Jis dalyvavo Berlyne vykusioje ministrų konferencijoje, skirtoje Europos Sąjungos plėtros politikai ir institucinėms reformoms aptarti.
„Didžiausia problema yra ta, kad Vokietijos pusė nesutinka su visomis išvadomis, pateiktomis ataskaitoje apie karo nuostolius, ir konstruktyviai neatsako į visus klausimus, kuriuos iškėlėme notoje, kurią Vokietijos vyriausybei nusiuntėme daugiau nei prieš metus“, – sakė Z. Rau.
Praėjusiais metais Lenkijos vyriausybė parengė išsamią ataskaitą apie karo nuostolius ir nusiuntė Vokietijai diplomatinę notą, kurioje prašoma kompensacijos už didžiulius nuostolius, kuriuos Lenkija patyrė nuo vokiečių per Antrąjį pasaulinį karą.
Vyriausybė nustatė 1,3 trilijono eurų reikalavimą.
Tačiau Berlynas tvirtina, kad Lenkija komunizmo laikais atsisakė visų pretenzijų Vokietijai. „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė tam prieštarauja, teigdama, kad tuo metu Lenkija negalėjo priimti visiškai suverenių sprendimų.
Be to, pasak Z. Rau, Lenkijos vyriausybės požiūris į Europos integraciją visiškai skiriasi nuo Vokietijos požiūrio.
„Mes pasisakome už suverenių valstybių Europą, o Vokietija akivaizdžiai siekia pakeisti Europos Sąjungos veikimo būdą“, – sakė lenkų ministras.
Varšuva prieštarauja bet kokiems planams labiau federalizuoti Europą, perspėdama, kad taip gali būti sukurta „supervalstybė“, kuri pažeistų bloko valstybių nacionalinius interesus.
Z. Rau teigė esąs susirūpinęs, kad ES plėtros, kurią Lenkija remia, klausimas gali būti susietas su Europos federalizavimo idėja ir kad dėl to gali vėluoti plėtros procesas arba tai gali būti vertinama kaip pagrindas prieš šią plėtrą.
