Trumpas suabejojo: Putino sankcijos gali ir nepaveikti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugriežtino grasinimus Rusijai dėl galimų sankcijų, jei ši nesudarys paliaubų susitarimo su Ukraina. Vis dėlto jis abejoja, ar jo ultimatumas turės įtakos Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, rašo „The New York Times“.
Dėl Medvedevo komentarų – JAV dislokuoja branduolinius povandeninius laivus
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė įsakęs dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus dėl itin provokuojančių vieno aukšto rango Rusijos pareigūno komentarų.
Syrskis: liepą rusų pajėgų nuostoliai siekė 33 tūkst. karių
Rusijos pajėgų nuostoliai liepos mėnesį siekė 33 200 karių. Tai penktadienį feisbuke pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
„Vien tik liepą okupantų personalo nuostoliai viršijo 33 000 vyrų – 33 200“, – teigė jis.
O. Syrskis padėkojo Ukrainos gynėjams už profesionalų ir drąsų darbą mūšio lauke.
Iš viso nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista 1 054 200 rusų. Praėjusią parą eliminuota 940 priešo kareivių.
„Nereikia mėtytis akmenimis“: Lukašenka išsiskyrė ciniškais pareiškimais apie karą Ukrainoje
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka neoficialaus susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu metu pateikė keletą ciniškų pareiškimų apie Rusijos ir Ukrainos karą bei taikos derybas. Jis kreipėsi į Ukrainos ir JAV lyderius, rašoma „Unian“.
ISW duomenų analizė: liepą Rusijos karinė pažanga Ukrainoje spartėjo ketvirtą mėnesį iš eilės
Liepą Rusijos karinė pažanga Ukrainoje spartėjo ketvirtą mėnesį iš eilės ir buvo didžiausia nuo lapkričio, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė.
ISW duomenimis, liepą Rusijos kariuomenė užėmė 713 kv. km Ukrainos teritorijos, palyginti su 588 kv. km birželį, 507 kv. km gegužę, 379 kv. km balandį ir 240 kv. km kovą.
Ukrainiečiai liepą atgavo 79 kv. km savo žemės.
Šie skaičiai apima teritorijas, kurias Rusija visiškai arba iš dalies kontroliuoja, ir tas, kurias ji skelbia kontroliuojanti.
Zelenskis kviečia Putiną į susitikimą: Ukraina tam pasiruošusi bet kada
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pareiškimus ir pareiškė, kad norint užbaigti karą bei užtikrinti ilgalaikę taiką, būtinas susitikimas aukščiausiu šalių vadovų lygiu, rašo „Unian“.
Putinas kirto Europos Sąjungai: ji „neturi visiškai jokio suvereniteto“
Europos Sąjunga nebeformuoja savo politikos, o tai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, lems ekonominio suvereniteto praradimą. Jis tai pareiškė atsakydamas į žurnalistų klausimus, rašo TASS.
Putinas sureagavo į Trumpo ultimatumą: prakalbo apie derybas ir nusivylimą Trumpu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą viešai pasisakė apie karą Ukrainoje po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė Rusijai ultimatumą, rašo „Unian“.
Rusijos kariuomenės rangovas kaltinamas apie 30 mln. JAV dolerių išgrobstymu: teikė nekokybiškas neperšaunamas liemenes
Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą dėl įtariamo 2,4 mlrd. rublių (maždaug 29,8 mln. JAV dolerių) išgrobstymo iš Gynybos ministerijos, nes kariuomenei esą tiekė nekokybiškas neperšaunamas liemenes, ketvirtadienį pranešė leidinys „Kommersant“, kurį cituoja portalas „Meduza“.
Tyrėjų teigimu, 2022 m. lapkričio mėn. Gynybos ministro pavaduotojas Aleksejus Krivoručko pasirašė sutartį su bendrove „GK Piket“ dėl 30 tūkst. neperšaunamų liemenių tiekimo. Negalėdama rasti tokį kiekį galinčių pagaminti tiekėjų, bendrovė nusprendė liemenes gamintis pati, šiuo tikslu įsigijo audinio ir šarvų plokščių.
Tačiau bendrovė esą neįdėjo kevlaro įdėklų, kurie yra būtini apsaugai nuo šrapnelio. Tyrėjų teigimu, bendrovės vadovams pavyko gauti suklastotus dokumentus, kuriuose nurodoma, kad liemenes pagamino kita įmonė. Tuose dokumentuose esą taip pat buvo nurodyta, kad kevlaro plokštės į liemenes visgi įsiūtos. Tyrimų komiteto nuomone, įtariamieji apie galimas šių plokščių nebuvimo pasekmes žinojo.
Pasak naujienų portalo „Meduza“, bylos medžiaga rodo, „GK Piket“ sąmoningai klaidino pristatymo ir priėmimo dokumentus pasirašiusius kariuomenės pareigūnus.
Visgi, anot tyrimų komiteto, dėl netinkamos liemenių kokybės susirūpinta per bandymus valstybiniame kariniame tyrimų ir gamybos institute „TsNIITochMash“, tad dauguma jų kariams galiausiai nebuvo pristatytos.
Visi trys atsakovai byloje – „GK Piket“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Andrejus Esipovas, finansų direktorė Viktorija Antonova ir saugumo vadovas Michailas Kalčenko – savo kaltę pripažino.
Portalas „Meduza“ priduria, kad rusų tyrėjai toliau tiria keletą kitų panašių atvejų, kur asmenims pateikti įtarimai kariuomenės pareigūnų papirkinėjimu, siekiant, kad šie patvirtintų sutarties specifikacijų neatitinkančios ekipuotės įsigijimus.
Putinas paskelbė, kad sąlygos deryboms su Ukraina išlieka tos pačios: „atitraukti kariuomenę“ ir atsisakyti NATO
Vladimiras Putinas pakartojo, kad „taikos derybų sąlygos“ išlieka nepakitusios nuo 2024 m., kurias jis išdėstė Užsienio reikalų ministerijoje spaudos konferencijos metu.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas 2024 m. pareiškė, kad ugnies nutraukimas Ukrainoje įvyks tuo momentu, kai Ukraina visiškai išves savo karines pajėgas iš Zaporižios, Chersono, Luhansko ir Donecko sričių. Tuo pačiu Kyjivas turi oficialiai pranešti Maskvai apie garantijas, kad neprisijungs prie NATO.
Tokiu atveju, anot V. Putino, „faktiškai momentaliai“ bus nutraukta ugnis ir pradėtos taikos derybos. Maža to, jis dar reikalavo ir „oficialaus rusų kalbos statuso“ Ukrainoje.
To dar nebuvo nuo karo pradžios: Rusijos dronų atakos Ukrainoje pasiekė visų laikų rekordą
Ukrainos bombardavimą intensyvinanti Rusija liepą į šalį paleido daugiau dronų nei bet kurį kitą mėnesį nuo invazijos pradžios 2022-aisiais, rodo penktadienį naujienų agentūros AFP atlikta analizė.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenys parodė, kad Rusija per liepą į Ukrainą paleido 6 297 tolimojo nuotolio dronus – beveik 16 proc. daugiau nei birželį, ir tai jau trečias mėnuo iš eilės.
Duomenys rodo, kad Rusija liepą taip pat paleido 198 raketas į Ukrainą – daugiau nei bet kurį kitą šių metų mėnesį, išskyrus birželį.
Išpuoliai, dėl kurių šalies miestuose ir miesteliuose įsijungia oro pavojaus sirenos, o civiliai gyventojai praleidžia bemieges naktis slėptuvėse, liepą vyko kiekvieną naktį.
Vokietija netrukus nusiųs Ukrainai dvi oro gynybos sistemas „Patriot“
Vokietija penktadienį paskelbė, kad netrukus nusiųs Ukrainai dar dvi oro gynybos sistemas „Patriot“, ukrainiečiams patiriant vis daugiau Rusijos dronų ir raketų atakų.
Pasiekus susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietijos kariuomenė artimiausiomis dienomis pristatys papildomus „Patriot“ leidimo įrenginius, o per artimiausius du ar tris mėnesius – kitų komponentų, sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.
Volodymyras Zelenskis: po Rusijos atakos Kyjive baigėsi gelbėjimo darbai, žuvusiųjų – 31
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad Kyjive baigtos gelbėjimo operacijos po ketvirtadienį Rusijos įvykdytos atakos, ir nurodė, kad per šią ataką žuvo 31 žmogus, o dar 159 buvo sužeisti.
„Deja, šiuo metu žinoma, kad žuvo 31 žmogus, įskaitant penkis vaikus. Jauniausiam vaikui buvo tik dveji metai“, – rašė prezidentas socialiniuose tinkluose.
Skelbiama, kad ketvirtadienio Rusijos išpuolis yra tarp daugiausiai aukų pareikalavusių atakų Ukrainos sostinėje nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją.
Penktadienis Kyjive paskelbtas gedulo diena.
Ukrainiečių gelbėtojai penktadienį užbaigdami paiešką surado žuvusio dvejų metų vaiko palaikus.
Atakos Kyjive metu buvo smogta devynių aukštų daugiabučiui.
„Ši niekinga Rusijos ataka rodo, kad būtinas papildomas spaudimas ir sankcijos Maskvai“, – penktadienį sakė V. Zelenskis.
„Vertiname tai, kad (JAV) prezidentas (Donaldas) Trumpas, Europos lyderiai ir kiti mūsų partneriai aiškiai mato, kas vyksta, ir smerkia Rusiją“, – pridūrė jis.
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas penktadienį Rusijos ataką pavadino nedora ir paskelbė iki pusės stiebo nuleistos bloko vėliavos nuotrauką.
„Daugiau ginklų Ukrainai ir griežtesnės sankcijos Rusijai yra greičiausias būdas užbaigti karą. Mūsų prioritetas – greitai gauti daugiau oro gynybos Ukrainai“, – sakė ji įraše socialiniuose tinkluose.
Tuo metu per kitą ketvirtadienio smūgį – Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske – žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki trijų. Anksčiau skelbta apie vieną žuvusįjį.
Atskirai anksti penktadienį per rusų ataką Zaporižioje Ukrainos pietryčiuose žuvo vienas žmogus, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė regiono karinė administracija.
Dar vienas žmogus žuvo Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje, sakė pareigūnai.
D. Trumpas ketvirtadienį sukritikavo Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pagrasino Rusijai naujomis sankcijomis.
„Rusija – manau, kad tai, ką jie daro, yra bjauru. Manau, kad tai bjauru“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.
D. Trumpas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos įves tolesnes sankcijas Rusijai jau po 10 dienų, jei Maskva nesiims veiksmų dėl ilgiau nei trejus metus trunkančio karo užbaigimo.
JAV gamins raketas AMRAAM Ukrainai ir sąjungininkėms, įskaitant Lietuvą – Pentagonas
JAV Gynybos ministerija pasirašė sutartį su „Raytheon Technologies“ dėl patobulintų vidutinio nuotolio „oras-oras“ raketų AMRAAM, taip pat telemetrijos sistemų, atsarginių dalių ir techninės pagalbos įrangos gamybos.
Raketas gaus Ukraina, Lietuva, Izraelis, Lenkija, Suomija, Vokietija, Japonija ir kitos šalys, rašoma „Nexta“. Darbus planuojama baigti iki 2031 m. trečiojo ketvirčio.
AMRAAM gali būti naudojamos tiek naikintuvuose F-16, tiek ir oro gynybos sistemų NASAMS. Lietuva 2024-ųjų pabaigoje paskelbė įsigysianti šias oro gynybos sistemas, jas taip pat naudoja ir Ukraina.
Sunaikintas Su-35
Birželį buvo paskelbta, kad Ukrainos pajėgų F-16 sunaikino rusų Su-35 būtent AMRAAM „oras-oras“ raketa.
Apie tai Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs „Aidar“ bataliono kuopos vadas Jevgenijus Dykij sakė radijo „NV“ eteryje.
„Man maloniausia šioje žinioje apie lėktuvo numušimą Kursko srityje buvo tai, kuo jis buvo numuštas. Kuo buvo ypatinga Rusijos aviacija šiame kare? Tai, kad Rusijos lėktuvų „oras-oras“ raketos galėjo skristi daug toliau nei mūsų. Mes praradome nemažai mašinų, bet svarbiausia, kad praradome nemažai labai gerų pilotų, tikrų asų per mūšį dėl Kyjivo, kai virš sostinės ir Kyjivo srities vyko oro mūšiai, nes mūsų raketos galėjo skristi ne daugiau kaip 40 km, o rusų – iki 100 km“, – pažymėjo J. Dykij.
Jis pabrėžė, kad pagrindinis veiksnys, lėmęs Su-35 numušimą virš Kursko srities, buvo tai, kad jis buvo numuštas raketos „oras-oras“ AIM-120 AMRAAM, kurios nuotolis yra 160 km.
Australijos žvalgybos agentūros vadovas perspėja dėl Rusijos keliamos grėsmės
Australijos žvalgybos agentūros vadovas Rusiją išskiria kaip „agresyvaus šnipinėjimo grėsmę“, sakydamas, kad pastaraisiais metais buvo sugauti ir iš šalies išsiųsti keli su Maskva susiję žvalgybos pareigūnai.
Žvalgybos vadovas Mike'as Burgessas ketvirtadienį vakare pasakytoje kalboje įspėjo apie vis didesnę grėsmę, kurią kelia tokie užsienio veikėjai, kaip Rusija ir Kinija.
M. Burgesso teigimu, nuo 2022 m. buvo išardytos 24 stambios šnipinėjimo operacijos – daugiau nei per ankstesnius aštuonerius metus kartu sudėjus.
Žuvusiųjų per ketvirtadienį Kyjive suduotus Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių smūgius padaugėjo iki 26, tarp jų – trys vaikai, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
Skaičius buvo patikslintas po to, kai „gelbėtojai iš gyvenamojo pastato Sviatošynskio rajone griuvėsių ištraukė 10 žmonių kūnus, įskaitant 2 m. vaiko palaikus“, tinkle „Telegram“ paskelbė ministerija.
Ji kartu nurodė, kad per ataką buvo sužeisti 159 žmonės, tarp jų – 16 vaikų.
Trumpas: nežinau, ar sankcijos Rusijai suveiks, bet Europa labai nepatenkinta
Per smūgius Kyjive žuvus mažiausiai 16 žmonių, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino naujomis sankcijomis ir kartu sukritikavo Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje kaip „pasibjaurėtinus“.
„Rusija – manau, kad tai, ką jie daro, yra pasibjaurėtina. Manau, kad tai pasibjaurėtina“, – žurnalistams sakė D. Trumpas. Jis taip pat nurodė, kad į Rusiją nusiųs savo specialųjį pasiuntinį Steve‘ą Witkoffą.
Jis taip pat pripažino, kad „nežino, ar sankcijos suveiks, bet jas vis tiek įves, nes Europa labai nepatenkinta“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau jau buvo keliskart susitikęs su S. Witkoffu Maskvoje, tačiau šie susitikimai vyko dar iki to, kai D. Trumpo pastangos pagerinti santykius su Kremliumi buvo sustabdytos.
Vašingtonas davė Maskvai laiko iki kitos savaitės pabaigos nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, grasindamas imtis griežtų ekonominių sankcijų. D. Trumpas ketvirtadienį dar kartą pakartojo šį terminą. „Mes įvesime sankcijas. Nežinau, ar sankcijos jam rūpi“, – sakė JAV prezidentas, omenyje turėdamas V. Putiną.
D. Trumpas yra pagrasinęs, kad naujosios priemonės gali reikšti „antrinius muitus“, nukreiptus prieš likusius Rusijos prekybos partnerius, tokius kaip Kinija ir Indija. Tai dar labiau suvaržytų Rusiją, tačiau kiltų didelių tarptautinių trikdžių rizika.
JAV prezidentas savo antrąją kadenciją pradėjo optimistiškai prognozuodamas, kad karas Ukrainoje, kuris vyksta nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasario mėnesį įsiveržė į kaimyninės šalies teritoriją, netrukus baigsis. Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas vis dažniau reiškė nusivylimą V. Putinu dėl nepaliaujamo Maskvos puolimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu kitas rospropagandos portalas ria novosti paviešino straipsnį, kuriame siūlo išnaikinti visus Ukrainos gyventojus, kurie nenori uostyti smirdančio rusiško kerzo:kacapai jau nebeslepia kad vykdo genocidą.
Tuo tarpu sena pirdylka babcė Matvienko atvyko į Šveicariją pasakoti savo pezalų apie berniuką be triusikų ir kitas propagandas:žmonės iškart paliko salę kad ji šnekėtų su siena.
Slava Ukraini, smert kacapam!
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA
Trumpas pažėrė kaltinimus dėl karo Ukrainoje: „Aš čia tam, kad pažiūrėčiau, ar galiu jį sustabdyti“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad per šį mėnesį Rusija patyrė skaudžių nuostolių kare prieš Ukrainą. „Man ką tik pranešė, kad šį mėnesį beveik 20 tūkst. Rusijos karių žuvo absurdiškame kare su Ukraina. Nuo metų pradžios Rusija jau prarado 112, 5 tūkst. karių. Tai – daug nereikalingų mirčių!“ – kalbėjo jis.
Pasak JAV prezidento, nors Rusijos nuostoliai itin dideli, Ukraina taip pat patyrė skaudžių netekčių. „Nuo 2025 m. sausio 1 d. Ukraina neteko apie 8 tūkst. karių. Į šį skaičių dar neįtraukti dingusieji be žinios“, – teigė D. Trumpas.
Jis taip pat pabrėžė, kad žuvo ir civilių gyventojų, nors jų skaičius mažesnis, rašo „Telegram“ kanalas „Unian“.
„Tai karas, kurio neturėjo būti – tai Bideno, o ne Trumpo karas. Aš čia tam, kad pažiūrėčiau, ar galiu jį sustabdyti!“ – pareiškė JAV prezidentas.
Šis pareiškimas atspindi D. Trumpo kritiką Joe Bideno administracijos atžvilgiu bei jo nuolatinį siekį save pristatyti kaip taikos šalininką tarptautiniuose konfliktuose.