Terorizmas yra viena didžiausių grėsmių mūsų saugumui. Saugumo institucijos deda visas pastangas, kad užbėgtų už akių galimiems išpuoliams, tačiau teroristai nuo jų neatsilieka ir dažnai stebina savo lakia vaizduote. Žurnalas „Foreign Policy“ pateikia pačių keisčiausių galimų išpuolių scenarijus.
Scenarijus: nuskristi parasparniu į miesto centrą ir atakuoti žmonių minią iš viršaus.
Apie tokį scenarijų šią savaitę prakalbo Indijos žiniasklaida, atskleidusi, kad Pakistane veikianti teroristinė grupė „Lashkar-e-Taiba“, kuri yra laikoma atsakinga už 2008 metais įvykdytus kruvinus išpuolius Mumbajuje (tuomet žuvo 166 žmonės), nusipirko 50 parasparnių, kuriuos, kaip manoma, rengiasi panaudoti savo išpuoliuose.
Tikimybė. Iš tikro scenarijus, kad savižudis sprogdintojas įskrieja į minią, skamba siaubingai, tačiau tokį išpuolį parasparniais įvykdyti būtų itin sudėtinga. Pirmiausia, parasparniai turi pakilti iš aukšto taško, o tai reiškia, kad išpuolis turi būti pradėtas nuo netoliese esančių kalvų ar aukštų pastatų arba parasparnį turi ištempti automobilis arba valtis, o tai miesto centre padaryti itin sunku. Be to, būtinos palankios oro sąlygos. Reikia pastebėti ir tai, kad parasparniai negali skrieti bet kuria kryptimi, nes jų judėjimą reguliuoja vėjo kryptis ir pakeliui pasitaikančios kliūtys. Galiausiai būtina atkreipti dėmesį į tai, kad parasparniai dažniausiai skrenda palyginti lėtai (vidutiniškai 25 kilometrų per valandą greičiu). Be to, greitį dar labiau sumažintų sunkūs savižudžių diržai ar ginklai. Jei savižudis parasparniu sugebėtų priskristi arčiau minios, dauguma žmonių spėtų tiesiog išsilakstyti, o saugumo organams nebūtų sunku pašauti įtariamą teroristą.
„Lashkar-e-Taiba“ yra pavojinga organizacija, kurios nuvertinti negalima, tačiau, kol jiems nepavyks pasisamdyti patyrusių parasparnių specialistų ar Mumbajuje neišdygs aukštesnės kalvos, dėl tokio išpuolio jaudintis nederėtų.
Vabzdžių spiečiai
Scenarijus: surengi bioteroristinį išpuolį pasitelkus spiečius mirtina liga užkrėstų vabzdžių.
Entomologinė karyba žinoma jau ilgą laiką. Dar akmens amžiuje mūsų protėviai ant priešų paleisdavo bičių spiečius, o apačiai kalinius sodindavo ant skruzdėlyno. Viduramžiais europiečiai į priešo pusę katapulta svaidydavo lavonus, kuriuose knibždėdavo mirtiną ligą platinančių vabzdžių.
XX amžiuje tokios valstybės kaip JAV, Japonija ir Sovietų Sąjunga taip pat bandė sukurti entomologinio karo programas, tačiau žinių, kad šios programos būtų kada nors sėkmingai pritaikytos, nėra. Vis dėlto ši idėja gyvuoja ir toliau. Entomologijos profesorius ir knygos „Šešiakojai kariai: naudojant vabzdžius kaip karo ginklus“ autorius Jeffrey Lockwoodas praėjusiais metais BBC teigė, kad mažos teroristų kuopelės lengvai gali pasigaminti vabzdžių pagrindu sukurtus ginklus, kurie gali būti transportuojami tiesiog rankinėje.
Tikimybė. Siekiant panaudoti vabzdžius bioterorizmui, kyla kelios problemos. Nors vabzdžius lengva maitinti ir transportuoti, tačiau užkrėsti juos mirtina liga yra itin sudėtinga ir pavojus užsikrėsti proceso metu kyla pačiam teroristui. Be to, vabzdžiai sunkiai gali būti sulaikyti vienoje vietoje ar nukreipti tam tikra kryptimi. Galiausiai net ir tokiu atveju, jei vabzdžius pavyktų sulaikyti vienoje vietoje, užsikrėtimus šiais laikais galima kontroliuoti naudojant modernius pesticidus.
Dūmų detektoriai
Scenarijus: Sukurti purviną bombą panaudojant dūmų detektoriuose dažniausiai randamą radioaktyvią cheminę medžiagą. Tuomet per sprogimą visi netoliese esantys žmonės būtų užkrėsti radiacija.
Šį scenarijų 2004 metais Londone jau bandė įgyvendinti islamistų teroristų kuopelė, kuriai vadovavo emigrantas iš Indijos Dhirenas Barotas. Per kratas, surengtas po metus trukusios žvalgybos, viename iš kuopelės sandėlių buvo rastas itin didelis kiekis dūmų detektorių. Teisėsauga manė, kad teroristai arba siekė išgauti iš detektorių radioaktyvų cheminį elementą americį-241 ir taip pasigaminti purviną bombą, arba tiesiog norėjo susprogdinti didelį kiekį dūmų detektorių.
Tikimybė. Realybėje toks scenarijus yra itin juokingas. Nors americis-241 ir yra radioaktyvus, prireiktų itin didelio kiekio šios medžiagos grupei žmonių susargdinti, jau nekalbant apie jų nužudymą. Pavyzdžiui, tam, kad radiacija užkrėstų 500 žmonių, grupuotei reikėjo išgauti americį iš 10 tūkst. dūmų detektorių. Net ir tokiu atveju radiacija nebūtų itin didelė ir specialiosios tarnybos galėtų greitai sutvarkyti situaciją, kad būtų išvengta aukų.
Scenarijus: Teroristinių išpuolių planavimui pasitelkti internetinius žaidimus ir tokias žaidimų bendruomenes kaip „World of Warcraft“.
Šią problemą pirmą kartą 2008 metais iškėlė Pentagono specialistai, prabilę apie tai, kad teroristai savo bendrų apmokymams gali naudoti tokius virtualius pasaulius kaip „World of Warcraft“. Žaidime vartojamą žargoną teroristai laikytų analogija specifinėms užduotims užkoduoti, o žaidimo žemėlapiai koduotų realius taikinius. Kibernetiniai džihadistai savo išpuolį išbandytų sukurdami žaidimo scenarijų su kitais žaidėjais. Šiuo atveju teroristus būtų itin sunku atskirti nuo normalių žaidėjų.
Tikimybė. Virtualūs pasauliai būtų itin prastas pakaitalas tikriems apmokymams, o komunikavimas šių programų pagalba ne itin skiriasi nuo bendravimo telefonu ar elektroniniu paštu. Be to, teroristams vis tiek reikėtų pasiruošimo realiame pasaulyje apžiūrint taikinius, perkant ginklus ir kitą reikalingą įrangą bei susitinkant akis į akį.
Botoksas
Scenarijus: Į maistą pridėti gryno botulino.
Botokso procedūros, kurios daugelio yra naudojamos kovoti su raukšlėmis, iš tikro yra itin saugios. Tačiau jose yra itin mažas kiekis toksino, vadinamo botulinu. Botulinas yra pats nuodingiausias toksinas žemėje. Iki šiol noras išgauti didžiulį kiekį gryno botulino būtų kainavęs itin brangiai. Tačiau dabar tyrėjai atrado, kad tokiose šalyse kaip Rusija ir Kinija veikia nelegalios laboratorijos, kuriose gaminami didžiuliai kiekiai pigaus botulino, kurį teroristai lengvai galėtų įsigyti juodojoje rinkoje. Jei jis būtų panaudotas efektyviai, toks išpuolis turėtų itin kraupių padarinių.
Tikimybė. Botulinas atrastas jau kurį laiką, tačiau jį vis dar itin sunku panaudoti. Bakteriją itin sunku paversti biologiniu ginklu, nes karštis nuo raketos ar bombos labai lengvai sunaikintų toksiną ir padarytų jį nekenksmingą. Taip pat botuliną itin sunku paversti aerozoliu. Japonų kultas Aum Shinrikyo, kuris 1995 metais Tokijo metro surengė išpuolį pasitelkdamas zarino dujas, nesugebėjo to padaryti. Galiausiai išpuolis paskleidžiant botuliną vandentiekio sistemoje būtų neefektyvus, nes botulinas šviežiame vandenyje tampa neaktyvus per 3-6 dienas.
Tiesa, išpuolis pasitelkiant botuliną vis tik yra realiausias iš visų šiame sąraše pateiktų scenarijų. Pati efektyviausia taktika būtų paskleisti botuliną maiste. Mokslininkai paskaičiavo, kad 1 gramas botulino toksino pardavinėjamame piene gali susargdinti ar net pražudyti iki 100 tūkst. žmonių. Laimei tokios katastrofos galima išvengti, nes didžiosios kompanijos itin kontroliuoja savo produkcijos kokybę.
