Buvęs Ukrainos ambasadorius Rusijoje: Putinas supranta, kad netrukus atsidurs aklavietėje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo artimiausi bendražygiai supranta, kad netrukus atsidurs aklavietėje, todėl jų retorika tampa vis griežtesnė – tai tipiškas Rusijos politikų elgesio modelis, kuris neturėtų kelti susirūpinimo, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė buvęs ambasadorius ir Pylypo Orlyko fondo tarptautinės politikos tyrimų katedros vadovas Volodymyras Jelčenka.
Iranui apkaltinus JAV ataka prieš nebaigtą statyti jėgainę, TATENA ragina laikytis santūriai
ungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros tarnyba sekmadienį paragino laikytis santūriai, Irano atominės energijos organizacijai pareiškus, kad Jungtinės Valstijos užpuolė šalies pietvakariuose nebaigtą statyti branduolinę jėgainę.
JAV ir Iranas jau kelias dienas keičiasi vis stipresniais smūgiais. Vašingtonas sekmadienį surengė naujus antskrydžius, atsakydamas į ataką, kai penktadienį Jordanijoje žuvo du JAV kariai. Tai pirmosios žinomos šalies netektys nuo tada, kai vėl prasidėjo atviri karo veiksmai kare Artimuosiuose Rytuose.
Teherano atominės energijos organizacija pranešė, kad JAV pajėgos sekmadienį „agresyviu ir žiauriu, tarptautinei teisei prieštaraujančiu veiksmu keliomis raketomis atakavo statomą Darchovino branduolinę jėgainę“, teigiama valstybinės televizijos transliuotame pranešime.
JT Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nurodė tirianti šiuos pranešimus ir pažymėjo, kad jėgainė „yra labai ankstyvoje statybų stadijoje, o kai joje paskutinį kartą lankėsi TATENA, joje nebuvo jokių branduolinių medžiagų“.
Nors nemanoma, kad šis incidentas „kelia kokį nors radiologinį pavojų“, TATENA direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) dar kartą paragino „laikytis karinio santūrumo visų su branduoline energetika susijusių objektų kaimynystėje“, socialiniame tinkle „X“ pranešė agentūra.
Irano branduolinė programa jau seniai yra vienas pagrindinių nesutarimų objektų tarp Teherano ir Vakarų; šis klausimas tapo kliuviniu ir derybose, kuriomis siekiama užbaigti dabartinį karą.
Nors užsienio valstybės, įskaitant JAV ir Izraelį, įtaria Iraną siekiant sukurti branduolinį ginklą, Teheranas visada tvirtino, kad jo programa yra taiki, nors reikalauja savo teisės sodrinti uraną civiliniams tikslams.
Su Šiaurės Korėjos URM susitikęs Vladimiras Putinas gyrė Pchenjano paramą savo karui
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį dėkojo Šiaurės Korėjai už paramą Maskvos karui Ukrainoje, kai susitiko su šalyje viešinčia užsienio reikalų ministre Choe Son Hui.
„Norėčiau dar kartą išreikšti dėkingumą už paramą mūsų vykdomai specialiajai karinei operacijai“, – sakė V. Putinas, pavartojęs Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Kremliaus paskelbtame vaizdo įraše taip pat girdėti, kad V. Putinas sakė, jog Maskva „niekada nepamirš“ Šiaurės Korėjos karių „didvyriškų poelgių“, kurie bus „pagerbti taip pat, kaip ir mūsų tėvynainiai“.
Kremliaus šeimininkas taip pat gyrė neseniai pasiektą tarpusavio supratimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.
Rusijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pranešė, kad Choe Son Hui lankosi užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kvietimu.
Maskvos ir Pchenjano ryšiai sustiprėjo po to, kai Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą.
Šiaurės Korėja pasiuntė karius į Rusijos Kursko sritį ir tiekė ginklų sistemas, kad paremtų Maskvos karo veiksmus.
Analitikai teigia, kad mainais už tai skurdi ir izoliuota šalis iš Maskvos gavo finansinę paramą, maisto, energijos išteklių ir karinių technologijų.
Balandžio pabaigoje Pchenjane apsilankius aukšto rango Rusijos pareigūnams, Kim Jong Unas dar kartą patvirtino savo paramą Rusijai ir pažadėjo padėti Maskvai pasiekti pergalę kare, kurį jis pavadino „šventuoju karu“.
Rusai Sumų srityje sunaikino neįgalių vaikų reabilitacijos centrą
Rusijos kariai Sumų srityje sunaikino neįgalių vaikų reabilitacijos centrą, platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Zelenskis sėdo prie stalo su 3 kariuomenės vadais: štai ką aptarė
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad toliau konsultuojasi su Ukrainos kariniais vadais dėl padėties mūšio lauke ir tolesnės strategijos, kuria siekiama priversti Rusiją užbaigti karą Ukrainai priimtinomis sąlygomis.
Prezidentas tai pasakė savo vakariniame vaizdo kreipimesi.
„Šiandien toliau kalbėjau su patyrusiais Ukrainos karininkais – Mychailo Drapatyjumi, Volodymyru Horbatiuku ir Olehu Apostolu. Kiekvienas iš jų yra gerai žinomas kariuomenėje. Jie pranešė apie padėtį atitinkamuose sektoriuose, taip pat aptarėme bendrą karo eigą“, – sakė V. Zelenskis.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad dabar svarbu įvertinti tolesnę strategiją ir aktyvius Ukrainos veiksmus kaip priversti Rusiją užbaigti šį karą, užtikrinant „Ukrainai orią taiką ir garantuotą saugumą“.
„Šis klausimas apima įvairius aspektus ir noriu išgirsti, kaip jį vertina įvairaus lygio Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgų vadai. Rytoj vyks svarbūs susitikimai. Ukraina privalo pasiekti savo tikslus – ir ji juos pasieks“, – sakė V. Zelenskis.
Anksčiau agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad prezidentas V. Zelenskis surengė susitikimą su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybe, kurio metu aptarė padėtį mūšio lauke, Ukrainos kariuomenės aprūpinimą ir pagrindinius karinių dalinių poreikius.
Rusijos balistinės raketos sunaikino gamyklą ir logistikos centrą Kyjive
Per vieną didžiausių Rusijos raketų smūgių prieš Ukrainos sostinę Kyjivą sekmadienio naktį nukentėjo bendrovė UKRTAC.
Ši įmonė gamino karinę įrangą ir karių ekipuotę. Bendrovės steigėjas Severionas Dangadzė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad per tiesioginį raketos smūgį buvo visiškai sunaikinta UKRTAC gamykla ir sandėliai.
Rusijos balistinė raketa taip pat pataikė į bendrovės AMTEL pagrindinį logistikos centrą netoli Kyjivo.
Įmonės sandėlių kompleksas, apimantis daugiau nei 100 tūkst. kvadratinių metrų, buvo visiškai sunaikintas.
Šis logistikos centras tvarkė Ukrainos įmonių prekes, vaistus, humanitarinę pagalbą ir šimtus tūkstančių pašto siuntų.
Lenkija: Rusijos išpuolis įrodo, kad Ukrainai reikalinga parama
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha patvirtino, kad naktį Rusija į Kyjivą paleido apie 40 raketų – daugiausiai nuo pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m.
Po šio Rusijos išpuolio Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigia, kad Kremlius ne tik rengia atakas prieš Ukrainą bet ir ruošiasi didelio masto mobilizacijai.
„Tai įrodo, kad tie, kurie ragina mažinti paramą Ukrainai ar lėčiau modernizuoti Lenkijos kariuomenę, yra visiškai atitrūkę nuo realybės“, – socialinėje platformoje „X“ paskelbė jis.
„Todėl darome viską, ką galime, kad užtikrintume, jog Rusijos raketos niekada nepasieks Lenkijos oro erdvės ir niekada negrasins mūsų saugumui. Niekada nenusileisime šiuo klausimu“, – pridėjo ministras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paskelbė, kad šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo apie 1 450 smogiamųjų dronų, 1 640 valdomų aviacinių bombų ir 99 įvairaus tipo raketas.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusija į Ukrainą paleido 41 raketą, įskaitant 25 balistines raketas „Iskander-M“ ir 10 raketų „Zirkon“. Ukrainiečiai 18 raketų numušė.
Ukraina taip pat numušė ar kitaip neutralizavo 108 iš 125 rusų paleistų bepiločių orlaivių.
Tačiau 20-yje vietovių buvo užfiksuoti 23 raketų ir 10 dronų smūgiai.
Rusija raketomis atakavo pašto terminalą Charkivo priemiestyje: žuvo 3 žmonės, dar 20 sužeista
Rusijos pajėgoms atakavus Charkivo priemiestį, žuvo trys žmonės, o dar 20 buvo sužeisti, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Apie tai rašo „Ukrainska Pravda“.
Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
Vėliau O. Synjehubovas patikslino, kad Rusijos pajėgos sudavė raketų smūgį pašto terminalui Charkivo priemiestyje.
Per šį išpuolį žuvo trys vyrai, kuriems buvo 24, 45 ir 62 metai.
Zelenskis: šis Rusijos smūgis Kyjivui buvo vienas didžiausių
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Rusija paleido daugiau nei 40 skirtingo tipo raketų ir 120 smogiamųjų dronų į Ukrainą – daugiausiai į šalies sostinę Kyjivą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialinėje platformoje „Telegram“ teigė, kad tai buvo viena didžiausių Rusijos balistinių raketų atakų prieš Kyjivą.
Ukrainos sostinėje žuvo mažiausiai vienas žmogus, o 16 buvo sužalota.
Apie 600 gelbėtojų trijose vietose vis dar šalina šio išpuolio padarinius. Gelbėjimo tarnybos taip pat dirba Ukrainos pietuose esančiame Odesos mieste.
V. Zelenskio teigimu, šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo apie 1 450 smogiamųjų dronų, 1 640 valdomų aviacinių bombų ir 99 sirtingo tipo raketas.
Prezidentas pabrėžia, kad gynyba nuo balistinių raketų yra nuolatinis ir šiuo metu svarbiausias prioritetas.
„Raketos perėmėjos yra reikalingos kasdien ir aš esu dėkingas visiems, kurie rimtai žiūri į mūsų susitarimus ir užtikrina antibalistinių sistemų tiekimą. Šios siuntos tiesiogine ta žodžio prasme gelbsti gyvybes kiekvienos masinės Rusijos atakos metu“, – teigė V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad svarbu išlaikyti Rusijai daromą spaudimą.
„Naujų sprendimų atidėjimas suteikia Maskvai galimybę ne tik planuoti naujus išpuolius prieš mūsų žmones, bet ir sugalvoti, kaip apeiti naujas sankcijas“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė, kad buvo numušta 17 balistinių raketų „Iskander-M“ ir „Zirkon“, viena oras-žemė raketa „Ch-59/69“ ir 108 dronai.
Rusijos masinė ataka prieš Ukrainą prasidėjo penktadienį 18 val. ir pagrindė buvo nutaikyta prieš Kyjivą.
Iš viso Karinių oro pajėgų elektroninės karybos daliniai užfiksavo 166 taikinius ore – 41 raketą ir 125 bepiločius orlaivius.
Rusai paleido 10 raketų 3M22 „Zirkon“ iš Kursko srities, 25 balistines raketas „Iskander-M“ iš Briansko ir Kursko, 3 raketas „Onyx“ iš laikinai okupuoto Krymo ir 3 raketas „Ch-59/69“ iš laikinai okupuoto Krymo oro erdvės.
Tuo metu 125 dronai „Shahed“ (kai kurie su reaktyviniais varikliais), „Gerbera“, „Italmas“, „Banderol“ ir imitaciniai dronai „Parodija“ buvo paleisti iš Oriolo, Kursko ir Milerovo (Rusijoje) bei Hvardijskės (laikinai okupuotame Kryme).
Oro ataką atrėmė Ukrainos karinės oro pajėgos, priešlėktuvinių raketų, elektroninės karybos ir bepiločių orlaivių daliniai bei mobiliosios šaulių grupės.
Iki sekmadienio 8 val. 30 min. buvo numušta ar kitaip neutralizuota 17 raketų „Iskander-M“ ir „Zirkon“, viena raketa „Ch-59/69“ ir 108 dronai.
Tačiau 20-yje vietovių buvo užfiksuoti 23 raketų ir 10 bepiločių orlaivių smūgiai, o jų nuolaužos buvo rastos 18-oje vietovių.
Naktį oro pavojaus sirenos Kyjive skambėjo du kartus dėl Rusijos balistinių raketų keliamos grėsmės.
Raketų ir dronų sprogimai užfiksuoti Ukrainos sostinės Dniprovskio, Desnianskio, Solomianskio, Ševčenkivskio ir Sviatošinskio rajonuose.
„Sprendimai bus priimti“: Ukrainoje tęsiantis protestams – Zelenskio žinia
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį užsiminė apie galimus pokyčius kariuomenėje, šalyje jau trečią dieną vykstant retiems protestams dėl populiaraus gynybos ministro atleidimo.
Naktį – sėkmingi Ukrainos smūgiai: Rusijoje užsidegė naftos bazė, Jaltos mieste dingo elektra
Naktį į sekmadienį Ukrainos pajėgos smogė naftos bazei Rusijos Stavropolio krašte ir atakavo kelis taikinius okupuotose teritorijose, pranešė portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis stebėjimo kanalais socialiniame tinkle „Telegram“.
„Telegram“ naujienų kanalas „Exilenova Plus“ pranešė, kad Ukrainos pajėgos jau trečią kartą per kelias savaites smogė naftos bazei Michailovsko mieste, Stavropolio krašte.
„Exilenova Plus“ duomenimis, okupuoto Luhansko gyventojai sekmadienį irgi pranešė apie mieste aidėjusius sprogimus.
Ukrainą palaikantis „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“ pranešė, kad okupuotame Jaltos mieste, Kryme, po Ukrainos dronų smūgio užsidegė elektros pastotė, todėl dingo elektra.
Kanalo teigimu, sprogimai taip pat buvo girdimi Kerčės mieste, rytinėje Krymo dalyje, todėl buvo uždarytas tiltas, vedantis į Rusiją.
Ukraina reguliariai smogia karinei infrastruktūrai giliai Rusijos teritorijoje ir okupuotose srityse, siekdama susilpninti Maskvos pajėgumus tęsti karą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Generalinis štabas patvirtino, kad ankstesnę naktį Ukrainos pajėgos smogė dviem Rusijos logistikos centrams, naftos bazei ir keliems taikiniams Azovo bei Juodojoje jūrose.
Rusijos dronas Ukrainoje smogė keleiviniam traukiniui
Rusijos dronas atakavo keleivinį traukinį Ukrainos Zaporižios srityje ir buvo sužalotas vienas iš konduktorių.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“.
„Keleiviniam traukiniui Zaporižios srityje ir vėl smogė dronas“, – pranešė bendrovė.
Pasak jos, stebėtojų komanda iš anksto paskelbė apie evakuaciją, o tai padėjo išvengti aukų. Pagal preliminarią informaciją, vienas iš keturių konduktorių buvo lengvai sužalotas.
Įmonė pridėjo, kad su Zaporižios srities karinės administracijos pagalba bus suorganizuoti autobusai keleivių pervežimui.
Pabrėžiama, kad keleivių ir darbuotojų saugumas yra svarbiausias prioritetas, o traukinių eismas Zaporižios srityje ir toliau bus vykdomas atidžiai stebint situaciją.
Keleiviai įspėjami, kad gali prireikti persėsti į autobusus ir priemiestinius traukinius vykstant į Zaporižią ir iš jos. Todėl jiems patariama vadovautis asmeniniais pranešimais įmonės mobiliojoje programėlėje.
Pastarąją parą per Rusijos smūgius prieš Zaporižios miestą ir sritį buvo sužalota 13 žmonių, įskaitant du vaikus.
Rusija kare Ukrainoje per parą prarado 1 520 kareivių
Pastarąją parą Rusija kare prieš Ukrainą neteko 1 520 kareivių.
Naujausius duomenis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sekmadienį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą, iki šių metų liepos 19 d. žuvo arba buvo sužalota iš viso apie 1 428 930 Rusijos kareivių.
Per šį laikotarpį Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino iš viso 12 156 Rusijos tankus (+5 per parą), 24 963 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 46 261 artilerijos sistemą (+92), 1 950 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (+4), 1 505 oro gynybos sistemas (+3), 438 karo lėktuvus (+0), 354 sraigtasparnius (+0), 1 956 antžemines robotų sistemas (+13), 416 656 dronus (+1 858), 4 915 kruizinių raketų (+1), 34 karo laivus ir katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 118 610 transporto priemonių ir kuro cisternų (+361), 4 430 specialiosios technikos vienetų (+2).
Generalinis štabas nuolat atnaujina duomenis apie priešo nuostolius.
Okupantai naktį balistinėmis raketomis atakavo Kyjivą: pranešama apie aukas
Rusija naktį iš šeštadienio į sekmadienį paleido balistines raketas į Ukrainos sostinę Kyjivą, kurios pražudė vieną žmogų, o 7 sužalojo. Keliuose sostinės rajonuose sprogimai padarė didelę žalą ir sukėlė gaisrus.
Apie tai pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, meras Vitalijus Kličko ir Valstybinė gelbėjimo tarnyba.
Pastaroji paskelbė, kad smūgių būta ir gaisrai kilo Dniprovskio, Desnianskio, Solomianskio, Ševčenkivskio ir Sviatošinskio rajonuose.
Solomianskio rajone po Rusijos smūgių užsidegė parduotuvė, trijų aukštų biurų pastatas, dar vienas negyvenamosios paskirties pastatas ir 5 aukštų daugiabutis, išdužo dar vieno namo langai.
Keturis daugiabučio namo gyventojus ugniagesiai evakavo kopėčiomis.
Kyjivo miesto karinė administracija pranešė, kad per rusų ataką šiame rajone žuvo žmogus. Meras teigė, kad 6 sužeistieji nugabenti į ligoninę, o vienam pagalba suteikta vietoje.
Ševčenkivskio rajone degė trijų aukštų pastatas ir 10 prie jo stovėjusių automobilių, o langai išdužo netoliese esančiame 25 aukštų gyvenamajame name.
Sviatošinskio rajone po atakos užsidegė nuosavo namo stogas.
Desnianskio rajone ugniagesiai skubėjo gesinti liepsnų negyvenamajame pastate.
Dniprovskio rajone pagalbos tarnybos buvo iškviestos užgesinti 4 aukštų bendrabutį, negyvenamosios paskirties pastatą ir kelis automobilius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tiltui Jakutijoje už 10 tūkst. dieneg niet, raketoms-dieneg jest!
Ukraina griauna „visuomenės sutartį“ tarp Putino ir rusų
Ukrainos smūgiai Rusijos degalų infrastruktūrai ir blogėjanti ekonominė padėtis vis labiau griauna neoficialią „visuomenės sutartį“ tarp Kremliaus ir Rusijos gyventojų, pagal kurią valdžia užtikrindavo stabilumą ir gerovę mainais už politinių laisvių apribojimus, rašo Prancūzijos leidinys „Le Monde“.
Straipsnio autoriai pažymi, kad naujausi Ukr ainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms sukėlė didžiausią degalų krizę Rusijoje per pastaruosius dešimtmečius. Ypatingą reikšmę turėjo liepos 6 d. Ukrainos dronų smūgis Omsko naftos perdirbimo gamyklai. Po atakos didžiausia Rusijos naftos perdirbimo gamykla buvo priversta sustabdyti veiklą.
Tad karas vis labiau jaučiamas regionuose, kurie anksčiau buvo laikomi nepasiekiamais kariniams veiksmams, pabrėžia „Le Monde“. Dėl atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas, degalų bazes ir tanklaivius visoje Rusijoje degalinėse susidaro ilgos eilės, kyla degalų kainos, o juodoji rinka įgauna pagreitį. Tuo tarpu Rusijos valdžia vis dar neranda tam priešnuodžio ir neturi kaip stabilizuoti padėties.
Psichologinis veiksnys
Leidinys taip pat atkreipia dėmesį į psichologinį veiksnį. Berlyno laisvojo universiteto ekspertas Andrejus Jakovlevas mano, kad valdžia slepia tikrąjį atakų mastą, tuo pačiu bent iš dalies kontroliuoti benzino kainas, dėl ko gyventojai ima kaupti degalų atsargas. Tačiau dėl to trūkumas tik didėja.
Be degalų krizės, autoriai aprašo ir bendrą Rusijos ekonomikos būklės pablogėjimą. Suomijos banko Besivystančių šalių ekonomikos instituto vyriausioji ekonomistė Heli Simola pažymi, kad šiais metais ekonomikos augimas sulėtėjo, o biudžeto deficitas ženkliai padidėjo.
„Rusija kol kas gali finansuoti ir palaikyti savo operacijas Ukrainoje, nors jai teks priimti vis sudėtingesnius sprendimus“, – sako analitikė.