Vokietijos teisėsauga aiškinasi tragiško gaisro Šiaurės Heseno regione priežastis.
Keturios aukos
Rugsėjo 23-iosios naktį Lichtenfelso mieste per gaisrą trijų aukštų name žuvo net keturios lietuvės: iš Kelmės rajono Pašilės miestelio kilusi Ingrida Kaja (34 m.), jos sesuo Inga Vitkauskaitė (28 m.) ir jųdviejų dukterėčios – Viktorija (10 m.) bei Kamilė, sulaukusi beveik 6 metų. Iki mažylės gimtadienio tebuvo likusios vos dvi dienos.
Sudegęs namas, kuriame taip pat buvo įrengta picerija ir svečių kambariai, priklausė Ingridos vyrui – 38 metų turkui Mehmetui Ali Kajai. Čia darbavosi tik šeimos nariai.
Apie antrą valandą nakties kilusį gaisrą daugiau kaip 3 valandas gesino net 80 ugniagesių. Kone visi tą naktį ant kojų sukilę vietos gyventojai juos aktyviai palaikė, nešė kavą ir maistą.
Žmonės tikėjosi, kad miestelyje pamėgta ir gerbiama šeima tą naktį bus kažkur išvykusi, tačiau jų viltys žlugo, kai paaiškėjo, kad šeimos automobilis stovi garaže.
Viename antro aukšto kambaryje gelbėtojai rado smarkiai apdegusį Ingridos, o kitame – Ingos kūną.
Visiškai girtą ir aplinką sunkiai suvokiantį šeimininką name aptiko į gaisravietę atvykę policininkai. Pirmiausiai jį nuvežė į ligoninę, po to – į policiją. Ar picerijos savininkas kuo nors kaltas dėl jo šeimą ištikusios tragedijos, paaiškės užbaigus šio įvykio tyrimą.
Šnekama, jog A. Kaja buvęs labai atidus savo šeimai, rūpinęsis ne tik žmona, bet ir jos giminaičiais. Kadaise jis išpirko vieno panevėžiečio suviliotą ir Vokietijos suteneriams parduotą jaunąją Ingridą iš vergovės ir vėliau ją vedė.
Rado tik kitą dieną
Žuvusiųjų mažųjų dukterėčių kūnų iš karto surasti nepavyko, nors namo griuvėsiuose triūsė net 42 vietos policijos tyrėjai ir jų pagalbininkai. Dar tebevykstant paieškoms sudegusio namo pertvaros bei lubos ėmė griūti ir visų aukštų degėsiai suvirto vieni ant kitų. Kad būtų galima apžiūrėti išdegusią palėpę, teko pasitelkti net kraną. Nieko nepavyko rasti nei rūsyje, nei visuose septyniuose pirmo aukšto kambariuose.
Neatpažįstamai sudegę abiejų mergaičių lavonai tik kitą dieną pagaliau buvo rasti netoli laiptų esančioje pirmojo aukšto patalpoje – ten jiedvi veikiausiai slėpėsi nuo gaisro.
Tėvai nesutarė
Londone gyvenančios Irmos Kviklienės dukterys Viktorija bei Kamilė pas jos seserį į Vokietiją buvo skubiai ir slapta išsiųstos todėl, kad motina nenorėjo jųdviejų išskirti. Didžiosios Britanijos vaikų globos ir rūpybos įstaigos vis dar nebuvo juridiškai patvirtinusios, kad mažoji Kamilė privalo gyventi su savo tėvu Stasiu S., o šis jau senokai to siekė visais teisiškai įmanomais būdais.
Iš Anykščių rajono Leliūnų miestelio kilęs Stasys S. į Londoną atvyko pas čia jau gerokai anksčiau įsikūrusią savo seserį dvynę Redą, apsistojo jos namuose. Susiradęs darbą, Stasys nuolat siuntė pinigų Leliūnuose likusiai savo sugyventinei I. Kviklienei, kuri augino ne tik jųdviejų bendrą vaiką, bet ir savo dukrą iš pirmosios santuokos. Mergaites prižiūrėti padėdavusi Stasio motina Angelutė S. abi vienodai mylėjo ir vadino savo anūkėlėmis.
Kiek prakutęs Stasys S. savo sugyventinę su abiem vaikais pasikvietė į Londoną ir šeima drauge įsikūrė Redos namuose. Po kurio laiko sugyventiniai ėmė nesutarti. Moteris išsikėlė gyventi kitur, o Stasys S. net per teismus ėmė rūpintis savo dukters Kamilės ir jos sesers gyvenimo sąlygomis. Bet kadangi jis buvo tik vienos mergaitės biologinis ir juridinis tėvas, britų teisėtvarka jo naudai galėjo išspręsti tik Kamilės globos problemas.
Suaugusiųjų nesutarimai labiausiai kenkė abiem mergaitėms. Bijodamos būti išskirtos, jiedvi sutiko pagyventi pas tetas Vokietijoje.
Pasiūlė padirbėti
Anksčiau I. Vitkauskaitė gyveno Šiauliuose ir pas seserį į Vokietiją atvykdavo atostogauti, o prieš kokius trejetą metų Ingrida pasiūlė jai apsigyventi kartu ir padirbėti šeimos picerijoje, tad „atostogos“ užsitęsė neribotam laikui.
Nors Lichtenfelse gyvena vos 500 gyventojų, I. Vitkauskaitei darbo netrūko. Piceriją „Zur Linde“ žmonės mėgo dėl skanaus maisto ir puikaus aptarnavimo.
Kai I. Vitkauskaitei tebuvo vos 2 metai, jos motina žuvo autoavarijoje, ir nuo to laiko ją augino tolimesnė giminaitė. I. Vitkauskaitė Šiaulių kolegijoje buvo įgijusi buhalterės specialybę. Vokietijoje ji jau buvo susiradusi širdies draugą ir ketino su juo kurti šeimą.
Remigijus RAINYS
