padedamas naujosios Europos išorės veiksmų tarnybos, turėtų pagerinti ES veiksmų nuoseklumą ir poveikį Europos Sąjungoje bei už jos ribų.
Sutartis padidintų ES gebėjimą veikti laisvės, saugumo ir teisingumo srityse – pavyzdžiui, kovojant su terorizmu ar nusikalstamumu.
Ji taip pat turėtų pagerinti ES gebėjimą įgyvendinti politiką kitose srityse – pavyzdžiui, energetikos, visuomenės sveikatos, civilinės saugos, klimato kaitos, visuotinės svarbos paslaugų, mokslinių tyrimų, kosmoso, regionų sanglaudos, prekybos, humanitarinės pagalbos, sporto ir turizmo.
Daugiau teisėkūros įgaliojimų Europos Parlamentui
Pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentas priimtų teisės aktus kartu su ES Taryba daugelyje esamų ir naujų politikos sričių pagal bendro sprendimo procedūrą, kuri būtų vadinama įprastine teisės aktų leidybos procedūra.
Esamos ES politikos sritys, kuriose bus pradėta taikyti bendro sprendimo procedūra (neišsamus sąrašas):
– vizos;
– prieglobstis (jo prašytojų priėmimo sąlygos bei kai kurie kiti aspektai);
– teisėta imigracija (atvykimo į ES ir apsigyvenimo joje sąlygos, taip pat kiti aspektai);
– teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, policijos bendradarbiavimas, Eurojustas ir sprendimai dėl Europolo;
– baudžiamųjų sankcijų už sunkius tarptautinio pobūdžio nusikaltimus pagrindinės taisyklės;
– bendrosios finansinės nuostatos;
– euro naudojimui būtinos priemonės;
– struktūriniai fondai.
Naujos ES politikos sritys pagal Lisabonos sutartį, kuriose bus taikoma bendro sprendimo procedūra (neišsamus sąrašas):
– energetika (energetikos vidaus rinkai ši procedūra jau taikoma);
– pasienio kontrolė;
– sportas;
– visuotinės ekonominės svarbos paslaugos;
– asmens duomenų apsauga;
– imigracija (kova su prekyba žmonėmis ir integracijos skatinimas);
– Europos intelektinės nuosavybės teisės;
– visuomenės sveikata: priemonės, kuriomis nustatomi aukštos kokybės standartai (bet ne derinimas);
– kosmoso politika;
– Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimas;
– turizmas.
