Kosovui vienašališkai paskelbus apie nepriklausomybę ir daliai separatistinių judėjimų deklaruojant siekį pasukti tuo pačiu keliu, galima pradėti galvoti apie savo nepriklausomos valstybės kūrimą, teigia „Foreign Policy“. Tereikia susigalvoti vėliavą, parašyti nacionalinį himną, atsispausdinti pinigus su savo veidu ant jų. Tačiau koks kitas žingsnis? Sukurti naują valstybę nėra jau taip lengva kaip gali atrodyti iš pradžių.
Pirmas žingsnis: išsiaiškinti, ar esi pageidaujamas
Tarptautinė paprotinė teisė nustato minimalius reikalavimus, kuriuos teks patenkinti norint sukurti nepriklausomą valstybę. Visų pirma būtina apibrėžta teritorija, po to nuolatiniai gyventojai, veikianti vyriausybė, kuri pajėgi palaikyti santykius su kitomis šalimis (šis reikalavimas kelia tam tikrus prieštaravimus. Reikalaujant JAV, šis reikalavimas buvo įtrauktas į 1933 metų Montevideo konvenciją, tačiau iki šiol nėra pripažintas kaip tarptautinės teisės norma).
Antras žingsnis: paskelbti nepriklausomybę
Sveikiname, jūs jau prisijungėte prie tokių darinių kaip Transnistrija ar Somalilandas. Tačiau šios šalys greitu laiku tikrai nežygiuos su savo vėliava per Olimpines žaidynes. Vien tik patenkinus formalius nepriklausomai valstybei keliamus reikalavimus, dar nereikia tikėtis, kad kiti tarptautinės bendruomenės nariai pripažins jus kaip nepriklausomus. Net ir 900 kvadratinių metrų užimanti naftos platforma Šiaurės jūroje, pavadinta Sealando kunigaikštyste, bandė paskelbti apie nepriklausomybę remdamasi šiais formaliais reikalavimais.
Tačiau, kai jūsų valstybė jau yra įkurta, galite tikėtis šiokios tokios naudos net jei niekas jūsų nesirengia pripažinti. „Nuo to laiko, kai valstybė de facto jau sukurta, jūs galite tikėtis naudos iš teritorinio integralumo bei tam tikrų suvereniteto garantijų. Tarkime dabar Kosovas jau sukūrė valstybę ir Serbija jau nebegali laisvai jo užpulti, kad sugrąžintų į savo sudėtį. Kosovą apsaugo JT Chartijos principas, draudžiantis jėgos naudojimą“ – teigia Oksfordo universiteto viešosios tarptautinės teisės profesorius Stefanas Talmonas. Tokios taisyklės JT Chartijoje buvo įtvirtintos Šaltojo karo metais siekiant apsaugoti naujai susikūrusias valstybes, kurių dar nepripažino bent vienas iš dviejų tarpusavyje kovojančių blokų.
Trečias žingsnis: sulaukti pripažinimo
Nėra jokios prasmės turėti savo valstybę, jei jos nepripažįsta kiti tarptautinės bendruomenės nariai. Tarptautinis pripažinimas suteikia legitimumą valstybės egzistavimui. „Pripažinimas yra komplikuotas dalykas, kadangi jame persipina tarptautinė teisė su tarptautine politika. Kai kurie žmonės teigia, kad pripažinimas yra grynai politinis aktas. Pripažinimas yra jau egzistuojančių valstybių diskrecijoje, todėl neegzistuoja tokia teisė kaip būti pripažintam“ – argumentuoja S. Talmonas.
Tokia praktika itin išryškėjo Šaltojo karo metais, kai Šiaurės ar Pietų Vietnamo, Šiaurės ar Pietų Korėjos, Rytų ar Vakarų Vokietijos legitimumas priklausė nuo to, į kokį bloką bus kreipiamasi siekiant pripažinimo.
JAV neturi jokios oficialios politikos, nustatančios ar nauja valstybė turi būti pripažinta, ar ne. Dėl diplomatinių santykių užmezgimo, remdamasis JAV nacionaliniais interesais sprendžia prezidentas. Tad, jei kreipiatės pripažinimo į JAV, visų pirma turėtumėte pasiruošti įtikinamą argumentaciją, kodėl jūsų valstybės nepriklausomybė bus naudinga Vašingtonui. Anksčiau užtekdavo įrodyti, kad esi antikomunistas, tačiau šiandien reikalas sudėtingesnis. Tačiau Kosovo atveju rusiška korta vis dar yra reikšminga, juk nepriklausomas Kosovas susilpnins Rusijos įtaką Balkanuose.
Ketvirtas žingsnis: prisijungti prie klubo
Nuo pat Jungtinių Tautų sukūrimo 1945 metais narystė šioje organizacijoje buvo tarptautinis aukso standartas valstybės legitimumui įtvirtinti. „Kai esi priimtas į JT, tai tam tikra pripažinimo forma. Tai tarsi antspaudas, teigiantis, kad nuo šiol jūs esate pilnateisiai tarptautinės bendruomenės nariai“ – teigia Oksfordo profesorius.
Prašyti narystės JT yra itin paprasta. Viskas, ko jums reikia, yra oficialus laiškas, kuriuo kreipiamasi į generalinį sekretorių prašant narystės JT. Šie laiškai yra itin trumpi ir paprasti. Kaip puikų pavyzdį galime pateikti naujausios JT narės Juodkalnijos prašymą. Jei norite įstoti į JT, tiesiog siųskite laišką adresu:
Ban Ki-moonui
JT generaliniam sekretoriui
Jungtinės Tautos
First Av. At 46th St.
Niujorkas, NY 10017
Tačiau netrukus teks susidurti su didžiausiais sunkumais. Saugumo Taryba turi nukreipti jus į Generalinę asamblėją, kuri dviejų trečdalių balsų dauguma turi pritarti, kad jūs esate „taiką mylinti šalis“, galinti vykdyti JT Chartijoje įrašytus reikalavimus. Veikiausiai, kol neįvykdytas trečiasis žingsnis, į JT su oficialiu narystė prašymu kreiptis net neverta. Daug nepripažintų valstybių, tarp jų ir Amerikos indėnų gentys, kreipėsi su prašymais priimti į JT, tačiau jų prašymai dažniausiai net nenagrinėjami.
Didžiausia kliūtis siekiant narystės JT, yra galios politika. Nei Šiaurės, nei Pietų Korėja nebuvo priimtos į JT iki pat 1991 metų, nes vienas iš dviejų Šaltojo karo blokų nuolat blokuodavo šių valstybių stojimą. Net ir šiandien Rusija Saugumo Taryboje veikiausiai blokuos Kosovo narystę. Taivanis buvo JT įkūrėjas ir turėjo vietą nuolatinių Saugumo Tarybos narių gretose, tačiau 1971 metais iš JT jis buvo išguitas siekiant pamaloninti Kinijos komunistinę diktatūrą. Nuo pat 1993 metų Taivanis prašo vietos JT, tačiau nesėkmingai. JT netgi nesivargino atplėšti naujausio Taivanio politikų atsiųsto prašymo laiško.
Tad sukurti nepriklausomą valstybę, kuri be kita ko būtų ir pripažinta nėra jau taip lengva.
