Tokia žinia nuskambėjo chaotišką savaitę, kai rinkėjai buvo palikti nežinioje, ar jie galės išreikšti savo valią per balsavimą, kuris buvo paskirtas sekmadienį, nepaisant įvesto karantino.
Valdantieji vėlai trečiadienį paskutinę minutę sutarė atidėti balsavimą, paaiškėjus, kad atsižvelgiant į pandemiją bus neįmanoma saugiai jį surengti.
Dešiniosios pakraipos partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pavyko įtikinti kritikus savo pačios gretose: už kontroversišką siūlymą balsuoti paštu 460 vietų parlamente pasisakė 236 deputatai, 213 buvo prieš, dar 11 susilaikė.
Analitikai ir opozicija skambina pavojaus varpais dėl „PiS“ požiūrio dėl prezidento rinkimų atidėjimo, teigdami, kad jis neatitinka demokratijos standartų.
Nors nauja rinkimų data nebuvo iškart paskelbta, PiS priklausantis premjero pavaduotojas Jacekas Sasinas ketvirtadienį vietos žiniasklaidai pareiškė, jog balsavimas galėtų įvykti jau birželį.
Apklausos rodo, kad dabartinis PiS palaikomas prezidentas Andrzejus Duda galėtų surinkti daugiau nei 50 procentų balsų ir pasiekti pergalę jau pirmame ture.
Centristinės ir kairiosios opozicijos partijos kategoriškai atmetė siūlymus rengti balsavimą paštu, teigdamos, kad tokiu atveju būtų atvertos durys rinkimų klastojimui.
Pagrindinės opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) pirmininkas Borysas Budka (Borisas Budka) apkaltino PiS vyriausybę „neištesėjus“ pažado organizuoti „lygius, laisvus ir visuotinius rinkimus ir vietoj to siūlant [rinkėjams] pašto paslaugas.“
„Tai jokiu būdu negarantuoja laisvų, sąžiningų ir demokratinių rinkimų“, – pabrėžė jis.
Kairiųjų kandidatas į prezidentus Robertas Biedronas paragino atlikti nepriklausomą parlamentinį tyrimą dėl teisinio chaoso, kilusio dėl prezidento rinkimų atidėjimo, taip pat patraukti vyriausybės vadovus atsakomybėn.
„Visa tai sukėlė rimčiausią krizę nuo 1989 metų“, – žurnalistams ketvirtadienį parlamente pareiškė R. Biedronas, turėdamas omeny lemtingus metus, kai Lenkija perėjo nuo komunizmo prie demokratijos.
