Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus nuomone, Rusijos skleidžiama propaganda Lietuvos atžvilgiu Ukrainos konflikto kontekste – noras dar labiau pakurstyti tautinę nesantaiką. Nors, pasak ministro, Lietuva turi išlikti rami ir nusiteikusi konstruktyviam dialogui, šalies saugumo sąskaita jokie kompromisai su Rusija negalimi.
Pokalbis apie padėtį Kryme, ES ir Lietuvos užsienio politiką – LRT laidoje „Dėmesio centre“ su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
– Pone ministre, kaip vertinate internete išplatintą telefoninį pokalbį tarp Estijos užsienio reikalų ministro ir ES įgaliotinės užsienio politikai, kuriame dalinamasi įtarimais, kad į žmones šaudę snaiperiai galėjo būti iš protestuotojų?
– Tai visiška nesąmonė, jeigu kalbame apie turinį. Būna visokių pokalbių, mes puikiai tai žinom. Todėl žinome ir kaip reikia atsargiai kalbėtis net tokiomis temomis. Kitą dieną po to įvykusio pokalbio aš buvau Ukrainoje, tą dieną, kai tvirtino naują vyriausybę. Susitikau su laikinuoju prezidentu, su premjeru, su būriu ministrų. Net turėjau ilgą pokalbį su gynybos vadovu. Tikrai turime šaltinių, tačiau niekas neužsiminė net apie įtarimus šiuo klausimu. Galiu pasakyti, kad tai tikrai yra visiška netiesa. Bet žinote, kai vyksta propagandiniai karai – yra daug pinigų, jokių taisyklių ir iš to daromos istorijos. Apgailėtina istorija.
– Čia kaip su Lietuvos diplomatais. Geriau mažiau pliurpti.
– Būtent taip. Būna klausia, ką daryti, kad taip nebūtų – nešnekėti nesąmonių.
– Panašu, kad tokių dalykų dar bus?
– Manau, taip. Niekas nuo to neapdraustas.
– Kalbant apie šios dienos prezidentės paaiškinimą kodėl ji nešaukė Valstybės gynimo tarybos. Ji esą turinti duomenų, kad Darbo partijos vadovybė susijusi su Maskva. Pacituosiu: „Norėčiau labai atvirai pasakyti, kad kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO, apgynimo klausimai, Darbo partijos atstovų, taip pat ir vadovų, kviesti negalėsiu, nes turime žinių, kad šios partijos vadovai gali būti įtakojami Kremliaus“. Jei tokia informacija yra, manau, akivaizdu, kad ir jūs ja turėtumėte disponuoti kaip žmogus, susijęs su užsienio politika?
– Nebūtinai, neprivaloma. Bet aš tikrai neturiu tokios informacijos. Pirmiausiai, aš nekomentuosiu tokių pareiškimų. Be abejo, tie, kas juos komentuoja, manau, turėtų pagrįsti savo mintis. Manau, kad mes kartais tam skiriame per daug dėmesio. Man asmeniškai svarbu, kad tos institucijos, kurios dalyvauja šioje situacijoje, būtų viename informaciniame lauke. Kaip tai pavadinsi – ar gynimo taryba, ar pasitarimas – ne tiek svarbu. Svarbu, kad sprendimai ir veiksmai būtų koordinuoti.
– Europos Komisijos Prezidentas šiandien paskelbė, kad Ukrainai planuojama skirti mažiausiai 11 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą per artimiausius porą metų. Na, Europos Sąjunga daug kritikuojama dėl tam tikro neryžtingumo, bet šios dienos pareiškimas dėl finansinės paramos, atrodo, nuteikia optimistiškai?
– Taip, juo labiau, kad ir kitos šalys – JAV – tikrai ženkliai padės. Ir ne tik pinigais, bet ir analize, biudžeto planavimu, išieškojimu dingusių pinigų. Buvau susitikęs su Kanados ministre. Jie taip pat laikosi labai nuoseklios pozicijos ir tikrai žada rimtai padėti Ukrainai. To šiandien reikia Ukrainai, nes ji tikrai ant bedugnės slenksčio. Dabar yra keli iššūkiai: finansinė situacija ir, žinoma, teritorinis vientisumas. Taip pat gyvos Europinės ambicijos.
– Jūs įsivaizduojate situaciją, kad rytoj galėtų būti paskelbtos sankcijos Vladimirui Putinui draudžiančios patekti į ES teritoriją? Bent hipotetiškai įmanoma?
– Netikėtas klausimas, net nežinau. Kalba ne apie tai. Manau, pirmiausia reikia visų tų veikėjų neįvaryti į kampą, kad dar būtų įmanoma kažkaip išeiti iš tos situacijos. Man svarbiausia, kad nebūtų eskaluojamas ginklavimas iš kitos pusės. Ukrainą pagyrėme, kad nepasidavė provokacijai. Lyginant su 2008 m. Gruzijos karu – tai yra esminis skirtumas. Dabar situacija tokia, kad laikas nelaukia. Mes turime kažkaip pasiekti, kad Rusija ir Ukraina pradėtų kalbėtis.
– Kokią žalą sau padarė Rusija, pradėdama agresiją Kryme?
– Pažvelkim į valiutos kritimą beveik 20 punktų. 18 proc. „Gazprom“ akcijų kritimas. Ar to per mažai? Tuo pačiu ir karta, kuri dabar auga, ypač Ukrainoje, bus turinti nepakantumo rusams. Tai tikrai nereikalinga. Tos tautos kartu gyveno, turi bendrą istoriją, kultūrinius ryšius. Dirbtinai kurstyti nesantaiką, manau, taip pat yra šūvis sau į koją.
– Iš tiesų Ukrainos visuomenė, atrodo, mobilizuojasi. Užsirašyti į savanorius – eilės. Tai, matyt, taip pat tam tikras signalas, ar ne?
– Tai ori tauta, jie turi savigarbos, jie tikrai nėra pastumdėliai. Pagaliau tai didelė valstybė – 46 mln. gyventojų. Visokių, žinoma, yra žmonių, bet ir tame pačiame Kryme... Negalime visų nurašyti į Rusiją. Dabar kalbama apie referendumą. Nemanau, kad tokiame įvykių kontekste jis net teoriškai galėtų būti vadinamas legitimiu.
– Ore tvyro tokia nuotaika, kad situacija stabilizavosi. Klaidinga nuomonė?
– Man tai de javu. Labai panaši situacija po karo Gruzijoje, kai matėme stabilizavusią situaciją. Dabar turime stabiliai okupuotas teritorijas – Abchaziją ir Pietų Osetiją. Maža to, matome rengiamas karines bazes, matome taip vadinamą sienos konstravimo procesą.
– Ir ES atžvilgiu, ar tai, kad situacija neblogėja, jau reiškia, kad situacija gerėja?
– Jeigu padėtis taip stabilizuosis ir Kryme, kad jis liks atskirtas nuo likusios Ukrainos, toks scenarijus netinka. Žinoma, tai irgi tam tikras pasiekimas, kad Rusijos kariuomenė nesugalvotų žengti dar toliau į Rytus. Tokia padėtis, kokia yra dabar, nėra tenkinanti. XXI amžiuje tokie dalykai tiesiog negalimi. Galime čia dūsauti ir dejuoti, bet reikia priimti sprendimus. Ir ne kažkada, o dabar.
– Užsiminėte, kad reikia skaičiuoti, kad tos sankcijos nesukeltų ekonominių nuostolių ES valstybių ekonomikoms. Bet ar tai yra atskaitos taškas? Kad jokios sankcijos, gink Dieve, neatneštų jokios ekonominės žalos?
– Ne, tiesiog jeigu yra paprasčiau kalbėti apie tą vizų draudimą, tai nėra taip paprasta kalbėti. Reikia viską pamatuoti. Esu įsitikinęs, kad kai kurios sankcijos, pavyzdžiui, Baltarusijai tikrai naudos nedavė. Jos tiesiog atstūmė šalį nuo Vakarų rinkos – tokių tikslų turbūt neturime. Nuo to kenčia paprasti žmonės, o ne tie, kurie gali greitai susitvarkyti savo finansus ir sąskaitas. Aš apie tai kalbu. Kad tai nebūtų tik kažkoks skambus šūkis, kad štai, įvedėme sankcijas. Tai turi būti paskaičiuota ir pasverti visi aspektai.
– Ministre, jūs turbūt girdėjote V. Putino antradienio pasisakymus, ypač apie kaimo terorizmo sodybą Lietuvoje?
– Tai, berods, prieš porą metų kurtas siužetas. Dabar vėl naudojami tie kadrai. Manau, tuo bandoma sukelti didesnę nesantaiką. Mes tikrai nesuteiksime jokio didesnio pagrindo agresyvumui, ar patys kažkaip reaguosime, imsimės veiksmų. Nuoširdžiai tikiu, kad mes kada nors galėsime turėti konstruktyvius santykius gerbiant vieniems kitus. To reikia ir verslui, ir kultūriniams ryšiams. Bet mes tikrai to nedarysime savo principų, vertybių ir saugumo sąskaita. Tai, manau yra pagrindas mūsų valstybės ir mes negalime sau to leisti. Čia tikrai kompromisų negali būti. Mes tikrai galbūt ramiu tonu, tačiau išsakysime kietą ir aiškią poziciją kada to reikės.
