Mokosi iš Ukrainos: Putinas steigia naują padalinį Rusijos kariuomenėje
Ketvirtadienį per susitikimą dėl valstybinės ginkluotės programos Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija įsteigs specialų karinį padalinį, skirtą bepilotėms sistemoms, rašo „Kyiv Independent“.
„Mes sukaupėme daug patirties, kad sukurtume šią ginkluotųjų pajėgų šaką“, – sakė V. Putinas, pažymėdamas, kad šis žingsnis apima personalo mokymą, gamybą ir modernios įrangos diegimą.
Pranešimas paskelbtas tuo metu, kai tiek Rusija, tiek Ukraina vis dažniau naudoja bepiločius orlaivius smogiamosioms misijoms ir stebėjimui. Dronų sistemos tapo pagrindinėmis mūšio lauko operacijose ir leidžiančiomis smogti giluminius smūgius.
Mokosi iš Ukrainos
Šis Kremliaus žingsnis atspindi ankstesnę Kyjivo karinę reformą ir rodo, kad Rusija pripažįsta, jog dronai yra itin svarbus šiuolaikinio karo ramstis.
Ukraina 2024 m. birželį įkūrė savo bepiločių sistemų pajėgas (ISF), siekdama formalizuoti ir išplėsti bepiločių orlaivių operacijas mūšio lauke. Nuo to laiko USF surengė šimtus giluminių smūgių į Rusijos teritoriją ir stengėsi integruoti bepiločių orlaivių technologijas į kovinius dalinius.
Tuo tarpu Rusija per pastaruosius metus padidino bepiločių orlaivių gamybą ir beveik kasdien rengia atakas prieš Ukrainos miestus, paleisdama Irano sukurtų „Shahed“ tipo savižudžių dronų bangas.
Gegužės 27 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva ketina kasdien pagaminti iki 500 dronų, tuo tarpu Rusijos gamintojai ruošiasi kasdien pagaminti 300–350 dronų.
Rusijos bepiločių orlaivių gamybai padeda nuolatinis komponentų srautas iš Kinijos ir darbo jėga, kurią sudaro paaugliai ir užsienio darbininkai iš Afrikos šalių.
Trumpo pasiuntinys apie karo pabaigą: jaučiamės gana užtikrintai
Jungtinės Valstijos yra įsitikinusios, kad Ukraina ir Rusija gali susitarti dėl ugnies nutraukimo. Tai pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas Maršalo fondo Jungtinėse Valstijose forume Briuselyje, rašo UNIAN.
Savo kalboje jis sakė, kad Jungtinės Valstijos perskaitė Ukrainos ir Rusijos memorandumus dėl paliaubų. Pasak jo, Vašingtonas išsamiai išnagrinėjo abu dokumentus.
„Mes priėmėme Ukrainos dokumentą, paskui Rusijos dokumentą – jie vadina jį memorandumu... Ir mes pasakėme: „Gerai, kaip sujungti šiuos du dokumentus, kad pasiektume galutinius rezultatus?“ Ir dabar jaučiamės gana užtikrintai. Žinome, kaip turi atrodyti galutinis rezultatas", – sakė K. Kelloggas.
Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys pažymėjo, kad JAV šio karo pabaiga būtų laikoma „pergale“. Jis pridūrė, kad JAV tikisi, jog bus pasiektas ilgalaikis taikos susitarimas.
Jis taip pat pareiškė, kad tik visapusiškos paliaubos būtų laikomos karo pabaiga.
„Ugnies nutraukimas ant žemės, t. y. fiziškai ten, kur esate“, – paaiškino jis.
Be to, JAV nori, kad Rusija ir Ukraina viena kitai grąžintų visus pagrobtus vaikus ir belaisvius.
K. Kelloggas pridūrė, kad kitas žingsnis taikos link būtų Rusijos grįžimas į Tautų Lygą – tarptautinę organizaciją, sukurtą šalims nuginkluoti, užkirsti kelią karui ir užtikrinti kolektyvinį saugumą.
Jis taip pat sakė, kad per Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bendras žuvusiųjų ar sužeistųjų skaičius siekia daugiau nei 1,2 mln.
Be to, JAV Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys kalbėjo apie tai, su kuo teko susidurti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui:
„Aš pasakiau: „Pone, nuo Abraomo Linkolno laikų neturėjome Amerikos prezidento, kuriam būtų tekę padaryti tai, ką padarė prezidentas Zelenskis“. Jis kariauja karą dėl nacionalinio išlikimo savo žemėje... Kai tai matai, turi įvertinti problemas, su kuriomis jie susiduria dabar. Manau, kad kartais mes to nepastebime“, – sakė K. Kelloggas.
Ukrainos kariuomenė: per karą žuvusių ar sužeistų Rusijos karių skaičius viršijo milijoną
Ukrainoje per daugiau kaip trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją žuvusių ar sužeistų rusų karių skaičius viršijo milijoną, ketvirtadienį paskelbė ukrainiečių kariuomenės pareigūnai.
Šie ukrainiečių Generalinio štabo paskelbti duomenys atitinka Vakarų žvalgybos vertinimus.
Jungtinės Karalystės (JK) Gynybos ministerija ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše taip pat nurodė, kad Ukrainoje žuvo ar buvo sužeista per milijoną rusų karių. Nurodoma, kad nuo invazijos pradžios 2022 metų vasario 24-ąją maždaug 250 tūkst. rusų žuvo.
JAV įsikūręs Strateginių ir tarptautinių tyrimų centras (CSIS) birželio 3 dieną paskelbė, kad milijono žuvusių ar sužeistų karių ribą Rusija tikriausiai pasieks šią vasarą.
Praėjusį kartą Rusija apie savo nuostolius skelbė karo pradžioje, kai pripažino, kad žuvo maždaug 6 tūkst. jos karių.
Anksčiau šiais metais Rusijos Generalinis štabas pareiškė, kad Ukrainiečių kariuomenės nuostoliai viršijo milijoną karių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį kartą apie Ukrainos kariuomenės nuostolius kalbėjo vasario mėnesį. Tąkart interviu metu jis sakė, kad karo metu žuvo 45,1 tūkst. karių, o dar apie 390 tūkst. buvo sužeisti.
Nepriklausomai patikrinti Rusijos ir Ukrainos teiginių apie viena kitos nuostolius neįmanoma.
Vokietija sako planuojanti papildomą 1,9 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį sakė, kad vyriausybė Berlyne planuoja šiemet maždaug 1,9 mlrd. eurų padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai.
„Planuojame – dar galutinai nesuformuluota, bet rengiama – dar 1,9 mlrd. (eurų paramą); ji būtų prieinama savaitėmis ir mėnesiais iškart po sprendimo parlamente“, – sakė B. Pistorius spaudos konferencijoje Kyjive.
Tačiau Berlynas nesvarsto galimybės tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų „Taurus“, sakė vizito į Kyjivą atvykęs B. Pistorius.
„Taurus“, kurios gali nuskrieti daugiau kaip 500 km, tiekimo klausimas yra itin kontroversiškas, nes jomis Ukraina galėtų smogti taikiniams toli Rusijos teritorijoje.
Zelenskis žino būdą, kaip priversti Rusiją derėtis: „Staiga ims kalbėti taikiai“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Prahoje prasidėjusios tarptautinės konferencijos „Globsec Forum“ dalyvius. Pagrindinės temos – Europos saugumas, parama Ukrainai ir naujų technologijų plėtra.
Kariaujančios su Rusija Ukrainos prezidentas įsitikinęs, kad tai, kas prisidėjo prie Sovietų Sąjungos žlugimo, – ilgai išsilaikęs naftos kainų kritimas, – galėtų paveikti ir V. Putino režimą.
„Turėtume realistiškai vertinti tuos, kurie į Europą atnešė karą. Rusijos negalima įtikinti taikiais įtikinėjimais. Tačiau yra spaudimo formų, kurios gali pakenkti tiems, kurie už to stovi. Prašau jūsų paremti rimtą sankcijų Rusijai sugriežtinimą. Mūsų tikslas turėtų būti smarkiai sumažinti Rusijos pajamas iš naftos ir finansinį pajėgumą. Jei rusiška nafta bus parduodama ne brangiau kaip už 30 dolerių už barelį, Maskva staiga ims kalbėti taikiai. Ir turime uždaryti visas spragas, leidžiančias finansuoti Rusijos federalinį biudžetą“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukrainos URM: Kyjivas siekia dar šiemet užbaigti karą su Rusija
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ketvirtadienį nurodė, kad Kyjivas siekia užbaigti karą su Rusija dar šiais metais, ir paragino didinti spaudimą Maskvai.
„Norime užbaigti šį karą šiemet“, – sakė jis Romoje susirinkusiems Ukrainos sąjungininkams iš Europos.
Anot jo, „nuolaidžiavimo diplomatija su Rusija neveikia (...) ir atėjo laikas spaudimo diplomatijai“.
Ketvirtadienį Romoje įvyko grupės „Veimaras plius“ susitikimas.
Jame dalyvavo NATO vadovas Markas Rutte, taip pat Italijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK), Lenkijos, Ispanijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai bei diplomatai.
Ukraina ir Rusija praneša, kad apsikeitė nauja karo belaisvių grupe
Ukraina ir Rusija ketvirtadienį pranešė, kad apsikeitė nauja karo belaisvių grupe.
Tai jau treti mainai šią savaitę, vykdomi pagal susitarimą, pasiektą per taikos derybas Turkijoje.
„Šiandien mūsų ginkluotųjų pajėgų, nacionalinės gvardijos ir pasienio apsaugos tarnybos kariai grįžo namo“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino informaciją apie apsikeitimą.
Trumpas: pradedu manyti, kad Putinui nerūpi nuostoliai Ukrainoje
Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui tikriausiai nerūpi jo nuostoliai kare prieš Ukrainą, sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Apie tai jis kalbėjo interviu Mirandai Devine, rašo UNIAN.
Pokalbio metu žurnalistė paklausė D. Trumpo, kokias kortas jis turi V. Putinui sustabdyti. D. Trumpas pareiškė, kad esą abi pusės per savaitę praranda apie penkis tūkstančius karių. M. Devine pastebėjo, kad V. Putinui tai greičiausiai nerūpi.
„Galbūt jam tai nerūpi, aš pradedu manyti, kad jam tai nerūpi. Jis praranda daug karių, kaip ir Ukraina. Pažiūrėsime, kas bus toliau“, – sako D. Trumpas.
Pokalbio metu D. Trumpas bandė išvengti klausimų apie pokalbį su V. Putinu.
„Jis (Putinas – red. past.) kalbėjo apie tai, ko nori, ir apie tai, ko nenori, turėjome gerą pokalbį. Bet kol kas nieko neišėjo“, – pastebi D. Trumpas.
Pasak jo, vos tik pasiekiama tam tikra pažanga derybose, prasideda „nereikalingi sprogimai“, todėl procesas prasideda iš naujo.
Kinija pakeitė svarbų pasiuntinį, atsakingą už diplomatiją dėl karo Ukrainoje
Kinija ketvirtadienį pranešė, kad pakeitė svarbų pasiuntinį, kuriam pavesta diplomatinėmis priemonėmis artinti karo Ukrainoje pabaigą.
Sun Linjiangas, buvęs Kinijos ambasadorius Lenkijoje, paskirtas specialiuoju atstovu Eurazijos reikalams, pranešė Pekino Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
Sun Linjiangas keičia Li Hui, kuris vykdė diplomatiją Europoje ir kitur, siekdamas rasti politinį sprendimą dėl karo Ukrainoje.
Kinija siekia pozicionuoti save kaip tarpininkę šiame kare. Ji save pristato kaip neutralią karo Ukrainoje atžvilgiu šalį, nors Vakarų vyriausybės teigia, kad Pekinas suteikia Maskvai itin svarbią ekonominę ir diplomatinę paramą, lemiamą jų glaudžių ryšių.
Kinija atsako, kad Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys ginkluodamos Ukrainą kursto karą.
Daugkartiniai Li Hui diplomatinio spaudimo raundai nedavė jokių esminių rezultatų, o praėjusiais metais po kelionės į Rusiją, Ukrainą ir Europos Sąjungos (ES) valstybes pareigūnas pripažino, kad tarp Kyjivo ir Maskvos yra „didelis atotrūkis“ dėl taikos derybų perspektyvos.
Jį pakeisiantis Sun Linjiangas „yra aukšto rango diplomatas, gerai išmanantis padėtį Eurazijos regione“, ketvirtadienį sakė Lin Jianas.
Atstovas spaudai teigė, kad Sun Linjiangas „dės nepaliaujamas pastangas gilinti tradicinę Kinijos ir Eurazijos regiono šalių draugystę ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą“.
Ukraina smogė Maskvos sričiai: atakuota Rusijai svarbi gamykla
Ukrainos pajėgos patvirtino smūgį Maskvos srityje esančiai įmonei „Rezonit“, rašo UNIAN. Įmonė gamina produkciją, skirtą aukštųjų technologijų ginklams ir technikai.
„Siekiant sumažinti priešo galimybes gaminti aukštųjų technologijų ginklus ir techniką, naktį iš birželio 12 d. į 13 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų sistemų padaliniai, bendradarbiaudami su kitomis gynybos pajėgų dalimis, smogė svarbiam Rusijos agresoriaus karinio-pramoninio komplekso objektui“, – teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.
Sprogimai nugriaudėjo spausdintų schemų ir kitos elektronikos gamykloje.
„Jos produkcija plačiai naudojama gaminant aukštųjų technologijų ginkluotę ir techniką“, – pažymi Generalinis štabas.
Smūgio rezultatai dar tikslinami.
Naktį taip pat įvesti apribojimai Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostuose.
Taip pat skelbiama, kad dronai pastebėti ir Kursko, Belgorodo, Briansko srityse.
Per naują Rusijos dronų ataką Charkive sužeista 15 žmonių
Per Rusijos dronų ataką Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive naktį į ketvirtadienį buvo sužeista mažiausiai 15 žmonių, įskaitant keturis nepilnamečius, pranešė pareigūnai.
Rusija sudavė 11 smūgių miestui, dar vienas dronas „Shahed“ nesprogo, Charkivo meras Ihoris Terechovas teigė platformoje „Telegram“.
„Apšaudyti gyvenamieji rajonai, švietimo įstaigos, vaikų darželiai, infrastruktūra. Sugadinta dešimtys automobilių, išdaužyti langai mokyklose ir namuose“, – rašė jis.
„Kai kuriais atvejais nuolaužos krito visai šalia vaikų žaidimų aikštelių. Vienas iš smūgių apgadino daugiabučio namo liftą, kitas – dalį negyvenamojo pastato ir viešojo transporto stotelę“, – teigė meras.
Anot Charkivo srities gubernatoriaus Oleho Synjehubovo, sužeista 15 žmonių, tarp jų keturi vaikai – 2 metų berniukas, 12 metų mergaitė, 16 ir 17 metų merginos.
Dėl Rusijos atakos visame mieste kilo gaisrų.
Dronui „pataikius į gyvenamąjį daugiaaukštį pastatą, užsidegė civilių automobiliai. Taip pat buvo apgadintas daugiaaukščio pastato fasadas“, pranešė O. Synjehubovas.
Ševčenkos rajone nukentėjo vienos švietimo įstaigos teritorija, kur taip pat kilo gaisras, sakė gubernatorius.
Vos dieną prieš tai per Rusijos masinę dronų ataką Charkive žuvo trys žmonės ir buvo sužeisti mažiausiai 64, įskaitant devynis vaikus.
Ukrainiečių oro pajėgos per „Telegram“ pranešė, kad rusai praėjusią naktį atakavo Ukrainą 63 dronais, daugiausia taikydamiesi į Charkivo, Donecko ir Odesos sritis.
Nurodoma, kad 28 dronai buvo numušti, o dar 21 nepasiekė taikinių.
Putinas kažkam ruošiasi? Rusijos „paskutinio teismo dienos“ radijas siunčia mįslingus signalus
Rusijos karinis radijas „Žužalka“ tapo įtartinai aktyvus, rašo „Bild“. Aktyvumas toks, kaip prieš 2022 m. Rusijai įsiveržiant į Ukrainą.
Stotis „UVB-76“, taip pat žinoma kaip „Žužalka“, yra trumpųjų bangų radijo stotis. Ji veikia 4625 kHz dažniu.
Manoma, kad ši stotis priklauso Rusijos kariuomenei dar nuo sovietų laikų, o nuo 1976 m. šiuo dažniu paprastai girdimas tik monotoniškas gaudesys. Tačiau kartais „UVB-76“ perduoda ir balso signalus, pavyzdžiui, vardus ar skaičių sekas, o tai glumina analitikus ir radijo analitikus.
Vokietijos gynybos ministras atvyko vizito į Kyijvą
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį, įstrigus taikos deryboms tarp Ukrainos ir Rusijos, atvyko į Kyjivą, naujienų agentūrai AFP pranešė jo ministerijos atstovas spaudai.
Atstovas nepateikė išsamios informacijos apie vizitą, kuris vyksta praėjus dienai po Rusijos smūgių Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive, per kuriuos žuvo trys žmonės, o dar 60 buvo sužeisti.
Nerami naktis Rusijoje: Maskvos srityje griaudėjo sprogimai, apribotas kai kurių oro uostų darbas
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Maskvos srityje griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24. Regioną atakavo dronai.
Dėl to įvesti apribojimai Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostuose.
Skelbiama, kad dronų ataka prasidėjo apie vidurnaktį. Pranešama, kad nuo smūgių galėjo nukentėti įmonė „Rezonit“, kuri yra viena didžiausių spausdintinių schemų ir kitos elektronikos gamintojų Rusijoje.
Įmonės produkcija naudojama automobilių elektronikoje, telekomunikacijose, matavimo prietaisuose, priešgaisrinės apsaugos įrenginiuose ir t.t. Galima rasti informacijos, kad įmonės produkcija naudojama kosmoso ir gynybos pramonėje.
Taip pat skelbiama, kad dronai pastebėti ir Kursko, Belgorodo, Briansko srityse.
Išaugo nukentėjusiųjų Charkive skaičius
Nukentėjusiųjų nuo rusų smūgių Charkive skaičius pasiekė 14, rašo UNIAN. Prieš Tai buvo skelbiama apie 12 sužeistųjų.
Rusai Charkivui smogė naktį, suduota bent 11 smūgių.
Trumpas apie paskutinį pokalbį su Putinu: „Nieko neišėjo“
Paskutinis pokalbis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu buvo geras, bet kol kas nieko iš jo neišėjo, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Apie tai jis kalbėjo „Pod Force One“, rašo UNIAN.
Zelenskis įvardijo būdą užbaigti karą: „Mes nesielgiame su savo žmonėmis taip, kaip tai daro rusai“
Rusijos atakos prieš Ukrainą, kuriose buvo panaudojama iki 500 dronų, nėra atsakas į Ukrainos specialiųjų tarnybų operaciją „Voratinklis“, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo „Bild“, rašo UNIAN.
Rusijos nuostoliai peržengė svarbią ribą: kare neteko milijono karių
Rusijos nuostoliai kare prieš Ukrainą peržengė svarbią psichologinę ribą. Ukraina skaičiuoja, kad nuo karo pradžios Rusija neteko apie 1 000 340 karių.
Šis skaičius apima ir žuvusiuosius, ir sužeistuosius.
Rusija vėl atakavo Charkivą: tarp nukentėjusiųjų – 4 vaikai
Rusijos pajėgos naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį nuo 01:37 iki 03:08 vėl atakavo Charkivą dronais, rašo UNIAN. Užfiksuota 11 smūgių, vienas dronas dar yra nesprogęs.
Miesto meras Igoris Terechovas sako, kad apšaudyti gyvenamieji rajonai, mokymo įstaigos, vaikų darželiai, infrastruktūra. Sugadinta dešimtys automobilių, išdaužyti langai mokyklose ir namuose.
Užregistruota mažiausiai 12 nukentėjusių, tarp jų – keturi vaikai. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Siniehubovas sako, kad sužeistas 2-ejų berniukas, 12-os mergaitė, 16-os ir 17-os merginos.
Skirtingose miesto vietose apgadinti gyvenamieji namai, fiksuoti gaisrai, vienoje vietoje užsidegė parduotuvė, automobiliai, smogta mokymo įstaigų teritorijoms. Saltovo rajone ant sandėlio stogo buvo rastas nesprogęs dronas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Fašistas Pucinas neabejotinai įeis kaip vienas didžiausių rusofobų istorijoje nusileisdamas tik leninui(5mln. kacapų) ir stalinui(20mln. kacapų)
Tuo tarpu Serbijos vadovas Vučič atvyko į Kyivą-kremlius taip gavo dūrį į nugarą. Vieni sako, kad kremliaus rubliai baigiasi, tai parodo, kodėl neseniai ir orbano retorika pasikeitė.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Trumpas yra nusivylęs Rusija ir Ukraina: „Buvo galima susitarti“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė esąs nusivylęs tiek Ukraina, tiek Rusija, nes, jo teigimu, abi šalys nesugeba pasiekti taikos, kuri užbaigtų jau daugiau nei trejus metus trunkančią Maskvos plataus masto invaziją.
„Esu labai nusivylęs Rusija, bet esu nusivylęs ir Ukraina, nes manau, kad buvo galima susitarti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė JAV prezidentas.
Jis pridūrė, kad šio karo metu, pasak jo, kiekvieną savaitę žūsta iki 6 tūkst. žmonių, įskaitant ir civilius.