Apdovanojimo ceremonija vyko Kyjive trečiadienį.
Zelenskis įspėja apie grėsmę: štai ko gali griebtis Putinas
Volodymyras Zelenskis neatmeta galimybės, kad po Rusijos parlamento rinkimų prezidentas Vladimiras Putinas paskelbs visuotinę mobilizaciją.
„Ar po Rusijos parlamento rinkimų gali kilti eskalacija? Rinkimų rezultatai jokiu būdu neturės įtakos šiai eskalacijai, nes rezultatas jau bus žinomas prieš balsavimą“, – po Ukrainos ir Pietryčių Europos susitikimo aukščiausiuoju lygius sakė V. Zelenskis.
Siekdama susitarti dėl sankcijų, ES pratęsė viršutinės Rusijos naftos kainos ribos galiojimą
ES šalys trečiadienį susitarė dar savaitę išlaikyti viršutinę Rusijos naftos kainų ribą, kad laimėtų laiko pasiekti platesnio masto susitarimą dėl naujų sankcijų Maskvai, pranešė diplomatai.
Šis paskutinės akimirkos kompromisas buvo pasiektas likus kelioms valandoms iki sueinant terminui, po kurio kainos riba būtų šoktelėjusi nuo dabartinio 44 dolerių lygio.
Briuselis visais būdais stengėsi išvengti tokio scenarijaus, nes, nepaisant kainų šuolio dėl karo Artimuosiuose Rytuose, siekia apriboti Maskvos pajamas iš naftos.
ES norėjo naujajame sankcijų pakete pakeisti taisykles dėl naftos kainos ribos, kad dabartinis lygis liktų galioti dar keletą mėnesių.
Tačiau naujasis sankcijų paketas – jau 21-asis, kurį ES nori taikyti Rusijai nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. – vos praėjusį mėnesį buvo pateiktas svarstyti susidūrė su nemažais sunkumais.
Įvairios šalys reiškė prieštaravimus dėl skirtingų jo nuostatų ir siekė jas sušvelninti.
Nepaisant keletą dienų trukusių derybų, ambasadoriai nesugebėjo pasiekti susitarimo.
Bulgarija pareiškė, kad jai pavyko neleisti į sankcijų sąrašą įtraukti Rusijos stačiatikių patriarcho Kirilo.
Diplomatai teigė, kad Vokietija prieštaravo draudimui importuoti iš Rusijos Aliaskos menkę – žuvį, kuri plačiai naudojama vaikų maistui.
Taip pat buvo daromas spaudimas sušvelninti planą įvesti visapusišką vizų draudimą visiems rusams, dalyvavusiems kare Ukrainoje.
ES diplomatai teigė, kad galutinio susitarimo sąlygas siekiama suderinti iki liepos 23 d.
Karas persikelia į Rusijos teritoriją: Ukraina privertė Maskvą pajusti tai, nuo ko pati kentėjo
Ukraina pamažu keičia karo su Rusija pobūdį – vis aktyviau smogdama kariniams ir energetikos objektams giliame priešo užnugaryje. Kaip rašo leidinys „The New Yorker“, būtent tolimojo nuotolio smūgių kampanija prieš Rusiją tapo problema agresorei ir net paveikė JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikos pokyčius Ukrainos atžvilgiu.
ES skyrė Ukrainai dar 1 mlrd. eurų dronams įsigyti
Europos Sąjunga (ES) skyrė Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą – 1 mlrd. eurų dronams įsigyti pagal 2026–2027 m. paskolų Ukrainai programą, trečiadienį per spaudos konferenciją Kyjive paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Mūsų 90 mlrd. eurų vertės paskolų Ukrainai parama visiškai veikia. Daugiau nei trečdalis bus investuota vien į Ukrainos gynybos produktus“, – sakė U. von der Leyen. Ji pabrėžė, kad birželio 30 d. ES išmokėjo 4 mlrd. eurų dronams ir tai buvo didžiausias pasaulyje paramos dronams paketas.
„Šiandien džiaugiuosi galėdama pranešti apie dar vieną 1 mlrd. eurų išmokėjimą konkrečiai dronams“, – sakė U. von der Leyen ir pridūrė, kad bus skirta daugiau lėšų ir kad ES ką tik patvirtino 10 mlrd. eurų vertės planus, skirtus daugiau dronų, raketų ir naikintuvų.
„Tai tik pradžia“, – pabrėžė Europos Komisijos pirmininkė, trečiadienį atvykusi vizito į Kyjivą.
Birželio 30 d. ES išmokėjo Ukrainai 3,9 mlrd. eurų dronams įsigyti iš šiam tikslui skirtų 6 mlrd. eurų pagal 90 mlrd. eurų paskolų paketą Ukrainai paremti 2026–2027 metais. Iš šios paskolos 60 mlrd. eurų bus skirta tik Ukrainos gynybai, o 30 mlrd. eurų – paremti biudžetą.
Rusų dronai Mykolajivo srityje apgadino du civilinius laivus, žuvo du žmonės
Ukrainos Mykolajivo srities prokurorai pradėjo tyrimą dėl Rusijos dronų atakos, kurios metu buvo apgadinti du civiliniai laivai, plaukę po Liberijos ir Kaimanų salų vėliavomis, taip pat privati įmonė – per šias atakas žuvo du žmonės, dar vienas buvo sužeistas.
Apie tai Mykolajivo srities prokuratūra pranešė platformoje „Facebook“.
Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl įtariamų karo nusikaltimų pagal Ukrainos Baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Remiantis tyrimo duomenimis, 2026 m. liepos 15 d. apie 6:23 val. Rusijos pajėgos dviem reaktyviniais dronais „Shahed-238“ smogė svarbiam infrastruktūros objektui Mykolajivo rajone. Per šį išpuolį buvo apgadinti du civiliniai laivai, plaukioję po Liberijos ir Kaimanų salų vėliavomis, jų deniuose kilo gaisrai.
60-metis vieno iš laivų įgulos narys patyrė daugybinius sunkius nudegimus. Jis buvo kritinės būklės paguldytas į ligoninę, tačiau vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė.
Vėliau tą pačią dieną, apie 11:10 val., Rusijos pajėgos surengė dar vieną „Shahed“ dronų ataką prieš Baštankos rajono gyvenvietes. Per šį smūgį buvo apgadinti privačiai žemės ūkio įmonei priklausantys sandėliai, kuriuose buvo saugomi grūdai, taip pat žemės ūkio technika.
Per antskrydį žuvo 67-erių keltuvo vairuotojas. Dar vienas darbuotojas – 65-erių sunkvežimio vairuotojas – patyrė sunkius sužalojimus ir buvo paguldytas į ligoninę.
Kaip jau buvo pranešta, liepos 15 d. Rusijos koviniai dronai Mykolajivo srities Novyj Buho bendruomenėje smogė žemės ūkio įmonei, per šį išpuolį žuvo vyras, dar vienas žmogus buvo sužeistas.
Ukrainos dronų kirtis Krymui: dingo elektra, nebėra vandens
Kerčė ir dar keli aneksuoto Krymo rajonai po Ukrainos bepiločių orlaivių atakos liko be elektros. Tuo pačiu metu fiksuojami ir vandens tiekimo sutrikimai. Apie tai pranešė Rusijos paskirtas vadinamasis Kerčės administracijos vadovas Ivanas Košelis.
„Reuters“: po dronų atakos uždaryta naftos perdirbimo gamykla Baškirijoje
Po Ukrainos dronų atakos antradienį darbą sustabdė Rusijos naftos ir chemijos kompleksas „Gazprom Neftechim Salavat“ Urale, vienas didžiausių šalyje, pranešė „Reuters“, remdamasi dviem pramonės šaltiniais.
Šaltiniai teigė, kad dėl atakos buvo apgadinti ir išjungti abu pirminiai naftos perdirbimo įrenginiai. Be to, buvo apgadinti kai kurie antriniai perdirbimo įrenginiai ir kita įranga. Pasak šaltinių, tai – CDU-6 pirminis žalios naftos distiliavimo įrenginys, kurio našumas yra 17 140 tonų per dieną, ir CDU-4 įrenginys, galintis perdirbti iki 11 430 tonų žalios naftos ir dujų kondensato per dieną.
Jie pridūrė, kad remontas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius.
Vietos gubernatorius patvirtino ataką, tačiau teigė, kad įrenginys, tikimasi, pradės normaliai veikti per kelias dienas.
Šiame naftos komplekse gaminamas benzinas, dyzelinas, reaktyviniai degalai ir kiti naftos produktai, taip pat suskystintos dujos, butanolis, polietilenas, polistirenas ir amoniakas. Pramonės šaltinių duomenimis, 2024 m. gamykla perdirbo 7,2 mln. tonų žalios naftos, tai sudaro apie 2,7 proc. viso Rusijos naftos perdirbimo kiekio. Ji pagamino 2,5 mln. tonų dyzelino, 1,5 mln. tonų benzino ir 700 tūkst. tonų mazuto.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgos sėkmingai smogė „Gazprom Neftechim Salavat“ – vienam didžiausių Rusijos Federacijoje naftos perdirbimo ir chemijos kompleksų, esančiam Salavato mieste, Baškirijos Respublikoje.
Zelenskis: Ukraina per metus pagamina 10 mln. dronų
Ukraina jau pagamina 10 mln. dronų per metus ir planuoja šį skaičių padidinti iki 20 mln., sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per Ukrainos valstybingumo dienos minėjimą.
„Prisimenu, kai pirmą kartą viešai paskelbiau vyriausybės planą pagaminti milijoną dronų per metus. Visur buvo daug skepticizmo – tiek užsienyje, tiek namuose. Tačiau dabar galime pasakyti: mes gaminame dešimt milijonų dronų per metus (...) ir bus 20 milijonų. Mes tai darysime kartu su savo partneriais, dar kartą įrodydami gynybos pramonės – Ukrainos, partnerių ir Europos – sėkmę“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis taip pat sakė, kad Ukrainos dronų perėmėjai jau numuša bent 90 proc. bepiločių orlaivių „Shahed“.
Liepos 15 d. Ukraina švenčia Valstybingumo dieną, sutampančią su Kyjivo Rusios-Ukrainos krikšto diena, kai pagerbiamas iškilaus valstybės kūrėjo Kyjivo kunigaikščio ir apaštalams lygaus šventojo Volodymyro Didžiojo atminimas.
Ukraina ir Europos Sąjunga pasirašė Dronų sutartį
Ukraina ir Europos Sąjunga pasirašė gynybos pramonės susitarimą – vadinamąją Dronų sutartį, Kyjive per Ukrainos valstybingumo dienos minėjimo renginius paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Ukraina daugeliu atžvilgių iš pirkėjos Europai tapo tikra saugumo priemonių tiekėja. Tai taip pat reiškia naują bendradarbiavimo būdą. Būtent todėl džiaugiuosi, kad kartu su jumis, Volodymyrai, pradedame naują ES ir Ukrainos gynybos pramonės partnerystę. Tai, ką šiandien pasirašome, yra mūsų pačių Dronų sutartis“, – pabrėžė ji.
U. von der Leyen atkreipė dėmesį į unikalią Ukrainos kovinę patirtį ir žinias, kurias šalis įgijo dirbdama su dronais ir kovos su dronais sistemomis. Europos Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad ES ir Ukraina, atsižvelgdamos į grėsmes, su kuriomis susiduria Europa, privalo šiomis žiniomis naudotis kartu.
„Įvykiai čia ir visame pasaulyje parodė, kaip svarbu mūsų saugumui turėti galimybę panaudoti kovose patikrintą įrangą. Europoje jau turime didžiulius technologinius ir pramoninius pajėgumus, kuriuos galima panaudoti. Be to, turime saugias ir patikimas gamybos vietas, kurios gali padėti padidinti gamybos apimtis“, – paaiškino U. von der Leyen.
Baigdama ji pridūrė, kad šis susitarimas padės apjungti ukrainiečių išradingumą ir Europos pramonės mastą bei duos aiškų signalą, kad dabar yra laikas investuoti į Ukrainą ir bendrą saugumą.
Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 8 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis Ankaroje susitiko su Europos Komisijos pirmininke U. von der Leyen. Susitikimo metu jiedu aptarė Ukrainos integraciją į Europą ir Dronų sutartį.
Europos Komisijos pirmininkė Ur. von der Leyen į Kyjivą atvyko liepos 15 d. ryte. Ji pažymėjo, kad tai yra jos 11-asis vizitas nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Zelenskis įgėlė lenkams: „Ukrainos žodis yra tvirtas“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis įteikė apdovanojimą Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir sveikindamas ją subtiliai įgėlė lenkams. EK pirmininkei įteiktas Ukrainos Europos ordinas, jį ukrainiečiai įsteigė anksčiau šią vasarą.
Apdovanojimo ceremonija vyko Kyjive trečiadienį.
„Tai didelė garbė – šiandien čia įteikti Ursulai pirmąjį Ukrainos Europos ordiną“, – ceremonijos metu sakė jis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina yra neatskiriama Europos dalis, patikino, kad ukrainiečiai vertina partnerių paramą kelyje į narystę ES ir kad visada prisimins jų indėlį į bendrą ateitį.
„Kai rusai stovėjo prie Kyjivo, mes teikėme paraišką dėl narystės ES. Tuo metu vyko oro antskrydžiai, visur tvyrojo mirtinas pavojus. Tuomet turėjome tikėjimą, svajonę ir įsitikinimą, kad Ukraina išsilaikys, kad Ukraina tikrai nusipelnė šios teisės – būti mūsų bendruose Europos namuose.
Prisimenu, kaip apie tai kalbėjau 2022 m. kovo 1 d., kreipdamasis į Europos Parlamentą, dar gerokai prieš tai, kai tikėjimas Ukraina ir pagalba jai tapo vyraujančia nuomone. Gerai prisimenu, kas buvo skeptikai, o kas iš tikrųjų neabejojo mūsų žmonėmis, neabejojo Ukraina.
Noriu padėkoti už tai, kad jūs, Ursula, visada tikėjote mumis. Ačiū jums. Ačiū už tai, kad šį kelią einame kartu. Paraiška, kandidatės statusas, derybos dėl narystės, jau atidaryti du klasteriai, o kiekvienas kitas – tikrai bus“, – sakė V. Zelenskis.
Netrukus jis pridūrė pastabą, kuri sulaukė susirinkusiųjų aplodismentų.
„Brangioji Ursula, tai apdovanojimas, kurio niekas niekada negalės panaikinti ar atimti, nes Ukrainos žodis yra tvirtas“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis birželį grąžino aukščiausią Lenkijos apdovanojimą, Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui atšaukus jam suteiktą Baltojo erelio ordiną kilus ginčui dėl Antrojo pasaulinio karo žudynių.
Ukrainoje viešinti Europos Komisijos pirmininkė pranešė apie susitarimą dėl dronų gamybos
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie susitarimą su Ukraina dėl dronų, kuriuo siekiama paskatinti bendrą šios itin svarbios mūšio lauko technologijos gamybą.
„Šis susitarimas sujungs Ukrainos išradingumą ir Europos pramonės mastą“, – Kyjive sakė U. von der Leyen, atsiėmusi apdovanojimą iš prezidento Volodymyro Zelenskio.
Ukrainoje viešinti ES vadovė žada tolesnę paramą kovoje su Rusijos invazija
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį nuvyko į Kyjivą dalyvauti Ukrainos valstybingumo dienos minėjime ir pažadėjo tolesnę karinę bei finansinę paramą šalies nepriklausomybei.
Pažadas duotas Ukrainai toliau priešinantis daugiau kaip ketverius metus trunkančiai Rusijos plataus masto invazijai.
Ukrainos suverenitetui iškilo grėsmė, kai 2014 metais Rusijos pajėgos okupavo Krymą ir Maskva neteisėtai aneksavo šį pusiasalį. Po aštuonerių metų, 2022 metų vasarį, prasidėjo visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą. Valstybingumo diena, skirta šalies apsisprendimui paminėti, Ukrainoje yra valstybinė šventė.
Karas nusinešė tūkstančių karių ir civilių gyvybes, privertė milijonus žmonių palikti savo namus, pavertė Ukrainos miestus griuvėsiais ir pakurstė nuogąstavimus, kad konfrontacija gali peraugti į atvirą konfliktą tarp Rusijos ir NATO, kurios valstybės narės remia Kyjivą. Taikos susitarimo kol kas nematyti.
Trečiadienį Kyjive taip pat laukta aukšto rango pareigūnų iš Pietryčių Europos šalių, atvykstančių į periodinį susitikimą, skirtą Juodosios jūros ir regiono saugumui. Pernai tokiame susitikime Pietų Ukrainos mieste Odesoje buvo patvirtinta šalių parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai sulaukė svarbių pažadų dėl tolesnės paramos, taip pat ir iš Didžiojo septyneto (G7) valstybių bei vadinamosios Norinčiųjų koalicijos šalių.
„Situacija keičiasi“
U. von der Leyen priminė, kad ši jos kelionė į Ukrainos sostinę yra jau 11-oji karo metu.
Europa atidžiai stebi platesnius Rusijos ketinimus žemyne ir jau suteikė Ukrainai milijardus eurų bei diplomatinę paramą.
Pasak U. von der Leyen, ji paskelbs apie naujus žingsnius integruojant Europos ir Ukrainos gynybos pramonę, taip pat apie naują pagalbą ruošiant Ukrainos oro gynybą žiemai, kai Rusija paprastai bando sugriauti ukrainiečių energetikos sistemą.
EK pirmininkė taip pat pranešė apie susitarimą su Ukraina dėl dronų, kuriuo siekiama paskatinti bendrą šios itin svarbios mūšio lauko technologijos gamybą.
„Šis susitarimas sujungs Ukrainos išradingumą ir Europos pramonės mastą“, – Kyjive sakė U. von der Leyen, atsiėmusi apdovanojimą iš prezidento V. Zelenskio.
Jos vizitas įvyko Vakarų pareigūnams ir analitikams teigiant, kad vis dažnesnės ir tikslesnės Ukrainos dronų ir raketų atakos padaro žalos svarbiems taikiniams toli Rusijos teritorijoje, smarkiai sutrikdydamos Rusijos kariuomenės tiekimo linijas ir nulemdamos degalų trūkumą civiliams.
„Tai ypatinga akimirka, – apie savo vizitą socialiniuose tinkluose rašė U. von der Leyen. – Ukraina sukūrė stiprų karinį postūmį. Situacija keičiasi.“
Tuo tarpu Maskvai palankus Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius dalyvauja Pietryčių Europos viršūnių susitikime Kyjive.
Serbija, kurios energijos tiekimas beveik visiškai priklauso nuo Rusijos, atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai, įvestų po jos invazijos, nors oficialiai palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą.
Per rusų atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai 8 civiliai
Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad per Rusijos oro atakas žuvo mažiausiai aštuoni civiliai, o dar 11 buvo sužeisti.
Rusijos pajėgos numetė šešias galingas sklendžiančias bombas, daugiausia taikydamosi į infrastruktūrą Ukrainos šiauriniame Sumų regione, kur žuvo trys žmonės, o dar septyni buvo sužeisti, sakė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
Per Rusijos ataką Odesoje žuvo trys ir buvo sužeisti dar trys žmonės, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Be to, Ukrainos šiauriniame Černihivo regione per Rusijos dronų atakas žuvo du žmonės ir buvo sunkiai sužeistas 18-metis, sakė regiono karinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynyba praėjusią naktį perėmė 93 Ukrainos dronus virš kelių Rusijos regionų, taip pat virš Krymo, Azovo ir Juodosios jūrų.
Į Kyjivą atvyko Moldovos ir Rumunijos prezidentai bei Kroatijos premjeras
Moldovos ir Rumunijos prezidentai Maia Sandu ir Nicușoras Danas bei Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovićius atvyko vizito į Kyjivą, socialiniame tinkle X pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Kyjivas Ukrainos Valstybės dienos proga sveikina gerbiamus aukšto lygio svečius. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Pietryčių Europos lyderiai susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu produktyviems pokalbiams. Surengsime Penktąjį Ukrainos ir Pietryčių Europos šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, kad dar kartą patvirtintume savo partnerystę ir bendradarbiavimą kelyje į ES“, – teigė jis.
Prie savo įrašo A. Sybiha pridėjo lyderių atvykimo į Kyjivą nuotraukas.
Pasak ministro, vizito metu šalys daugiausia dėmesio skirs Europos saugumo stiprinimui, daugiašalio politinio dialogo ir bendradarbiavimo gynybos sektoriuje plėtrai ir aptars kitus neatidėliotinus klausimus.
A. Sybiha pridūrė, kad Penktasis Ukrainos ir Pietryčių Europos šalių aukščiausiojo lygio susitikimas Kyjive tęsia šio pobūdžio susitikimus, anksčiau vykusius Atėnuose, Tiranoje, Dubrovnike ir Odesoje.
EK pirmininkė V. von der Leyen vizito į Kyjivą atvyko trečiadienio rytą.
Rusijos degalinėje aidėjo šūviai: kuro norėjo įsipilti be eilės
Rusijos Čeliabinske „Gazprom“ degalinėje aidėjo šūviai, skelbia „74.ru“. Vienas vairuotojas šovė į kitą.
ES pratęsė ukrainiečių, išskyrus šaukiamojo amžiaus vyrus, teisę pasilikti
Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį susitarė pratęsti nuo karo bėgančių ukrainiečių teisę pasilikti iki 2028 metų, tačiau nusprendė, kad tai nebus taikoma į bloką atvykstantiems šaukiamojo amžiaus vyrams.
Rusijai 2022 metais pradėjus invaziją į Ukrainą, ES pritaikė skubią apsaugą ukrainiečiams, suteikdama jiems teisę gyventi, dirbti ir gauti išmokas 27 valstybių bloke.
Karui tęsiantis jau penktus metus, ES valstybių narių ambasadoriai pritarė siūlymui pratęsti šias teises iki 2028 metų kovo.
Tačiau, atsižvelgdama į Kyjivo prašymą padėti rasti kovai labai reikalingo personalo, ES pareiškė, kad priemonė nuo šiol nebus taikoma į bloką atvykstantiems asmenims, kurie šaukiami į kariuomenę.
Pagal Ukrainos karo meto įstatymus 23–60 metų vyrams neleidžiama išvykti iš šalies.
„Atsižvelgiant į besikeičiančius Ukrainos gynybos poreikius, ateityje laikinoji apsauga bus suteikiama tik tiems, kurie įvykdo savo karines prievoles Ukrainoje“, – nurodė ES.
„Šis apribojimas bus taikomas tik naujiems prašytojams dėl laikinosios apsaugos. Jis nebus taikomas tiems, kurie jau naudojasi laikinąja apsauga ES“, – sakoma pranešime.
Šiuo metu ES su laikinosios apsaugos statusu gyvena apie 4,4 mln. nuo karo pabėgusių ukrainiečių, pranešė Briuselis.
Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje yra didžiausios jų bendruomenės.
ES duomenimis, suaugę vyrai sudaro apie 27 proc. visų šiuo metu ES apsauga besinaudojančių ukrainiečių, moterys – 43 proc., o nepilnamečiai – 30 procentų.
Pernai ES pareiškė, kad siekia atsisakyti dabartinės sistemos, suteikdama ukrainiečiams galimybę ilgiau teisėtai gyventi bloke arba padėdama tiems, kurie nori grįžti namo, kai sąlygos pagerės.
Perspėja dėl Rusijos provokacijos: Lenkija vardija galimus Putino planus
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo, kad Rusija galbūt rengia vadinamąją „netikros vėliavos“ operaciją naudojant Ukrainos dronus, praneša leidinys „Ukrainska Pravda“, remdamasis „Polsat News“.
Per Rusijos ataką Sumų srityje žuvo trys žmonės, sužeista 17
Rusai surengė ataką Sumų srityje, per kurią žuvo trys žmonės, dar 17 liko sužeisti. Tarp sužeistųjų – šešiolikmetis paauglys.
„Dėl Rusijos valdomųjų aviacinių bombų smūgių Sumuose žuvo trys žmonės, o 17 buvo sužeisti“, – teigiama Sumų srities karinės administracijos vadovo Oleho Hryhorovo pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“.
Pažymima, kad tarp žuvusiųjų yra moteris ir vyras. Dar vienas asmuo patyrė itin sunkius sužalojimus; nustatyti jo lyties šiuo metu neįmanoma. Šio metu nustatomos žuvusiųjų tapatybės.
O. Hryhorovas pranešė, kad tarp sužeistųjų yra šešiolikmetis paauglys. Jam ir dar dviem sunkiai sužeistiems asmenims šiuo metu atliekamos operacijos. Kiti sužeistieji yra apžiūrimi ir jiems teikiama reikalinga medicininė pagalba. Kai kurie jau gavo reikiamą medicininę pagalbą ir buvo išrašyti iš ligoninės.
„Priešo atakų grėsmė išlieka. Likite saugiose vietose ir nepriartėkite prie smūgių vietų dėl pakartotinių atakų pavojaus“, – pabrėžė Sumų srities karinės administracijos vadovas.
Sumų srities policijos duomenimis, per ataką apgadintas svarbus infrastruktūros objektas, medicinos įstaiga ir septyni lengvieji automobiliai.
„Ukrinform“ anksčiau skelbė, kad okupantai iš Rusijos Sumų savivaldybės teritorijoje surengė šešis smūgius, panaudodami valdomas aviacines bombas, dėl kurių žuvo mažiausiai trys žmonės, septyni buvo sužeisti.
Ukrainiečiai Rusijoje numušė sraigtasparnį – paviešintas įrašas
Ukrainos kariai Rusijos Belgorodo srityje numušė rusų sraigtasparnį Mi-28, rašo „Kanal 24“.
Ukrainiečiai orlaivį numušė dronu.
Informaciją apie tai patvirtino Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis.
Skelbiama, kad ukrainiečiai sraigtasparnį numušė netoli Vjazovo gyvenvietės.
Putino kritikas perspėja Baltijos šalis: „Karas, karas, karas, karas“
Garsus rusų opozicionierius Garis Kasparovas perspėjo, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas neketina sudaryti taikos susitarimo su Ukraina. Anot jo, atvirkščiai – po rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų V. Putinas tik dar labiau eskaluos karą, rašo „Politico“.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 101 iš 122 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 101 iš 122 dronų, kuriais rusai puolė Ukrainą nuo liepos 14 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo liepos 14 d. 18 val. rusai iš laikinai okupuoto Krymo oro erdvės paleido dvi valdomas raketas Ch-59/69, o iš Kursko, Oriolo, Milerovo (Rusijos Federacija), laikinai okupuoto Donecko miesto ir Hvardijskės (Krymas) krypčių – 122 „Shahed“ tipo kovinius dronus (įskaitant reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“ ir „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamos sistemos ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki liepos 15 d. oro gynybos pajėgos Šiaurės, Pietų ir Rytų Ukrainoje numušė arba neutralizavo 101 droną.
Raketos ir 18 kovinių bepiločių smogė 19-oje vietų, o septyniose vietose buvo rastos numuštų taikinių nuolaužos. Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje skraido keli rusų dronai.
Kinija nepritaria JAV sankcijoms Rusijos energijos pirkėjams
Kinija trečiadienį pareiškė, kad griežtai nepritaria JAV senatorių pasiūlytam ir prezidento Donaldo Trumpo palaikomam sankcijų įstatymo projektui, nukreiptam prieš šalis, perkančias energiją iš Rusijos.
„Kinija griežtai nepritaria neteisėtoms vienašališkoms sankcijoms, kurios neturi jokio pagrindo tarptautinėje teisėje ir nėra patvirtintos JT (Jungtinių Tautų) Saugumo Tarybos“, – spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
„Kinija imsis visų būtinų priemonių, kad ryžtingai apsaugotų teisėtas savo įmonių ir piliečių teises bei interesus“, – teigė jis.
Mirus JAV senatoriui Lindsey Grahamui (Lindsiui Grejemui), kuris siekė priimti įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai, jo kolegos JAV Senate nori pagerbti jo atminimą ir tęsti darbą, kurį jis nuveikė siekdamas Baltųjų rūmų paramos šiai priemonei.
Ukrainos rėmėjai jau daugiau nei metus dirba, kad būtų priimtas įstatymo projektas, kuriuo būtų įvesti dideli muitai prekėms iš šalių, toliau perkančių rusišką naftą, dujas ir kitą eksportą. Antradienį jie pristatė patikslintą priemonę, kurios tikslas – atimti iš Rusijos lėšas, kurias ji naudoja karui prieš Ukrainą finansuoti.
Kai kurie įstatymų leidėjai baiminosi, kad pradinis įstatymo projektas buvo per platus ir galėjo pakenkti kai kurių stipriausių JAV sąjungininkių, kurios taip pat padėjo Ukrainai, ekonomikai. Baltieji rūmai norėjo užtikrinti, kad prezidentas turėtų pakankamai lankstumo netaikyti sankcijų, kai tai atitinka nacionalinius interesus. Patikslintu įstatymo projektu bandoma išspręsti abu šiuos klausimus.
Galutiniame įstatymo projekte muitai siauriau taikomi penkioms didžiausioms pasaulyje Rusijos naftos ar gamtinių dujų pirkėjoms, teigiama santraukoje. Nurodoma, kad šio sąrašo viršūnėje yra Kinija ir Indija. Juo taip pat drastiškai sumažinami muitai nuo bendro 500 proc. tarifo iki ne daugiau kaip 100 proc. ir numatomos išimtys šalims, kurios iš Rusijos importuoja mažiau nei 15 proc. savo gamtinių dujų ir imasi veiksmų šiam importui mažinti.
Įstatymo projekte taip pat numatytos sankcijos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kitiems Rusijos politiniams ir kariniams lyderiams, Rusijos finansų institucijoms bei energetikos projektams. Juo taip pat būtų išplėstos JAV sankcijos, nukreiptos prieš senesnius, su kitų šalių vėliavomis plaukiojančius naftos tanklaivius, kuriuos Rusija naudoja siekdama apeiti esamas JAV sankcijas Rusijos naftai ir pajamoms iš energetikos.
Kallas smerkia TOK sprendimą panaikinti apribojimus Rusijos sportininkams
Europos Sąjunga (ES) smerkia Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimą laikinai panaikinti Rusijos olimpinio komiteto suspendavimą. Tai pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi laikraščiu „The Guardian“.
Pasak jos, priimdamas tokį sprendimą, TOK užmerkia akis prieš realybę, nes Rusija nužudo rekordiškai daug civilių ukrainiečių. K. Kallas sakė, kad atrodo, jog TOK apdovanoja už tokius išpuolius.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, liepos 7 d. TOK nusprendė laikinai panaikinti Rusijos olimpinio komiteto suspendavimą. Kanados valstybės sekretorius sporto klausimais Adamas van Koeverdenas sukritikavo šį sprendimą ir nurodė, kad jo šalis paliks galioti dabartinius apribojimus, susijusius su Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimu varžybose jos teritorijoje.
Bolivija tiria piliečių viliojimo kovoti už Rusiją atvejus
Bolivijos prokurorai antradienį paskelbė apie tyrimą dėl tariamo šalies piliečių pervežimo kovoti už Rusiją prieš Ukrainą, pasirodžius pranešimams apie melagingus pažadus dėl įdarbinimo, kuriais jie buvo viliojami.
Generalinis prokuroras Rogeris Mariaca apie tyrimą paskelbė po to, kai pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai, kuriuose Bolivijos piliečiai vilki Rusijos uniformas. Viename vaizdo įraše, kuris, atrodo, buvo nufilmuotas karo zonoje, 29-erių Bolivijos pilietis Jose Maria Soleto pasakoja apie gyvenimą karo metu.
„Mūsų kasdienybė yra grynas adrenalinas“, – vaizdo įraše, kuriame taip pat pasirodo jo pusbrolis ir dar du asmenys, regis, iš Peru ir Kolumbijos, sušunka jis.
J. M. Soleto žmona antradienį pranešė, kad jos vyras žuvo per mūšius Ukrainoje. Pasak televizijos kanalo „Red Uno“, moteris sakė, kad balandžio mėnesį jam buvo pasiūlyta 16 tūkst. dolerių (beveik 14 tūkst. eurų) už kelionę į Rusiją.
Peru ir Kolumbijos valdžios institucijos taip pat tiria įtariamą neteisėtą piliečių pervežimą į Ukrainą, siekiant išsiųsti juos į karą. Maskvos ambasada Limoje pripažino, kad perujiečiai pasirašė sutartis dėl stojimo į Rusijos ginkluotąsias pajėgas, tačiau patikino, jog atitinkami asmenys tai darė savanoriškai ir teisėtai.
Ursula von der Leyen atvyko į Kyjivą
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen atvyko su vizitu į Kyjivą. Ji apie tai paskelbė platformoje „X“.
EK pirmininkė atkreipė dėmesį, kad tai jau 11-asis jos vizitas Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios.
„Tai – ypatinga akimirka. Ukraina įgijo stiprų karinį pagreitį. Situacija keičiasi. Paskelbsiu naujas iniciatyvas, skirtas mūsų gynybos pramonės integracijai. Taip galėsime gaminti daugiau ir greičiau“, – pabrėžė U. von der Leyen.
Pasak jos, diskusijose taip pat bus aptariami Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) klausimai ir pasirengimas žiemai.
Kaip skelbė „Ukrinform“, U. von der Leyen Kyjive pastarąjį kartą lankėsi minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines.
Ukraina pradėjo naują operacijos „Moločka“ etapą: smogė 20 laivų
Ukraina skelbia apie naujo operacijos „Moločka“ etapą. Naktį iš antradienio į trečiadienį atakuota 20 Rusijos laivų Juodojoje jūroje, rašo „Kanal 24“.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis.
Skelbiama, kad tarp taikinių buvo:
- 17 naftos tanklaivių;
- 2 dujų tanklaiviai;
- 1 buksyras.
Tai ne pirmas Ukrainos smūgis. Liepos 13 d. naktį bepiločių sistemų pajėgos taip pat smogė 15 Rusijos šešėlinio laivyno laivų: 7 tanklaiviams, 5 sausų krovinių laivams, 1 keltui ir 2 buksyrams. Iš viso liepos 6–13 d. laikotarpiu buvo suduoti smūgiai 105 plaukiojantiems objektams.
Ukraina žada, kad operacija „Moločka“ tęsis tol, kol visi Rusijos šešėlinio laivyno laivai bus sunaikinti Azovo jūroje.
Per Rusijos smūgį Ukrainos Odesos mieste žuvo trys žmonės
Trečiadienį per Rusijos ataką Pietų Ukrainos Odesos mieste žuvo trys žmonės, o dar trys buvo sužeisti, pranešė regiono valdžia.
„Priešas vėl atakavo miestą“, – platformoje „Telegram“ pareiškė Odesos karinės administracijos vadovas Sergijus Lysakas ir kartu pridūrė, kad per ataką buvo pataikyta į gyvenamuosius pastatus.
„Šiuo metu žinoma, kad per priešo ataką žuvo trys žmonės“, – nurodė S. Lysakas.
Pasak jo, dar trys asmenys buvo hospitalizuoti.
Rusai skelbia sulaukę masinės dronų atakos
Rusija pareiškė per 24 valandas atrėmusi masinę Ukrainos dronų ataką prieš Maskvos regioną, praneša agentūra „Reuters“.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 470 karių
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. pasiekė apie 1 423 280 karių, įskaitant 1 470 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Remiantis atnaujintais duomenimis, Rusija taip pat neteko 12 141 tanko (+10), 24 938 šarvuotųjų kovos mašinų (+6), 45 953 artilerijos sistemų (+42), 1 936 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+5), 1 492 oro gynybos sistemų (+1), 437 lėktuvų, 353 sraigtasparnių, 1 907 antžeminių robotizuotų sistemų (+2), 409 204 bepiločių orlaivių (+2 003), 4 906 kruizinių raketų (+7), 34 laivų (+1), 2 povandeninių laivų, 120 307 automobilių ir degalų cisternų (+445) bei 4 420 specialiosios technikos vienetų (+4).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Zelenskis perspėja dėl to, ko gali griebtis Putinas: „Jis taps labai pavojingas“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jei fronte nepasisektų, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali imtis naujos eskalacijos. Anot jo, Rusija gali bandyti okupuoti naujas teritorijas, į karą įtraukti kitas šalis.
JAV senatoriai pristatė sankcijų Rusijai įstatymo projektą, kurį rėmė Lindsey Grahamas
JAV senatoriai iš abiejų partijų antradienį pristatė pataisytą įstatymo projektą, kuriuo Rusijai būtų įvestos naujos sankcijos, – tai buvo pagrindinis mirusio senatoriaus respublikono Lindsey Grahamo prioritetas.
Pagal šį siūlymą būtų įvesti iki 100 proc. muitai pagrindiniams rusiškos naftos ir dujų pirkėjams, sakė senatorius demokratas Richardas Blumenthalis. Jis įvardijo Kiniją ir Indiją kaip vienus iš taikinių.
Įstatymo projektas numato išimtis šalims, kurios iš Rusijos importuoja mažiau nei 15 proc. gamtinių dujų ir imasi „reikšmingų veiksmų“ šiems pirkimams sumažinti, nurodė R. Blumenthalis ir kartu pridūrė, kad „nesitaikoma į mūsų sąjungininkus europiečius“.
Ši priemonė, kartais vadinama muitų įstatymo projektu, dar apimtų platesnes sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos energetikos sektorių, finansų pramonę ir gynybos sektorių, taip pat oligarchus, verslo lyderius ir prezidentą Vladimirą Putiną.
Greitas priėmimas būtų svarbus ne tik kaip duoklė L. Grahamui, bet ir Ukrainai, pabrėžė R. Blumenthalis.
Senatas daugiau kaip metus rengė naują sankcijų Rusijai paketą, kurį rėmė L. Grahamas. Pagal ankstesnę versiją buvo numatoma įvesti mažiausiai 500 proc. muitus importui iš šalių, kurios toliau perka rusišką naftą, dujas ar uraną.
Prezidentas Donaldas Trumpas antradienį teigė manantis, kad yra „didelė tikimybė“, jog sankcijų paketas bus priimtas, ir pridūrė, jog įstatymų leidėjai svarsto galimybę į šią priemonę įtraukti Iraną ir „Hezbollah“.
„Žinau, kad Lindsey to labai norėjo“, – sakė D. Trumpas ir kartu pažymėjo, kad šis paketas buvo L. Grahamo pagrindinis prioritetas.
Prieš pat mirtį lankydamasis Kyjive, D. Trumpo sąjungininkas L. Grahamas paskelbė apie Baltųjų rūmų paramą naujam sankcijų Rusijai paketui.
Rusija kasetiniais šaudmenimis smogė Sumams, atakuoti laivai netoli Ukrainos krantų – yra aukų
Antradienį Rusija puolė Ukrainos Sumus, skelbia „Ukrainska Pravda“. Pranešama, kad rusai panaudojo kasetinius šaudmenis, yra nukentėjusiųjų.
Apie tai pranešė Sumų srities administracijos vadovas Olegas Grigorovas ir Sumų miesto administracijos vadovas Sergejus Krivošenko.
Smūgis surengtas vakare.
Smūgio metu apgadinti gyvenamieji namai.
Per Rusijos smūgius prekybiniams laivams Ukrainoje žuvo 3 žmonės
Per Rusijos atakas prieš prekybinį laivą Pietų Ukrainoje ir dar du laivus Juodojoje jūroje antradienį žuvo trys žmonės, įskaitant laivo kapitoną, pranešė vienas aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.
„Vakare priešas surengė naują ataką prieš uosto infrastruktūrą Odesos srityje. Atakos metu priešo dronas pataikė į civilinį laivą, plaukiojantį su Maršalo Salų vėliava“, – socialiniame tinkle „Telegram“ teigė srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Laive kilo gaisras. Deja, du žmonės žuvo“, – sakė jis.
Anksčiau O. Kiperis pranešė, kad taip pat buvo kliudyti du Juodojoje jūroje plaukioję prekybiniai laivai su Tanzanijos ir Liberijos vėliavomis.
„Dėl to (...) žuvo vieno iš laivų kapitonas“, – nurodė jis ir pridūrė, kad likę 11 įgulos narių buvo evakuoti, iš jų trys sužeisti.
O. Kiperis teigė, kad Juodojoje jūroje užpulti laivai plaukė koridoriais, skirtais Ukrainos grūdų eksportui.
„Kiekvienas iš šių ciniškų priešo smūgių yra karo nusikaltimas prieš taikius gyventojus, civilinę laivybą ir pasaulinį maisto saugumą“, – kalbėjo jis.
Rusijos kariuomenė reguliariai taikosi į Ukrainos uostų infrastruktūrą, ypač Odesos srityje.
Ukrainos pajėgos savo ruožtu suintensyvino atakas prieš laivus Azovo jūroje, kuri yra svarbus kanalas Rusijos žemės ūkio produktams gabenti ir aneksuotam Krymui aprūpinti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
rusija sau šovė į pimpį
putler liūdnu veidu grįžo atgal į bunkerį
Trumpas atskleidė, ką nuolat kartoja Putinui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad karas Ukrainoje gali baigtis dar iki jo kadencijos pabaigos 2029 metais. Jis taip pat teigia, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra pasirengęs sudaryti taikos susitarimą. Apie tai Baltųjų rūmų vadovas kalbėjo interviu televizijai „Fox News“.
Paklaustas, ar mano, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis jam einant prezidento pareigas, D. Trumpas atsakė: „Manau, kad taip. Maniau, kad tai baigsis anksčiau, nes gerai sutariu su abiem lyderiais. Maniau, kad man tai bus lengviausia.“
Jis taip pat sakė nuolat kartojantis V. Putinui tą patį – atėjo laikas užbaigti karą. „Aš jam visą laiką kartoju tą patį. Nenoriu leistis į detales, bet sakau: „Vladimirai, tau metas sustoti. Metas užbaigti šį karą“, – teigė D. Trumpas.
Kai laidos vedėjas paklausė, ką į tai atsako V. Putinas, D. Trumpas sakė: „Manau, kad jis pasirengęs sudaryti susitarimą.“ Į klausimą „Kada?“ JAV prezidentas atsakė: „Netrukus. Tango reikia dviejų. Bet manau, kad jis pasirengęs sudaryti susitarimą.“
Ar Putinas pasirengęs užbaigti karą Ukrainoje?
Kaip skelbė UNIAN, neseniai Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė manantis, kad greitos taikos nebus, nes, atsižvelgiant į griežtą Rusijos ir V. Putino poziciją, visi tikisi iš jo eskalacijos. D. Tusko teigimu, Rusija norės tęsti šį karą bent iki žiemos.
Tuo metu naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis su Kremliumi susijusiais šaltiniais, skelbė, kad V. Putinas gali dar labiau suintensyvinti karą Ukrainoje, o raginimus pradėti taikos derybas su Kyjivu jis atmeta.