Latvija šeštadienį mini nepriklausomybės atkūrimo 29-ąsias metines, per kurias visoje šalyje organizuojami šventiniai renginiai.
1990 metų gegužės 4-ąją 138 iš 201 tuometės Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputato nubalsavo už deklaracija „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“.
Tuometis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Anatolijus Gorbunovas pasiuntė Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui laišką, informuojantį, kad Latvija pradeda pereinamąjį laikotarpį, ruošdamasi tapti nepriklausoma valstybe. Toks pats pranešimas buvo išsiųsta kitoms šalims, Sovietų Sąjungos respublikoms ir demokratinėms organizacijoms.
Istorinio balsavimo rezultatus pasveikino tūkstančiai žmonių, susirinkusių Rygoje prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Jie dalijo deputatams gėles ir surengė mitingą Dauguvos upės krantinėje.
Šeštadienį Rygoje įvyks iškilmingas Saeimos posėdis, bus padėta gėlių prie Laisvės paminklo, vyks šventiniai koncertai ir kiti renginiai.
Šalies prezidentas Raimondas Vėjuonis per Jekabpilio mieste surengtą Nepriklausomybės atkūrimo dienos karinį paradą, pabrėžė, kad sunkiai iškovotą suverenumą būtina saugoti.
Jis priminė, kad šiemet minimos Latvijos kariuomenės įkūrimo 100-osios metinės ir kad 1919 metais vykę mūšiai už šalies laisvę tęsėsi ilgai ir atnešė skaudžių netekčių.
„Šiandien matome Latvijos kariuomenę praėjus šimtmečiui, aprūpintą modernia technika ir šiuolaikiška ginkluote. Kartu su mūsų kariais laisvės sargyboje stovi ir mūsų sąjungininkai“, – pabrėžė R. Vėjuonis.
Prezidentas pabrėžė, kad prieš 25 metus Latvija pasiekė, kad jos teritoriją paliktų okupacinės pajėgos, o prieš 15 metų šalis įstojo į NATO ir Europos Sąjungą.
Valstybės vadovas padėkojo sąjungininkams, padedantiems latvių kariams ginti šalį, taip pat atkreipė dėmesį, kad šalies laisvė yra labai svarbi jos žmonėms, dabar galintiems švęsti nepriklausomybės metines su šeimomis, draugais ir kaimynais.
