Rusijos teismas nurodė „Euroclear“ grupei sumokėti 230 mlrd. dolerių už įšaldytą turtą
Rusijos teismas penktadienį nurodė Belgijos finansų grupei „Euroclear“ sumokėti maždaug 230 mlrd. dolerių kompensaciją už tai, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Europos Sąjungoje buvo įšaldytas milijardų dolerių vertės Rusijos turtas.
Atsakymo iš „Euroclear“ kol kas nėra, taip pat neaišku, kaip Rusija ketina susigrąžinti šias lėšas.
„Džiaugiamės teismo sprendimu, kuriuo nustatyta, kad depozitoriumo „Euroclear“ veiksmai, dėl kurių Rusijos bankas patyrė nuostolių, buvo neteisėti“, – teigiama Rusijos centrinio banko, kuris pateikė ieškinį „Euroclear“, komentare AFP.
Posėdis vyko Maskvos arbitražo teisme už uždarų durų.
Sprendimas nebuvo galutinis ir „Euroclear“ turi teisę jį apskųsti, pridūrė centrinis bankas.
Pasak teisės analitikų, Rusijos teismai neturi jurisdikcijos užsienyje, o Maskva neturi aiškaus kelio, kaip pasiekti, kad jos byla būtų nagrinėjama Europos teisme.
ES įšaldė dešimtis milijardų eurų Rusijos užsienio rezervų po to, kai Kremlius prieš ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje. Šis žingsnis buvo sankcijų, kuriomis siekiama stabdyti Maskvos karo mašiną, dalis.
Didelė tų rezervų dalis laikoma Belgijoje įsikūrusioje kliringo grupėje „Euroclear“, kuri tvarko sandorius ir finansinius indėlius.
Rusija, kuri jos turto įšaldymą pavadino „vagyste“, gruodį pateikė ieškinį grupei po to, kai Europos Sąjunga pasiūlė panaudoti lėšas kaip užstatą Ukrainai skirtai paskolai.
Kliringo įmonės atstovas spaudai sakė, kad „Euroclear“ „kovoja su daugiau kaip 100 teisinių ieškinių Rusijoje“.
Rusijos ekonomika patyrė pirmąjį per trejus metus metinį nuosmukį
Didėjant įtampai dėl karo Ukrainoje ir sankcijų, Rusijos ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 0,2 proc. ir tai buvo pirmasis per trejus metus metinis nuosmukis, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys.
Rusijos statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, praėjusių metų pirmąjį ketvirtį bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis prieaugis siekė 1,4 procento.
Kremlius skiria ypač daug lėšų savo puolimui Ukrainoje ir šios išlaidos iš pradžių skatino ekonomikos augimą, tačiau taip pat padidino infliaciją ir sukėlė darbo jėgos trūkumą su kariuomene nesusijusiuose ekonomikos sektoriuose.
Anksčiau šią savaitę Rusija ekonomikos augimo 2026 metais prognozę sumažino nuo 1,3 iki vos 0,4 procento.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau penktadienį pareiškė, kad po dviejų mėnesių smukimo ekonomika kovo mėnesį vėl pradėjo augti.
„Labai svarbu, kad atsirandanti teigiama tendencija būtų įtvirtinta ir išplėsta į vis daugiau pramonės šakų ir sektorių“, – pabrėžė jis už ekonomiką atsakingiems pareigūnams.
Rusijos centrinis bankas ketvirtadienį pareiškė, kad ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį gali būti vienkartinis reiškinys, nes gausus snygis sausio ir vasario mėnesiais sutrikdė statybų darbus bei prislopino vartotojų aktyvumą.
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilusios naftos kainos Rusijos ekonomikai suteikė šiokį tokį trumpalaikį atokvėpį, tačiau struktūrinės problemos, tokios kaip nuolatinė infliacija, darbo jėgos trūkumas ir išpūstos karinės išlaidos, lieka neišspręstos.
Ukrainos atakos prieš naftos infrastruktūrą pastaraisiais mėnesiais taip pat neigiamai paveikė Rusijos naftos eksportą.
Centrinis bankas toliau taiko dideles skolinimosi kainas, siekdamas pažaboti infliaciją.
Tačiau tai smogia verslui visose srityse: didelės korporacijos atleidžia darbuotojus ir prašo valstybės pagalbos, o mažesnės įmonės yra priverstos nutraukti veiklą.
Karas taip pat gerokai patuštino Rusijos valstybės iždą.
Maskva kasmet fiksuoja biudžeto deficitą nuo tada, kai 2022 metais įsakė įvesti karines pajėgas į Ukrainą.
Rusijos biudžeto deficitas per pirmus tris 2026 metų mėnesius jau viršijo visų metų prognozę ir išaugo iki 60 mlrd. JAV dolerių (51,6 mlrd. eurų) lygios sumos, arba 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto.
Kremlius nusitaikė į požeminius bunkerius Kyjive: analitikai įvertino rusų galimybes
Rusija, tikėtina, planuoja smūgius prieš Vyriausybės objektus Kyjive, ypač prieš požeminius bunkerius, skirtus saugiam prezidento, Vyriausybės narių ir karinės vadovybės darbui. Tačiau techniškai ši užduotis yra itin sudėtinga, rašo analitinis karo portalas „Defense Express“.
Po brutalios rusų atakos Kyjive – Zelenskio žinia: žada atsaką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina turi teisę suduoti atsakomuosius smūgius Rusijos naftos pramonei ir gynybos sektoriui po šią savaitę įvykdytos masinės Rusijos atakos prieš Kyjivą.
Kremlius spaudžia JAV dėl tariamų „Ankoridžo susitarimų“, tačiau situacija jau pasikeitė
JAV pradėjus karą su Iranu sustojo taikos derybos dėl karo Ukrainoje ir tai, bent pirmąsias kelias savaites, nekėlė jokio galvos skausmo Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui – jis buvo pasirengęs laukti, kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas pats nuspręs atnaujinti Ukrainos ir Rusijos derybas, tačiau dabar situacija pasikeitė.
Tokią nuomonę „The National Interest“ publikacijoje išsakė Jeilio universiteto mokslo darbuotojas, buvęs JAV prezidento George‘o Busho padėjėjas Rusijos klausimais Tomas Grahamas.
„Tai, kad Putinas ir [Sergejus] Lavrovas neseniai paskambino Trumpui ir Marco Rubio, yra aiškus signalas, kad Kremlius siekia atnaujinti derybas“, – teigiama straipsnyje.
Leidinys pažymi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tai pabrėžė savo kalbose per Pergalės dienos šventę gegužės 9 d. Jis sakė, kad yra „dėkingas“ už tai, kad amerikiečiai nuoširdžiai siekia išspręsti konfliktą.
T. Grahamas taip pat priminė V. Putino žodžius, kad karo Ukrainoje pabaiga yra „labai arti“.
Putinas nelinkęs eiti į kompromisą
Nepaisant to, anot autoriaus, V. Putinas nėra linkęs eiti į kompromisą.
„Pasekmės Vašingtonui buvo akivaizdžios: Kremlius nori, kad D. Trumpas įvykdytų susitarimus, kurie, Maskvos nuomone, buvo pasiekti Ankoridže“, – rašoma straipsnyje.
Kaip anksčiau skelbė žiniasklaida, manoma, kad JAV ir Rusija susitikimo Aliaskoje, Ankoridže, 2025 m. rugpjūtį metu, numatė, jog Ukraina vardan taikos turės Rusijai atiduoti visą likusį Donbasą, tačiau Ukrainos pusė tokį variantą ne sykį ir labai griežtai atmetė.
Autorius spėja, kad toks Kremliaus skubotumas susijęs su tuo, kad situacija mūšio lauke pasisuko prieš Rusiją. Nurodoma, kad oro smūgiai į energetikos infrastruktūrą ir didžiuosius Ukrainos miestus šią žiemą nepalaužė ukrainiečių kovinės dvasios, kaip kad Kremlius tikėjosi.
Be to, šį pavasarį puolamoji operacija jau sustojo, o pagal kai kuriuos analitikų vertinimus Rusija faktiškai praranda teritoriją.
Savo ruožtu Ukraina smūgius giliai Rusijos teritorijoje išnaudoja vis efektyviau ir atakuoja Rusijos naftos pramonės objektus, energetikos infrastruktūrą bei karinę pramonę.
„Rusijos teiginiai, kad ji jėga užims visą likusį Donbasą, jei nepavyks jo gauti derybų metu, atrodo vis tuštesni“, – mano T. Grahamas.
Todėl Kremlius stengiasi iš paskutiniųjų įtikinti Vašingtoną priversti Kyjivą atiduoti šią teritoriją Rusijai.
„Kokį sprendimą priims prezidentas Trumpas – klausimas lieka atviras“, – rašo T. Grahamas.
Situacija kardinaliai pasikeitė
Anot autoriaus, Baltųjų rūmų vadovas turėtų priešintis Kremliaus raginimams laikytis to, kas, Maskvos nuomone, yra Ankoridžo dvasia. Visgi nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai įvyko D. Trumpo ir V. Putino susitikimas, situacija kardinaliai pasikeitė.
„Priešingai nei ne kartą teigė D. Trumpas, Kyjivas parodė, kad ne tik turi kozirių rankovėje, bet ir moka jais efektyviai naudotis“, – pažymi T. Grahamas.
„Vietoj to, kad darytų spaudimą Ukrainai, siekdamas priversti ją atiduoti teritorijas, kurias ji iki šiol kontroliuoja, Vašingtonas turėtų raginti nutraukti ugnį palei dabartinę fronto liniją ir tam panaudoti visas priemones, kuriomis jis disponuoja tiek Maskvos, tiek Kyjivo atžvilgiu, kad pasiektų šį rezultatą“, – rašoma publikacijoje.
Straipsnio autorius mano, kad nėra prasmės laikytis Ankoridže duoto pažado, jei toks pažadas iš tiesų buvo duotas, jei sąlygos, kuriomis jis buvo pagrįstas, nebeegzistuoja.
Zaporižioje rusai smogė pramonės infrastruktūros objektui: žuvo žmogus, yra sužeistųjų
Zaporižioje rusai okupantai smogė pramonės infrastruktūros objektui, apgadindami kuro ir tepalų cisterną – per išpuolį žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti, platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Priešas atakavo regiono centrą. Buvo pataikyta į pramonės infrastruktūros objektą. Apgadinta cisterna su degalais ir tepalais, virš miesto pakilo juodi dūmai“, – pranešė I. Fiodorovas.
Preliminariais duomenimis, sužeisti trys žmonės, jiems teikiama būtinoji medicininė pagalba.
Vėliau I. Fiodorovas pranešė, kad per šį išpuolį vienas žmogus žuvo. Gydytojai dviejų sužeistųjų būklę vertina kaip kritinę, o trečiojo – vidutinio sunkumo.
Kaip praneša „Ukrinform“, Rusijos pajėgos Zaporižios srityje dronu smogė keleiviniam traukiniui, per antpuolį du keleivius sužeidė skeveldros.
Buvęs JAV gynybos pareigūnas: „Putinas nenori taikos. Jis nori Ukrainos“
Naujausios Rusijos atakos prieš Ukrainos miestus rodo, kad prezidentas Vladimiras Putinas nesiruošia taikai, o bando priversti Ukrainą pasiduoti, duodamas interviu televizijos kanalui „TVP World“ sakė buvęs JAV gynybos pareigūnas Ianas Brzezinskis.
Kalbėdamas vakarų Lenkijos Poznanės mieste vykusioje konferencijoje „Impact 2026“ I. Brzezinskis teigė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo tvirtinimas, jog karas galimai eina į pabaigą, rodo „tam tikrą naivumą“ V. Putino atžvilgiu.
„Putinas nenori taikos. Jis nori Ukrainos“, – cituodamas vieną iš savo kolegų sakė I. Brzezinskis.
Politinės valios klausimas
Buvęs gynybos sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas, o dabar – žinomas JAV užsienio politikos ir karinių reikalų ekspertas I. Brzezinskis, pažymėjo, kad NATO ir JAV ekonomika bei gynybos biudžetas yra kur kas didesni nei Rusijos, tačiau pridūrė, kad joms nepavyko šio pranašumo paversti lemiama parama Kyjivui.
„Tai – politinės valios, o ne galimybių klausimas“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad Ukraina pakeitė Europos požiūrį į gynybą, ypač mūšio lauke pasitelkdama dronus ir taikydama naujoves bei sugrįždama prie didelio masto karo.
Ukraina ir Trumpas
Paklaustas apie korupcijos tyrimą, susijusį su buvusiu artimu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėju, I. Brzezinskis atsakė, kad ši byla rodo, jog Ukrainos institucijos dirba savo darbą.
„Pernelyg dažnai naudojamės korupcija kaip pretekstu nesiimti veiksmų padėti Ukrainai laimėti šį karą“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie D. Trumpą, I. Brzezinskis pažymėjo, kad JAV prezidentas Europos saugumui skiria mažiau dėmesio nei jo pirmtakai, tačiau pridūrė, kad Kongrese ir tarp amerikiečių parama NATO išlieka stipri.
Putino dienos suskaičiuotos? „Stebina Rusijos nuostolių mastas“
Kraujuojanti ekonomika, milžiniškas aukų skaičius ir menki teritoriniai laimėjimai kelia susirūpinimą net ir ištikimiausiems Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rėmėjams.
Kaip rašo UNIAN, remdamasi „The Guardian“ publikacija, kai V. Putinas įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., jis nesitikėjo, kad pradėtas karas truks taip ilgai.
Tačiau stagnacija fronto linijose, apie 1,3 mln. žuvusių ar sužeistų rusų karių bei didėjantis ekonominis spaudimas, kuris liečia ir paprastus šalies gyventojus, gali tapti pražūtingu pačiam diktatoriui, „The Guardian“ publikacijoje sako Kolumbijos universiteto mokslininkas Rajanas Menonas.
Kurį laiką rusai karą įsivaizdavo tai, kas vyksta „kažkur toli, užsienyje“. Tačiau, pasak analitiko, karas persikėlė ir į Rusijos teritoriją.
Karas taip pat smarkiai paveikė Rusijos ekonomiką. Didžiulis kariuomenės ir karinės pramonės darbo jėgos poreikis sukėlė didelį darbuotojų trūkumą.
Dėl to nedarbo lygis kovo mėnesį Rusijoje sumažėjo iki 2,2 proc., tačiau kartu sulėtėjo ekonomikos augimas, išaugo spaudimas smulkiajam verslui ir padidino infliacinius rodiklius.
Rusijos prekybos ir pramonės rūmai praneša, kad beveik du trečdaliai smulkiųjų įmonių šių metų pirmąjį ketvirtį nedirbo pelningai.
Ekonomikos augimas sumažėjo nuo 4,9 proc. 2024 m., iki 1 proc. 2025 m., o 2026-ieji taip pat prasidėjo nesėkmingai – pirmąjį ketvirtį BVP sumažėjo 0,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pokyčiai mūšio lauke
Autorius atkreipia dėmesį, kad šiemet Rusijos kariuomenės puolimas buvo minimalus, iš dalies todėl, kad Ukrainos dronai pakeitė situaciją mūšio lauke.
Šiemet puolimo tempas pastebimai sulėtėjo, o balandį Rusija neteko daugiau teritorijos, nei užėmė – pirmą kartą nuo pralaimėjimų Kurske 2023 metų rudenį.
„Žinoma, Ukraina taip pat patyrė didelių nuostolių. Tačiau šie skaičiai nestebina, turint omenyje Rusijos pranašumą ugnies galia. Stebina Rusijos nuostolių mastas“, – rašo ekspertas.
Maskva: Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais
Rusija ir Ukraina penktadienį apsikeitė po 205 karo belaisvius, pranešė rusų gynybos ministerija.
Tai įvyko praėjus savaitei po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad tarp kariaujančių pusių įvyks didelis apsikeitimas.
„205 Rusijos kariai buvo grąžinti iš teritorijos“, kurią kontroliuoja Kyjivas, socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė ministerija, pridurdama, kad „mainais buvo perduoti 205 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo belaisviai“.
Kyjive baigta paieškos ir gelbėjimo operacija po rusų atakos: žuvo 24 žmonės, skelbiamas gedulas
Ukrainos sostinės Kyjivo Darnyckio rajone baigėsi daugiau nei 28 valandas trukusi paieškos ir gelbėjimo operacija po masinės Rusijos atakos. Patvirtinta, kad per ją žuvo 24 žmonės, tarp jų – trys nepilnametės. Taip pat pranešama apie 48 sužeistuosius. Apie tai platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.
Gelbėtojai išvalė daugiau nei 3 tūkst. kubinių metrų pastatų griuvėsių.
Valstybinės gelbėjimo tarnybos ir Nacionalinės policijos psichologai suteikė pagalbą beveik 400 žmonių tragedijos vietose. Valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai pradėjo skubius atstatymo darbus.
Ukrainos vidaus reikalų ministras pranešė, kad penktadienį Kyjive skelbiama gedulo diena, skirta žuvusiems per Rusijos Federacijos masinę ataką gegužės 14-ąją.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko patikslino, kad tarp žuvusių per priešo smūgius miestui buvo 12, 15 ir 17 metų mergaitės. Pasak jo, dėl Rusijos atakos Ukrainos sostinėje sužeista daugiau nei 50 žmonių, iš kurių 24 paguldyti į ligoninę.
Kaip pranešė „Ukrinform“, gegužės 14-osios naktį Rusijos pajėgos surengė didelio masto raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Pagrindinis smūgių taikinys buvo sostinė Kyjivas.
Kyjivo Darnyckio rajone Rusijos smūgis į daugiaaukštį gyvenamąjį namą sunaikino 18 butų.
Vokietijos kariuomenės vadas: Rusija bus pajėgi pulti NATO 2029 m. arba dar anksčiau
Rusija bus pajėgi pulti NATO 2029 arba dar anksčiau, sako Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris.
„Įvairūs rodikliai – ginkluotė, karių skaičiaus didėjimas, ekonominiai ir politiniai pokyčiai – rodo vieną datą: 2029 m. Ar tai galėtų įvykti anksčiau? Taip“, – kariuomenės vado žodžius cituoja „European Pravda“.
Todėl, jo vertinimu, svarbu būti pasirengusiems nedelsiant įsitraukti į kovą, iki 2029 m. sustiprinti kovinius pajėgumą ir iki 2035 m. bei vėliau užsitikrinti technologinį pranašumą.
Tuo metu Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas, seras Richardas Knightonas atkreipia dėmesį, kad yra sudėtinga nuspėti tikslią datą, tačiau aišku viena – grėsmės lygis didėja.
„Rusija kovoja Ukrainoje, kaupia patirtį ir brėžia išvadas, pristato naujas technologijas. Tuo metu [Vladimiras] Putinas išreiškė norą atakuoti suverenias valstybes. Kuo arčiau Rusijos sienos, tuo labiau tai jaučiama“, – kalbėjo jis.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 150 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 15 d. pasiekė apie 1 346 390 karių, įskaitant 1 150 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 11 935 tankų (+4), 24 569 šarvuotųjų kovos mašinų (+12), 42 085 artilerijos sistemų (+32), 1 788 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 379 oro gynybos sistemų, 435 lėktuvų, 352 sraigtasparnių, 291 458 bepiločių orlaivių (+1 780), 1 388 antžeminių robotizuotų sistemų (+7), 4 626 kruizinių raketų (+41), 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 96 540 automobilių ir degalų cisternų (+185) bei 4 184 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusijoje – sprogimų virtinė: smogta vienai didžiausių naftos perdirbimo gamyklų
Naktį į penktadienį grupė dronų puolė naftos perdirbimo gamyklą Riazanėje. Pranešama ir apie smūgius, kurie galėjo būti suduoti vienam iš Kremliaus kariuomenės aerodromų, esančių Jeiske.
Naktį į penktadienį Ukrainos kariuomenė, manoma, surengė plataus masto dronų ataką ir smogė Rusijos karinei bei energetikos infrastruktūrai keliuose regionuose, pranešė portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis platformoje „Telegram“ pateikiama informacija.
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti didžiulis gaisras, kilęs, kaip manoma, Riazanės naftos perdirbimo gamykloje per Ukrainos dronų ataką.
Rytą virš miesto buvo matomi dideli dūmų kamuoliai.
Vietos gyventojai Riazanės mieste pranešė, kad prieš išgirsdami kelis garsius sprogimus gamyklos rajone, matė praskrendančius kelis dronus.
Riazanės naftos perdirbimo gamykla, laikoma viena didžiausių Rusijoje ir per metus pagaminanti daugiau kaip 17,1 mln. tonų naftos, yra nuolatinis atakų taikinys dėl savo vaidmens aprūpinant Rusijos karo mašiną.
Riazanės srities gubernatorius Pavelas Malkovas teigė, kad dronų nuolaužos pataikė į nenurodytą įmonę regione, taip pat į kelis gyvenamuosius pastatus.
Rusijos gubernatorius taip pat tvirtino, kad per Ukrainos ataką žuvo trys žmonės, o dar 12 buvo sužeisti.
Visas padarytos žalos mastas kol kas nėra aiškus.
Rusija pranešė, kad per naktį numušė pusketvirto šimto Ukrainos dronų. Tai įvyko po didelio masto Rusijos atakos Kyjive, nusinešusios mažiausiai 24 žmonių gyvybes.
„Oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino 355 Ukrainos dronus“, kurie buvo nukreipti į Maskvą ir pasienio Belgorodo, Briansko ir Kursko regionus nuo ketvirtadienio 20 iki penktadienio 4 val. Grinvičo laiku, teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
TATENA: dronai skraidė netoli Ukrainos branduolinių objektų
Jungtinių Tautų (JT) branduolinių ginklų priežiūros institucija ketvirtadienį perspėjo apie netoli kelių Ukrainos branduolinių objektų suintensyvėjusią karinę veiklą, keliančią didelę riziką saugai.
Per pastarąją parą agentūrai buvo pranešta apie „didelį dronų veiklos padidėjimą – netoli objektų skraidė daugiau nei 160 bepiločių orlaivių“, sakoma Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) pranešime.
„TATENA komandos nepranešė apie tiesioginį poveikį branduolinei saugai, tačiau generalinis direktorius Grossi pareiškė didelį susirūpinimą dėl tokios karinės veiklos“, – sakoma agentūros pranešime.
Veikla „per pastarąsias kelias dienas suintensyvėjo, keldama didelę riziką branduolinei saugai ir saugumui“, pridūrė agentūra.
Ji paminėjo veikiančias Chmelnyckio, Rivnės ir Pietų Ukrainos atomines elektrines bei Černobylio objektą, iš esmės apleistą po katastrofiškos atominės elektrinės avarijos 1986 metais.
Agentūra teigė, kad TATENA komanda Černobylyje buvo informuota, jog gaisras netoli objekto, praėjusią savaitę, pasak Ukrainos valdžios institucijų, sukeltas sudužusio drono, buvo suvaldytas ir užgesintas šios savaitės pradžioje.
Pareiškime Rafaelis Grossi paragino „visas šalis laikytis maksimalaus santūrumo“.
Ketvirtadienį Rusija kelias valandas talžė Kyjivą, paleidusi šimtus dronų ir dešimtis raketų per mirtiną ataką, sugriovusią viltį sustabdyti žiaurų Maskvos įsiveržimą.
Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą taikymusi į atomines elektrines per karą, Maskvos pradėtą 2022 m. vasarį.
Rusijos kariuomenė užėmė Zaporižios atominę elektrinę Pietų Ukrainoje, ji sustabdyta dėl saugumo. Elektrinę ir toliau kontroliuoja rusai. Pirmaisiais invazijos mėnesiais jie buvo užėmę ir nebeveikiantį Černobylio objektą, bet po kelių savaičių atsitraukė.
Kyjive – ciniška rusų ataka: skamba aliarmas
Ukrainos sostinę Kyjivą vėl atakuoja rusų bepiločiai orlaiviai, oro gynybos sistemos kovoja su priešiškais taikiniais. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai tinkle „Telegram“ pareiškė šio miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Obolonske veikia oro gynybos pajėgos. Likite slėptuvėse!“ – sakoma paskelbtame įraše.
Ukrainos oro pajėgos įspėjo apie smogiamųjų bepiločių orlaivių judėjimą link sostinės. Kyjive paskelbtas oro pavojaus signalas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, žmonių, žuvusių per vakarykštę ataką Kyjive, skaičius išaugo iki 24.
Latvijoje ir Suomijoje paskelbti oro pavojaus signalai dėl dronų
Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LNGS) ankstyvą penktadienio rytą paskelbė dar vieną oro pavojaus signalą dėl „galimos grėsmės Latvijos oro erdvei Rėzeknės, Ludzos, Balvų ir Kraslavos rajonuose“, praneša portalas LSM.
Apie 2 val. paskelbtame pranešime teigiama, kad buvo pakelti NATO Baltijos oro erdvės patruliavimo misijos naikintuvai. Minėtų rajonų gyventojai buvo paraginti likti namuose, užsidaryti langus ir laikytis vadinamojo „dviejų sienų principo“ (jei įmanoma, rinktis ne išorinę, o vidinę patalpą).
„Jei pastebite žemai skrendantį, įtartiną ar pavojingą objektą, nesiartinkite prie jo ir skambinkite 112. Informuosime jus, kai grėsmė praeis“, – nurodė LNGS.
Kariuomenė pridūrė, kad oro erdvė yra nuolat stebima, „siekiant užtikrinti gebėjimą nedelsiant reaguoti į galimą grėsmę“, ir pabrėžė, jog palei rytinę sieną buvo sustiprinti oro gynybos pajėgumai.
„Kol tęsis Rusijos agresija Ukrainoje, gali pasikartoti atvejai, kuomet užsienio bepilotis orlaivis įskrenda į Latvijos oro erdvę ar prie jos priartėja“, – pridūrė LNGS.
Naujienų agentūra LETA, taip pat cituodama LNGS, pranešė, kad grėsmė pasienio teritorijų oro erdvei baigėsi.
Naujausias pavojaus signalas buvo paskelbtas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai ketvirtadienį dėl ankstesnių incidentų su bepiločiais orlaiviais žlugo Latvijos valdančioji koalicija.
Manoma, kad praėjusią savaitę fiksuotas ir kiti panašūs incidentai įvyko dėl to, nes Rusiją atakuojantys Ukrainos bepiločiai orlaiviai nukrypo nuo kurso, galbūt dėl Rusijos trikdymo priemonių.
Helsinkio oro uostas sustabdė skrydžius dėl dronų pavojaus
Helsinkio oro uostas penktadienį pranešė sustabdęs oro eismą iki atskiro pranešimo, kai Suomijos pareigūnai įspėjo, kad oro erdvėje gali būti dronas.
Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo teigė, kad pietiniame Ūsimos regione paskelbtas pavojaus signalas, gynybos pajėgos sustiprino stebėjimą, gavusios pranešimą apie galimą droną tame rajone.
„Dėl šios padėties vėluoja ir atšaukiami išvykstantys ir atvykstantys skrydžiai“, – sakoma Helsinkio oro uosto pranešime ir priduriama, kad oro eismas „sustabdytas iki atskiro pranešimo“.
„The Washington Post“: Putinas bando įtikinti gyventojus, kad karas artėja link pabaigos
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pareiškimą, kad karas Ukrainoje „artėja prie pabaigos“, leidinio „The Washington Post“ analitikai sieja ne su Kremliaus pasirengimu taikai, o su augančiu vidiniu spaudimu, kurį patiria Rusijos valdžia, rašo UNIAN.
Po daugiau kaip 4 karo metų Rusija susiduria ne tik su problemomis fronte, bet ir su didėjančiu visuomenės nepasitenkinimu, ekonominiais sunkumais, o ir pačiu gyventojų nuovargiu.
Apie patiriamą spaudimą liudija ir gegužės 9-ąją įvykęs paradas Maskvoje – pirmą kartą per daugelį perRaudonąją aikštę nevažiavo sunkioji karinė technika, užsienio svečių buvo itin mažai, o tradiciniai šventiniai fejerverkai buvo atšaukti be paaiškinimo.
Dėl baimės sulaukti Ukrainos dronų atakų sostinėje taip pat buvo įvesti plataus masto ryšio ir interneto ribojimai.
„The Washington Post“ analitikai pažymi, kad jei anksčiau Kremliui pavykdavo išlaikyti „normalaus gyvenimo“ įspūdį šalies viduje, dabar karo pasekmės vis labiau juntamos kasdienybėje – per augančias kainas, mokesčius, ribojimus ir nuolatinę įtampą.
Sudėtinga padėtis išlieka ir fronte, nes nors Rusija kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, jos kariuomenei iki šiol nepavyko visiškai užimti Donbaso – vieno svarbiausių Kremliaus tikslų.
Tuo pat metu Ukraina toliau intensyvina dronų smūgius Rusijos infrastruktūrai, naftos objektams ir kariniams taikiniams giliai Rusijos teritorijoje.
Šiame kontekste dalis Rusijos ultranacionalistų reikalauja karo eskalacijos, laikydami Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje nepriimtinais. Tačiau dauguma visuomenės, priešingai – vis labiau jaučia nuovargį dėl užsitęsusio karo, kurį pradėjo pati Rusija.
Po gegužės 9-osios parado V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad karas „artėja prie pabaigos“.
Tačiau tuo pat metu Kremliaus atstovai išreiškė reikalavimą visiškai išvesti Ukrainos kariuomenę iš Donbaso.
O tai, pasak leidinio autorių, tarsi įrodo, kad Rusija neatsisako savo maksimalistinių reikalavimų.
Straipsnyje pažymima, kad V. Putino žodžiai pirmiausia buvo skirti vidaus auditorijai – Kremlius mėgina paruošti visuomenę įvairiems karo pabaigos scenarijams, kartu išlaikydamas „pergalės“ retoriką.
Rusijos prezidento administracijoje, pasak „The Washington Post“, jau svarstomi vadinamojo „pergalės įvaizdžio“ kūrimo variantai.
Tarp galimų tezių minimi pareiškimai, kad esą Rusija iš pradžių neketino užimti Kyjivo, o pagrindiniai karo tikslai jau pasiekti.
Tuo pat metu leidinys pabrėžia, kad Kremlius atsidūrė sudėtingoje situacijoje: visuomenė nori karo pabaigos, tačiau kartu tikisi valdžios pergalės.
Tad bet koks kompromisas gali būti suprastas kaip silpnumo ženklas.
Leidinio autoriai daro išvadą, kad viena iš pagrindinių Rusijos grėsmių valdžiai išlieka pasyviosios daugumos jaučiamas paramos praradimas.
Ši visuomenės dalis ilgą laiką toleravo karą, kol jo pasekmės nepradėjo tiesiogiai veikti kasdienio gyvenimo pačioje Rusijoje.
Rusija smogė Kyjivui, pražudydama mažiausiai 24 žmogų ir sumenkindama viltis dėl taikos
Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienio rytą pranešė, kad per išvakarėse surengtą masinę Rusijos raketų ir dronų ataką Kyjive žuvo mažiausiai 24 žmonės.
Ketvirtadienį sostinėje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo visame mieste kaukiančias oro pavojaus sirenas, o po kelias valandas trukusių galingų sprogimų ir dangų nušvietusių blyksnių Kyjivo gyventojai bėgo slėptis į metro stotis.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 675 atakos dronus ir 56 raketas, daugiausia į Kyjivą, ir pridūrė, kad oro gynybos daliniai numušė 652 dronus ir 41 raketą.
„Viskas degė. Žmonės klykė (...) žmonės šaukė“, – netoli sugriauto sovietinių laikų gyvenamojo namo AFP pasakojo Kyjivo gyventojas Andrijus, vis dar vilkintis naktiniais marškiniais su kraujo dėmėmis.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad sostinėje apgadinta 20 objektų, įskaitant gyvenamuosius namus, mokyklą, veterinarijos kliniką ir kitą civilinę infrastruktūrą.
„Kyjive vis dar vyksta darbai pastato, į kurį pataikė Rusijos raketa, vietoje – ji tiesiog sulygino su žeme gyvenamąjį namą nuo pirmo iki devinto aukšto“, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Per atakas žuvo 24 žmonės, įskaitant tris vaikus, penktadienio rytą pranešė Ukrainos pagalbos tarnyba, atnaujindama anksčiau skelbtą informaciją apie 21 žuvusįjį.
Iš vieno sugriauto gyvenamojo namo griuvėsių ištraukti septyni kūnai – trijų vyrų, trijų moterų ir jaunos merginos, pranešė policija.
Dar 47 žmonės buvo sužeisti.
Tuo tarpu Rusijos pareigūnai vėliau penktadienį pranešė, esą per Ukrainos smūgius Riazanės miestui žuvo trys žmonės ir mažiausiai 12 buvo sužeisti.
Balistinių raketų keliamas iššūkis
Per Rusijos atakas žmonės taip pat nukentėjo pietinėse Odesos ir Chersono srityse bei rytiniame Charkivo regione.
„Tai tikrai nėra tų, kurie tiki, kad karas artėja prie pabaigos, veiksmai. Svarbu, kad partneriai netylėtų apie šį smūgį“, – akcentavo V. Zelenskis.
Ukraina nurodė, kad numušė 94 proc. visų bepiločių orlaivių ir 73 proc. raketų, kurias paleido Rusija.
„Sunkiausias iššūkis yra gynyba nuo balistinių raketų“, – pripažino V. Zelenskis.
Daugybė Ukrainos sąjungininkų, tarp jų – Jungtinė Karalystė, Estija, Latvija, Suomija, Nyderlandai, Moldova ir Slovakija, pasmerkė kruvinas atakas.
„Bombarduodama civilius, Rusija parodo ne savo stiprybę, o silpnumą: jai baigiasi sprendimai kariniame fronte ir ji nežino, kaip užbaigti savo agresijos karą“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo ruožtu pabrėžė, kad atakos Kyjive parodė, jog Rusija „atvirai tyčiojasi“ iš pastangų nutraukti karo veiksmus.
Rusija, kuri įsiveržė į Ukrainą prieš daugiau kaip ketverius metus, tvirtino, kad raketų ir bepiločių orlaivių banga buvo nukreipta į su kariuomene susijusius bei energetikos objektus, remiančius Ukrainos pajėgas.
Tai kruviniausias karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – jis pareikalavo šimtų tūkstančių gyvybių, o milijonai gyventojų turėjo palikti savo namus.
Chaotiškos gelbėjimo scenos
AFP žurnalistai ketvirtadienį auštant matė chaotiškas scenas, kai gelbėtojai naršė per ataką sugriuvusio gyvenamojo pastato nuolaužose.
Avarinių tarnybų darbuotojai iš įvykio vietos gabeno per smūgius sužeistus ir žuvusius žmones, o gyventojai verkė laukdami žinių apie artimuosius ir kaimynus.
Naujausias apšaudymas yra dar vienas žingsnis atgal dedant pastangas užbaigti karą, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakurstė nedideles viltis dėl taikos, kai praėjusią savaitę padėjo sudaryti trijų dienų paliaubas tarp Kyjivo ir Maskvos.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas taip pat užsiminė, kad karas gali artėti prie pabaigos.
Tačiau trumpas paliaubas aptemdė kaltinimai pažeidimais, o abi pusės iš karto po jų atnaujino atakas.
Kyjivo oro pajėgos nurodė, kad Rusijos kariuomenė trečiadienį ir ketvirtadienį paleido į Ukrainą daugiau kaip 1,5 tūkst. bepiločių orlaivių.
Kremlius sumenkino mintį, kad praėjusį šeštadienį nuskambėję migloti V. Putino komentarai apie tai, jog karas „artėja prie pabaigos“, reiškė, jog Maskva sušvelnins savo poziciją.
Jis trečiadienį pakartojo reikalavimą, kad Ukraina visiškai pasitrauktų iš rytinio Donbaso regiono, nes tik tada gali būti skelbiamos paliaubos ir rengiamos visapusiškos taikos derybos.
Kyjivas tokį žingsnį atmeta ir vadina jį tolygiu kapituliacijai.
Ukraina paragino D. Trumpą aptarti karo pabaigą šią savaitę Pekine vykstančiuose susitikimuose su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
„Ši barbariška ataka per tokį svarbų viršūnių susitikimą parodo, kad Rusijos režimas kelia pasaulinę grėsmę tarptautiniam saugumui. Užuot siekusi taikos ir vystymosi, Maskva siekia agresijos ir teroro“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Rusijos bepiločiai orlaiviai ketvirtadienį Pietų Ukrainos Chersono mieste taip pat smogė į Jungtinių Tautų automobilį, nurodė V. Zelenskis ir apkaltino Maskvą taikiusis į jį sąmoningai, tačiau pridūrė, kad niekas nenukentėjo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
telegram/eva_sunrose
cb/sunshine13_
„Suomiškas scenarijus“ Ukrainai: analitikai pateikė karo pabaigos prognozę
Labiausiai tikėtina Rusijos ir Ukrainos karo baigtis taps „suomiškas scenarijus“. Tai reikštų, kad Kyjivas prarastų dalį teritorijų, tačiau išsaugotų savo suverenitetą, kariuomenę ir integracijos su Vakarais kursą. Tokią prognozę pateikia didžiausio JAV banko „JPMorgan Chase“ analitikai.
Jų vertinimu, karo baigtis bus nuspręsta prie derybų stalo, nes situacija mūšio lauke pasiekė aklavietę, o fronto linija nejuda jau daugiau nei dvejus metus.
Analitikų manymu, siekdama kompromiso su Rusija, Ukraina gali būti priversta sutikti su neutralitetu, kariuomenės dydžio ir pajėgumų apribojimais, o Maskva galės pateikti tokią baigtį kaip savo pergalę.
Ekspertu manymu, Ukrainai teks eiti panašiu keliu, kuriuo ėjo Suomija: po karo su Sovietų Sąjunga ji prarado apie 10 proc. teritorijos, bet išsaugojo demokratinę sistemą, rinkos ekonomiką ir ryšius su Vakarais.
Kyjivui „suomiškas scenarijus“ reikš laipsnišką integraciją į Europos Sąjungą ir, galbūt, į NATO, nors iš pradžių ir be visapusiškos apsaugos pagal aljanso 5 straipsnį.