Ši analizė yra „besitęsiančios ilgalaikės klimato kaitos aiškus ženklas“.
JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) lapkritį nurodė, kad 2018-ieji veikiausia bus ketvirtieji šilčiausi per matavimų istoriją, ir pabrėžė, kad reikia skubiai imtis veiksmų, turinčių suvaldyti spartėjantį planetos atšilimą.
Trečiadienį ji į savo klimato modelius įvedė duomenis apie kelias paskutiniąsias metų savaites ir padarė išvadą, kad pasaulinė paviršiaus vidutinės temperatūra buvo 1 Celsijaus laipsniu aukštesnė už buvusią laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Visų karščiausi metai išlieka 2016-ieji, pasižymėję itin stipriu El Ninjo poveikiu.
PMO taip pat atkreipė dėmesį, kad 20 šilčiausių metų užregistruoti per pastaruosius 22 metus.
„Ilgalaikė temperatūros tendencija daug svarbesnė negu atskirų metų reitingas ir ši tendencija yra kylanti“, – sakė PMO generalinis sekretorius Petteri Taalas.
„Pastaruosius ketverius metus atšilimo laipsnis buvo išskirtinis – tiek sausumoje, tiek vandenyne“, – pridūrė jis.
PMO nurodė, kad šylantis klimatas taip pat lemia kai kuriuos ekstremalius orų reiškinius, tokius kaip uraganai, sausros ir žaibiški potvyniai.
„Daug šių ekstremalių meteorologinių reiškinių atitinka tai, ko tikimės iš kintančio klimato. Tai tikrovė, kurią turime pripažinti“, – pabrėžė P. Taalasas.
Ši JT institucija taip pat nurodė, kad 2019-ieji tęsia pastarojo meto tendenciją: Australijoje šių metų sausis buvo šilčiausias per matavimų istoriją. PMO perspėjo, kad smarkios kaitros bangos „dėl klimato pokyčių tampa dažnesnės“.
Tuo metu dalį JAV Vidurio Vakarų regiono praeitą savaitę apėmus „arktiniam sūkuriui“, dėl kurio temperatūra kai kur buvo nukritusi iki minus 53 Celsijaus laipsnių, prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šie speiguoti orai stiprina abejones, kiek yra patikimi duomenys apie klimato pokyčius.
„Po galais, kas nutiko pasauliniam atšilimui? Prašau, greitai sugrįžk, mums tavęs reikia!“ – jis sarkastiškai rašė savo „Twitter“ žinutėje.
P. Taalasas savo ruožtu pabrėžė, kad žmonių gyvybių pareikalavusi šalčio banga visiškai atitinka žmogaus sukeltų klimato pokyčių pobūdį, įskaitant ašigalių sričių šiltėjimą.
„Dalis šalčio anomalijų žemesnėse platumose gali būti susijusios su dramatiškais pokyčiais Arktyje“, – aiškino jis.
„Kas nutinka ties ašigaliais, nepasilieka (vien) ties ašigaliais, bet paveikia orų ir klimato sąlygas žemesnėse platumose, kur gyvena milijonai žmonių“, – sakė P. Taalasas.
