Zelenskis įspėja: rusų nesulaikys net JAV
Ukrainos kariuomenės išvedimas iš Donbaso, kurio ir toliau reikalauja Rusija, Ukrainai taptų strateginiu pralaimėjimu. Toks žingsnis sukeltų kelias rimtas rizikas, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Europolas ir TBT nustatė 45 vaikų, kuriuos Rusija pagrobė iš Ukrainos, buvimo vietą
Europos teisėsaugos agentūra Europolas ir jos tarptautiniai partneriai nustatė 45 vaikų, kurie buvo prievarta išvežti į okupuotą Ukrainos teritoriją, Rusiją arba Baltarusiją, buvimo vietą ir šią informaciją perdavė Ukrainos valdžios institucijoms, pirmadienį pranešė Europolas.
Dvi dienas tyrėjai iš 18 šalių, Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir jų nevyriausybinių partnerių drauge dirbo Hagoje, rengdami ataskaitas apie vaikus, kurios, kaip teigia ES policijos agentūra, „gali padėti nustatyti deportuotų vaikų buvimo vietą“.
Analitikai išnagrinėjo internetinius šaltinius ir, pasitelkdami veido atpažinimo technologijas, surado vaikus, tuo tikslu, pavyzdžiui, naudodamiesi tėvų pateiktomis nuotraukomis. Buvo nustatyti transporto maršrutai ir grobiant vaikus dalyvavę kariuomenės daliniai.
Ši iniciatyva buvo trečioji tarptautinė Europolo operacija, skirta iš Ukrainos pagrobtiems vaikams surasti.
Europolo duomenimis, nuo tada, kai prieš daugiau nei ketverius metus prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, iš okupuotų teritorijų buvo pagrobta daugiau nei 19,5 tūkst. vaikų.
Vienus iš jų įvaikino rusai, kiti laikomi perauklėjimo stovyklose arba psichiatrijos ligoninėse.
Tyrimą pradėjo Tarptautinis baudžiamasis teismas, išdavęs tarptautinius arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo vaikų teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai.
Nyderlandų ministras: vyriausybė supranta geopolitinę Ukrainos narystės ES svarbą
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Tomas Berendsenas, Hagoje duodamas interviu naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentui, pareiškė, kad jo šalies vyriausybė suprantą geopolitinę Ukrainos narystės Europos Sąjungoje svarbą.
„Ukrainos ateitis yra ES, ir ši perspektyva Ukrainos žmonėms yra nepaprastai svarbi. Mūsų vyriausybė vertina plėtrą realistiškai, pripažindama jos geopolitinę svarbą. Tai neprieštarauja nuopelnų principu grindžiamam požiūriui, kurio laikomės. Atėjo laikas oficialiai pradėti derybas dėl 1-ojo derybų bloko, o vėliau, laikantis nustatytos metodikos, ir dėl kitų penkių blokų“, – sakė T. Berendsenas.
Pasak jo, ES stojimo procesas yra kruopštus ir nuodugnus, jis grindžiamas Kopenhagos kriterijais, teisinės valstybės reformų įgyvendinimu ir kova su korupcija.
„Norėdama tapti visateise nare, šalis stojimo metu privalo laikytis Sąjungos vertybių ir įvykdyti visas stojimo sąlygas. Tai yra naujosios Nyderlandų vyriausybės pagrindinė pozicija. Svarbu, kad ieškotume būdų, kaip išlaikyti stojimo proceso tempą – įskaitant spaudimo darymą šalims, kurios kelia dvišales kliūtis, ir investicijas į laipsnišką integraciją. Būtina, kad šis procesas būtų realistiškas ir įgyvendinamas, todėl mes siūlome Ukrainai savo paramą visais įmanomais būdais“, – sakė T. Berendsenas.
Ministras pridūrė, kad ne mažiau svarbu į Ukrainos ateitį žvelgti už karo ribų, įskaitant šalies integraciją į Europą ir atstatymą.
T. Berendsenas pažymėjo, kad kasmetinė Lvivo konferencija, pernai pirmąkart vykusi Ukrainos mieste, o šiemet kovo pabaigoje surengta Bredoje (Nyderlandai), tapo svarbia platforma, skirta dvišaliam Ukrainos ir Nyderlandų bendradarbiavimui stiprinti.
Jis taip pat pabrėžė, kad konferencijoje dalyvavo įmonės tiek iš Ukrainos, tiek iš Nyderlandų, ir atkreipė dėmesį į tvirtus verslo ryšius tarp šių dviejų šalių.
„Verslo forumas buvo labai puikiu konferencijos papildymu. Tai darome dalydamiesi savo patirtimi minėtose srityse – padėdami Ukrainai žengti reikšmingus žingsnius į priekį stojimo į ES procese. Tuo pačiu metu mes ir toliau tvirtai įsipareigojame laikytis narystei ES keliamų reikalavimų, nes stipri ir vieninga ES yra naudinga mums visiems“, – kalbėjo jis.
Kaip pirmiau pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, Nyderlandų užsienio prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo ministras Sjoerdas Sjoerdsma teigė, kad Nyderlandų įmonės yra suinteresuotos investuoti Ukrainoje, remti šalies atstatymą ir kurti naujas bendradarbiavimo galimybes.
Kas vyksta Kremliuje? Putinas vis rečiau kalba apie karą
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas smarkiai sumažino viešus pasisakymus apie karą dėl nesėkmingo Rusijos puolimo Ukrainoje, rašo UNIAN.
V. Putinas sumažino viešą aktyvumą karo prieš Ukrainą tema, atsižvelgiant į lėtą Rusijos kariuomenės pažangą. Apie tai rašo Rusijos opozicinis projektas „Možem objašniti“.
Putinas „sukūrė monstrą“: ekspertas įspėja, kuo tai gali baigtis
Visapusiškas Rusijos puolimas prieš Ukrainą pradėjo kovinių robotų erą, kuri galiausiai gali sunaikinti pačią Rusiją. Apie tai savo skiltyje leidinyje „New York Post“ rašo gynybos technologijų ekspertas, knygos „Spiečius dronų: kaip maži dronai užkariaus pasaulį“ autorius Davidas Hamblingas.
„Vladimiras Putinas sukūrė monstrą – ir tai gali jį sunaikinti“, – rašo jis, komentuodamas dronų technologijų vystymąsi Ukrainoje.
Jis paaiškino, kad Rusijos kariuomenė pastaruosius ketverius metus rėmėsi kiekybiniu pranašumu, tačiau pakeitus žmones dronais, Ukraina šį pranašumą panaikino.
„Tai taip pat atveria duris naujam košmariškam karo tipui, kuriame mašinos medžioja ir naikina žmones“, – pridūrė autorius.
Autorius primena, kad pirmieji nuotoliniu būdu valdomi tankai atsirado dar 1930-aisiais Sovietų Sąjungoje. Ten buvo sukurti ginkluoti liepsnosvaidžiais, skirti gynybinių pozicijų šturmui. Tačiau dėl nepatikimo radijo ryšio juos buvo sunku valdyti, todėl šios idėjos greitai atsisakyta.
1970-aisiais nedideli nuotoliniu būdu valdomi įrenginiai buvo naudojami bomboms neutralizuoti, tačiau bandymai juos apginkluoti buvo nesėkmingi.
2007 m. JAV Irake dislokavo ginkluotus robotus SWORDS/Talon, tačiau jie taip ir nebuvo panaudoti koviniuose veiksmuose – greičiausiai dėl patikimumo ir galimos neigiamos reakcijos baimės.
Rusija Sirijoje naudojo robotizuotą tanką „Uran-9“, tačiau rezultatai buvo prieštaringi – dėl ryšio problemų aparatas strigdavo. Ukrainoje jis nepasirodė.
Autorius aiškina, kad tokio tipo robotų problema yra ta, jog judėjimas sausumoje yra sudėtingesnis nei ore. Todėl bepiločiai orlaiviai plačiai naudojami, o antžeminės sistemos vis dar retos – jos lengvai įstringa ar pasimeta.
Kaip dabar vystomi robotai?
„Ukraina sprendžia efektyvių antžeminių robotų kūrimo užduotį tuo pačiu principu, kuriuo vystė bepiločius orlaivius“, – rašo autorius.
Pagrindinis dėmesys skiriamas nebrangioms sistemoms, paremtoms komercinėmis technologijomis. Testavimas realiomis sąlygomis leidžia greitai tobulinti sprendimus.
Ukrainiečiai teigia galintys per kelias savaites padaryti tai, kam Vakaruose prireikia metų. Tačiau kliūčių įveikimas vis dar išlieka sudėtinga užduotis, todėl robotų operatoriai dirba kartu su dronų įgulomis, kurios iš viršaus padeda parinkti maršrutą.
Iš pradžių robotai buvo naudojami logistikai – gabeno atsargas į pavojingas fronto zonas. Vėliau jų funkcijos išsiplėtė: sužeistųjų evakuacija, minavimas ir kitos užduotys.
Tipinis Ukrainos kovinio roboto pavyzdys – „DevDroid“. Jis yra maždaug keturračio dydžio, gali važiuoti daugiau nei 6 km/h greičiu ir yra ginkluotas kulkosvaidžiu.
Kariniai analitikai mano, kad robotai kol kas negali visiškai pakeisti pėstininkų – jie dar nesugeba veikti pastatų viduje, užimti apkasų ar atlikti sudėtingų fizinių užduočių.
Tačiau, pasak autoriaus, tai gali pasikeisti netolimoje ateityje. Jis mini eksperimentus su keturkojais robotais, panašiais į šunis, o neseniai Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo bandymams du žmogaus pavidalo robotus „Phantom Mk1“, pagamintus JAV.
Soc. tinklai: Sevastopolyje jau trečia diena liepsnoja naftos saugykla
Laikinai okupuotame Sevastopolyje Kazokų įlankos rajone jau trečią dieną iš eilės dega naftos saugykla, kuriai šeštadienio naktį smogė dronai.
Apie tai pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“.
„Sevastopolio ugnikalnis“ rusena jau trečią dieną“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad balandžio 18 d. naktį buvo užpultas Manganario kyšulyje esantis naftos terminalas „Jugtorsan“.
Kaip pranešė „Ukrinform“, naftos saugyklai laikinai okupuoto Sevastopolio Kazokų įlankos rajone šeštadienį smogė dronai. Per antskrydį buvo apgadinti mažiausiai du degalų rezervuarai.
Saugumo tarnyba: Rusija savo veiksmais patvirtina pasirengimą tęsti kenksmingą veiklą Latvijoje
Rusijos gynybos ministerijos, kuri faktiškai pagrasino su Ukraina bendradarbiaujantiems dronų gamintojams, veiksmai patvirtina Maskvos pasirengimą tęsti kenksmingą veiklą Latvijos teritorijoje, teigia latvių Valstybės saugumo tarnyba (VDD).
Praėjusią savaitę rusų Gynybos ministerija paskelbė kompanijų, kurios esą gamina dronus ir jų komponentus Ukrainai, sąrašą. Į jį įtrauktos įvairių šalių, įskaitant Europos valstybes, firmos.
Kaip rašė BNS, sąraše nurodomi objektų adresai ir kurioms įmonėms jie priklauso. Į sąrašą įtrauktos bendrovės Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Izraelyje, Turkijoje ir Vokietijoje.
Komentuodama minimą Rusijos pareiškimą, Latvijos VDD nurodė, kad jau anksčiau informavo apie kenksmingą veiklą šalies teritorijoje, vykdomą ar planuojamą Rusijos naudai, taip pat ir dėl objektų, susijusių su parama Ukrainai.
„Tokie vieši Rusijos pareiškimai tik patvirtina jos pasirengimą tęsti tokio pobūdžio veiksmus Latvijoje“, – pabrėžė VDD.
Tarnyba taip pat pažymėjo, jog nuolat stebi įvykius informacinėje erdvėje ir visuomenėje, kad laiku išaiškintų grėsmes nacionaliniam saugumui ir užkirstų joms kelią.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, šiuo metu einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, komentuodamas Gynybos ministerijos pareiškimą sakė, kad minimą sąrašą „reikia vertinti kaip potencialių Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikinių sąrašą“.
„Kada smūgio sudavimo galimybė virs tikrove, priklausys nuo situacijos plėtotės“, – sakė D. Medvedevas.
Švedijos žvalgyba: ekonominė padėtis Rusijoje – blogesnė nei skelbiama
Rusija manipuliuoja ekonomine statistika, siekdama įtikinti Ukrainos sąjungininkus, kad jos ekonomika atlaikė sankcijas ir dideles karines išlaidas, teigia Švedijos karinės žvalgybos vadovas Tomas Nilssonas.
Tai Švedijos karinės žvalgybos vadovas sakė interviu leidiniui „Financial Times“, kurį cituoja „Kyiv Independent“.
Anot T. Nilssono, Rusijos ekonomika išlieka trapi net ir dabar, kai Maskva sulaukia daugiau pajamų iš naftos dėka konflikto Artimuosiuose ratuose.
Pasak Švedijos karinės žvalgybos vadovo, Rusija nuvertina savo biudžeto deficitą maždaug 30 mlrd. dolerių, o Centrinis bankas nepakankamai įvertina infliaciją. Švedijos žvalgybos duomenimis, infliacija siekia apie 15 proc., o ne oficialiai skelbiamą 5,86 proc. rodiklį.
Švedijos apskaičiavimais, Rusijai reikėtų, jog „Urals“ naftos kaina visus metus išliktų virš 100 dolerių už barelį, kad ji galėtų padengti savo biudžeto deficitą. Kainos turėtų išsilaikyti tokiame lygyje dar ilgiau, kad būtų kompensuotos platesnės ekonominės problemos.
Maskva „gyvena skolintu laiku“
„Rusijos ekonomika gali patirti tik vieną iš dviejų scenarijų: ilgalaikį nuosmukį arba šoką. Bet kuriuo atveju ji toliau ritasi žemyn link finansinės katastrofos“, – teigė T. Nilssonas.
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas anksčiau nurodė vyriausybei imtis priemonių ekonomikai atgaivinti.
„Jei esate sukūrę tokią sistemą, kokią turi Putinas, jis gali nežinoti, kokia bloga iš tikrųjų yra ekonominė situacija. Bet net ir su ta klaidinga informacija, kurią jis gauna, galiausiai nebegali bėgti nuo realybės“, – sakė T. Nilssonas.
BVP augimui sulėtėjus nuo 4,9 proc. 2024 m. iki 1 proc. 2025 m., Rusijos ekonomika šiais metais dar labiau susilpnėjo. Ekonomikos ministerija pranešė, kad per pastaruosius du mėnesius BVP susitraukė 1,8 proc.
Rusijos prezidentas balandžio mėnesį du kartus pabrėžė vangius ekonomikos rodiklius. Kovo pabaigoje jis taip pat paragino grįžti prie to, ką apibūdino kaip „tvaraus ekonomikos augimo kelią“.
Per Rusijos ataką Zaporižioje žuvo žmogus, keturi sužeisti
Rusijos pajėgos pirmadienį atakavo Zaporižią, žuvo vienas žmogus ir dar keturi, įskaitant vaiką, buvo sužeisti, pranešė portalas „Ukrainska Pravda“.
„Per priešo smūgį Zaporižioje sužeisti keturi žmonės, įskaitant 10 metų vaiką. Visiems jiems teikiama reikiama medicininė pagalba“, – pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Dėl priešo atakos Zaporižioje kilo gaisras, apgadinti gyvenamieji namai ir negyvenamieji pastatai. Oro pavojaus signalas tebegalioja – likite saugiose vietose“, – sakė jis.
Zelenskis tikisi, kad su naujuoju Vengrijos premjeru pavyks susitarti dėl „Oščadbanko“ pinigų grąžinimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja su būsimuoju Vengrijos ministru pirmininku Peteriu Magyaru aptarti „Oščadbank“ bankui priklausančių pinigų grąžinimą. Juos kovo pradžioje Vengrijos pareigūnai konfiskavo iš per šalį tranzitu važiavusių Ukrainos inkasacinių automobilių.
V. Zelenskis apie tai pranešė per televiziją, teigia „Ukrinform“.
„Mes vis dar norėtume atgauti pinigus. Jie paėmė dalį mūsų lėšų. [...] Kalbėsimės su Magyaru. Manau, kad jie turėtų juos grąžinti. Orbanas paprasčiausiai pavogė šiuos pinigus“, – sakė V. Zelenskis.
Kovo 6 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad Budapešte Vengrijos pareigūnai sulaikė septynis Ukrainos piliečius – „Oščadbank“ darbuotojus – ir konfiskavo jų gabenamus grynuosius pinigus. Pasak jo, darbuotojai keliavo dviem banko automobiliais tranzitu tarp Austrijos ir Ukrainos ir gabeno grynuosius pinigus vykdydami įprastas operacijas tarp valstybinių bankų.
Kovo 10 d. Vengrijos vyriausybė priėmė specialų nutarimą dėl grynųjų pinigų ir aukso, konfiskuotų iš „Oščadbank“ automobilių. Kol vyks tyrimas, šį turtą ir toliau kontroliuos Vengrijos valdžios institucijos.
Balandžio 12 d. Vengrijoje įvyko parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo P. Magyaro vadovaujama partija „Tisza“. Tikimasi, kad gegužės mėnesį jis oficialiai pradės eiti ministro pirmininko pareigas.
Sybiha padėkojo Baltijos šalims, neleidusioms Fico kirsti jų oro erdvės pakeliui į Maskvą
Po savaitgalio pranešimų apie Baltijos valstybių draudimą Slovakijos ministrui pirmininkui naudotis jų oro erdve kelionei į Maskvą Pergalės dienai paminėti, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pirmadienį padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už principingą poziciją ir paragino kitas šalis sekti jų pavyzdžiu.
Rusijos dronas pataikė į Ukrainos gynybos ministerijos patarėjo „Flash“ namus
Ukrainos gynybos ministerijos patarėjas Serhijus Beskrestnovas, žinomas šaukiniu „Flash“, teigia, kad rusai mėgino jį nužudyti naudodami reaktyvinį droną. Apie tai jis pranešė feisbuke.
„Šįvakar rusai bandė mane nužudyti. Valdomas reaktyvinis dronas „Shahed“ rėžėsi į mano namo sieną. Aš nebeturiu namo. Buvau sužeistas, bet svarbiausia, kad stebuklingai esu gyvas. Buvau psichologiškai pasirengęs tokiam įvykiui, ir tai manęs nesustabdys“, – pabrėžė S. Beskrestnovas.
Jis taip pat paskelbė atitinkamą nuotrauką iš ligoninės.
Anksčiau S. Beskrestnovas teigė, kad Rusijos pajėgos valdomais dronais „Shahed“ pradėjo pulti Ukrainos mobiliąsias ugnies grupes, kai šios puola taikinius ore.
Iš postą paliekančio Orbano – žinia dėl 90 mlrd. eurų ES paskolos blokados: įvardijo sąlygą
Budapeštas sulaukė signalų, kad Ukraina yra pasirengusi atnaujinti naftos tranzitą naftotiekiu „Družba“ jau pirmadienį, balandžio 20 d., sekmadienį pareiškė postą paliekantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kurį cituoja laikraštis „The Kyiv Independent“.
„Per Briuselį gavome signalą iš Ukrainos, kad jie pasirengę atnaujinti naftos tiekimą naftotiekiu „Družba“ jau pirmadienį su sąlyga, kad Vengrija panaikins 90 mlrd. eurų ES paskolos blokadą“, – platformoje „X“ rašė V. Orbanas.
„Vengrijos pozicija nepasikeitė: nėra naftos – nėra pinigų“, – pridūrė jis.
Ukraina sieks, kad būtų įsteigtas specialusis karo tribunolas
Ukrainos delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) per balandžio 20 d. Strasbūre prasidedančią pavasario plenarinę sesiją daugiausia dėmesio skirs pastangoms įsteigti Specialųjį tribunolą dėl agresijos prieš Ukrainą nusikaltimo.
Apie tai komentare „Ukrinform“ sakė Ukrainos parlamento narė Jevhenija Kravčuk.
„Ši sesija vyks prieš 46 Europos Tarybos valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimą, numatytą 2026 m. gegužės 15 d. Kišiniove, kur tikimasi pasirašyti Išplėstinį dalinį susitarimą dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos prieš Ukrainą nusikaltimo valdymo komiteto. Todėl daugiausia dėmesio skirsime diskusijoms, kuriose raginsime aktyviau dėti pastangas įsteigti Specialųjį tribunolą“, – sakė J. Kravčuk.
Pasak jos, tribunolo klausimas taip pat bus pagrindinis tarp klausimų, kurie bus pateikiami ET generaliniam sekretoriui Alainui Berset po jo kreipimosi į delegatus.
„Šio susitarimo pasirašymas atvers kelią tribunolo ratifikavimui ir finansavimui. Mes taip pat siekiame įtraukti ET nepriklausančias šalis, pavyzdžiui, Kanadą, kuri jau prisijungė prie Žalų registro ir taip pat galėtų dalyvauti tribunole. Ukrainos delegacijai svarbiausias tikslas yra praktinis rezultatas – pagaliau pajudėti į priekį nuo „pradinio taško“. Praktiškai tai reiškia, kad reikia sudaryti tribunolo biudžetą, kad šalys galėtų pradėti mokėti įnašus. Kol kas prisidėjo tik Europos Sąjunga“, – paaiškino ji.
Tarp kitų su Ukraina susijusių renginių sesijos paraštėse bus debatai apie Rusijos hibridinį karą.
„Tai bus diskusijos apie tai, kaip veikia „rusų pasaulis“, t. y. apie jos hibridinės agresijos prieš Europą ideologiją ir praktiką. Rengiame jas kartu su Švedijos ir Lenkijos partneriais, taip pat Baltarusijos opozicija. Aš taip pat ten kalbėsiu“, – pridūrė J. Kravčuk.
Tarp kitų svarbių sesijos renginių bus Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministro Jeano Noëlio Barrot kalba ir ET žmogaus teisių įgaliotinio Michaelo O‘Flaherty metinė ataskaita.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, ET generalinis sekretorius Alainas Berset reagavo į balandžio 18 d. Kyjive įvykdytą teroro aktą, per kurį žuvo šeši žmonės, pareikšdamas užuojautą ir pasmerkdamas nesiliaujantį smurtą.
Dėl įtariamo sprogdinimo sąmokslo Rusijoje sulaikyta Vokietijos pilietė
Rusija pirmadienį pranešė, kad sulaikė Vokietijos pilietę, kurios kuprinėje rasta savadarbė bomba.
Maskvos teigimu, tai buvo Ukrainos suplanuotas sąmokslas susprogdinti saugumo tarnybų objektą pietų Rusijoje.
Per daugiau kaip ketverius metus trunkantį plataus masto karą Ukrainoje Rusija sulaikė dešimtis žmonių, daugiausia savo piliečių, kaltinamų bendradarbiavimu su Ukraina dėl sabotažo išpuolių.
Nuo tada, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą, buvo suimta virtinė Vakarų piliečių – dažniausiai dėl kaltinimų šnipinėjimu, kurie plačiai laikomi nepagrįstais, o sulaikytieji vėliau iškeičiami į užsienyje kalinčius rusus.
Vakarų piliečių sulaikymas už realių išpuolių vykdymą ar rengimą yra daug retesnis.
Valstybinės žiniasklaidos paskelbtame pranešime saugumo agentūra FSB paskelbė, esą 1969 metais gimusią moterį į sąmokslą įtraukė Vidurinės Azijos šalies pilietis, veikęs pagal Ukrainos nurodymus.
Ji buvo sulaikyta Kaukazo mieste Piatigorske, o jos krepšyje rastas savadarbis sprogstamasis užtaisas, nurodė FSB.
FSB išplatintame pranešime nurodė, kad „užkirto kelią Kyjivo režimo planuotam teroristiniam išpuoliui prieš teisėsaugos objektą Stavropolio krašte, kuriame dalyvavo 1969 metais gimusi Vokietijos pilietė“.
Anot FSB, įrenginys, kuriame buvo 1,5 kg trotilo atitikmens sprogstamasis užtaisas, turėjo būti detonuotas nuotoliniu būdu ir nužudyti pačią vokietę.
Sprogimui buvo užkirstas kelias panaudojus elektroninius trikdžius, pridūrė FSB.
„Radikali ideologija“
Šalia taikinio buvo rastas ir sulaikytas 1997 metais gimęs neskelbiamos Vidurinės Azijos valstybės pilietis, „radikalios ideologijos šalininkas“, priduriama pranešime.
Dėl kaltinimų terorizmu šiems asmenims gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Kyjivas ar Berlynas į šiuos kaltinimus kol kas nesureagavo.
Valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtoje vaizdo medžiagoje, kurioje esą užfiksuotas sulaikymas, matyti, kaip ginkluoti Rusijos saugumo agentai artinasi prie automobilių stovėjimo aikštelėje veidu žemyn gulinčios ir juodai apsirengusios moters.
Kitame vaizdo įraše matyti, kaip kaukėti civiliais drabužiais vilkintys agentai įtempia vyrą į nuovadą, o po to įvykdomas kontroliuojamas kuprinės sprogdinimas.
Rusija ir anksčiau nepateikdama įrodymų kaltino Ukrainą bendradarbiaujant su islamo fundamentalistais rengiant teroro išpuolius Rusijos teritorijoje.
Iš pradžių pareigūnai tvirtino, kad 2024 metais Maskvos pakraštyje esančioje koncertų salėje 150 žmonių gyvybių nusinešusių žudynių kaltininkai buvo su Ukraina koordinavę veiksmus „Islamo valstybės“ (IS) nariai.
Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė IS, neužsimindama apie jokį Ukrainos dalyvavimą. Maskva nepateikė jokių įrodymų, o Kyjivas neigia kaip nors prisidėjęs prie šio incidento.
Ukraina smogė Rusijos laivams Kryme: Kremliaus nuostoliai siekia 130 mln. eurų
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinio žvalgybos departamento specialiojo padalinio „Primary“ kariai smogė dviem dideliems Rusijos desantiniams laivams laikinai okupuotame Kryme.
Nurodoma, kad tai buvo projekto 775 „Jamal“ ir projekto 1171 „Nikolai Filčenkov“ desantiniai laivai.
„Smūgio metu priešo laivai, priklausantys Rusijos Juodosios jūros laivynui, buvo Sevastopolio įlankoje“, – teigiama pranešime, kurį GUR paskelbė „Telegram“ kanale.
Žvalgyba pažymi, kad desantinis laivas „Jamal“ – tai 1988 m. pagamintas laivas, kurio ilgis 112,5 metro ir kuris gali gabenti iki 500 tonų krovinių, įskaitant šarvuočius ir karius. Apytikslė laivo vertė – daugiau nei 68 milijonai eurų.
Kitas desantinis laivas – „Nikolajus Filčenkovas“ – 1975 m. pagamintas laivas, kurio gabenamoji galia siekia iki 1 000 tonų, o tai leidžia gabenti dešimtis šarvuotų transporto priemonių ir didelį karių kontingentą. Apytikslė laivo vertė – daugiau nei 59 mln. eurų.
Be to, laikinai okupuotame Sevastopolyje žvalgai taip pat sunaikino priešo radaro stotį „Podlot-K1“, kurios apytikslė vertė – daugiau nei 4 mln. eurų.
Tad, viską sudėjus, Ukrainos atakos Kryme metu Rusija patyrė apie 131 mln. eurų nuostolių.
Ukrainos oro gynybos sistemos per naktinę ataką numušė 113 iš 142 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo sekmadienio vakaro neutralizavo 113 iš 142 Rusijos paleistų dronų, „Telegram“ platformoje pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18 val. priešas puolė Ukrainą 142 koviniais bepiločiais orlaiviais, įskaitant „Shahed“ tipo dronus (kai kurie iš jų varomi reaktyviniais varikliais), taip pat „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų dronais. Apie 100 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Nepilotuojami orlaiviai buvo paleisti iš kelių krypčių, įskaitant Kursko, Briansko, Oriolo, Milerovo, Šatalovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje, laikinai užimto Donecko ir Hvardijskės Kryme.
Puolimą iš oro atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų, elektroninės karybos ir dronų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio 8 val. oro gynybos sistemos virš šiaurinių, pietinių ir rytinių Ukrainos regionų numušė arba nuslopino 113 dronų.
18-oje vietų užregistruoti 28 bepiločių orlaivių smūgiai, šešiose vietose nukrito numuštų dronų nuolaužos.
Ataka tęsėsi, keli priešo dronai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
Anksčiau pranešta, kad per Rusijos dronų ataką Mykolajive buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, automobiliai ir elektros linijos.
Rusija kare su Ukraina per pastarąją parą neteko 1 050 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. balandžio 20 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko maždaug 1 319 270 karių, iš jų 1 050 karių žuvo arba buvo sužeista per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be personalo nuostolių, Rusija, kaip pranešama, neteko: 11 884 (+2 per pastarąją parą) tankų, 24 422 (+2) šarvuotų kovos mašinų, 40 396 (+72) artilerijos sistemų, 1 748 (+0) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1 350 (+1) oro gynybos sistemų, 435 (+0) lėktuvų, 350 (+0) sraigtasparnių, 248 558 (+1 427) operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių, 4 549 (+0) kruizinių raketų, 33 (+0) karo laivų / katerių, 2 (+0) povandeninių laivų, 90 571 (+174) transporto priemonių ir degalų cisternų, 4 132 (+1) specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 19 d. iki 22.00 val. fronte įvyko 166 koviniai susirėmimai.
Kyjivo srities Brovarų mieste per Rusijos dronų ataką sužeistas žmogus
Rusija praėjusią naktį Kyjivo srities Brovarų mieste surengė dronų ataką, per kurią buvo sužeistas bent vienas žmogus, pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas.
Jo įraše platformoje „Telegram“ sakoma, kad po smūgio vienas 51 metų vyras buvo paguldytas į ligoninę.
Per ataką taip pat buvo apgadinti du namai, pridūrė M. Kalašnykas.
Tuo metu Ukrainos oro pajėgos pirmadienį „Telegram“ paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 142 dronus, iš kurių 113 buvo numušti.
Rusijoje – didžiulės liepsnos: Ukrainos dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai
Ukrainos dronai praėjusią naktį smogė Tuapsės naftos perdirbimo gamyklai Pietų Rusijoje, Krasnodaro krašte, Kyjivui tęsiant pastangas sutrikdyti Maskvos karo finansavimą, pirmadienį pranešė portalas „The Kyiv Independent“.
Remiantis rusiškais „Telegram“ kanalais pranešama apie sprogimus Tuapsės uosto rajone.
Iš įvykio vietos matomos kylančios didelės liepsnos, o pranešimuose teigiama, kad gamykloje dega mažiausiai dvi talpyklos.
Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas patvirtino ataką „Tuapsės jūrų uoste“, tačiau konkretaus taikinio nenurodė. V. Kondratjevas taip pat teigė, kad per ataką vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.
„The Kyiv Independent“ kol kas negalėjo patikrinti šių pranešimų ar Rusijos pareigūnų teiginių.
Gubernatorius: per Ukrainos dronų ataką Pietų Rusijos mieste žuvo vyras
Per Ukrainos dronų ataką kurortiniame Tuapsės mieste Pietų Rusijoje žuvo vienas vyras ir kitas buvo sužeistas, pirmadienį pranešė regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas.
Tai jau antroji ataka prieš uostamiestį per kelias dienas, dronų nuolaužos visame mieste apgadino pastatų langus, įskaitant butų, pradinės mokyklos, darželio, muziejaus ir bažnyčios, pridūrė jis.
„Šįvakar Tuapsė patyrė dar vieną didelio masto dronų ataką. Remiantis pirmine informacija, uoste žuvo vienas vyras. Reiškiu gilią užuojautą jo šeimai“, – sakė V. Kondratjevas.
Per ataką taip pat buvo sužeistas dar vienas vyras, jam suteikta medicinos pagalba, sakė jis.
Ketvirtadienį žuvo 14 metų mergaitė ir jauna moteris, sakoma ankstesniame gubernatoriaus pranešime.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
ES ruošiasi žaliai šviesai: štai ko gali sulaukti Ukraina
Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį sieks uždegti galutinę žalią šviesą blokuotos 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai išmokėjimui, pirmadienį pareiškė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančio Kipro atstovė, įžiebusi vilčių, kad Vengrija atšauks savo veto.
Kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra blokavęs šių lėšų skyrimą, naudodamas jas kaip svertą ginče su Ukraina dėl apgadinto naftotiekio, kuriuo gabenama rusiška nafta.
Tačiau praėjusią savaitę Kyjivas pranešė, kad naftotiekis iki balandžio pabaigos bus vėl atidarytas, o tai V. Orbaną paskatino pakartotinai pareikšti, kad Budapeštas yra pasirengęs atšaukti savo veto, kai tik bus atnaujintas naftos tiekimas.
„Paskutinis elementas, kuris yra reikalingas, kad būtų atverta galimybė išmokėti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai“, bus įtrauktas į darbotvarkę, kai 27 valstybių narių diplomatai susitiks ateinantį trečiadienį, pirmadienį pranešė Kipro atstovė.
ES valstybės narės turi vienbalsiai patvirtinti atitinkamą ES biudžeto pataisą, kad būtų galima išmokėti paskolą.
Trečiadienio susitikime bus siekiama pasiekti bendrą sutarimą prieš pradedant rašytinę procedūrą galutiniam sprendimo priėmimui.
Pasak atstovės, šis klausimas į susitikimo darbotvarkę buvo įtrauktas „atsižvelgus į naujausius įvykius“, o tai pakurstė spėliones, kad Budapeštas yra pasirengęs bendradarbiauti.
Jei trečiadienį pavyks pasiekti susitarimą, reikalai turėtų sparčiai pajudėti.
Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis naujienų agentūrai AFP praėjusią savaitę sakė, jog Briuselis tikisi pradėti paskolos išmokėjimą šių metų antrąjį ketvirtį.
Šie pokyčiai įvyko praėjus vos savaitei po to, kai Rusijai palankus V. Orbanas visuotiniuose rinkimuose pralaimėjo konservatoriui Peteriui Magyarui, kuris yra pažadėjęs pagerinti santykius su Briuseliu.
V. Orbano sprendimas blokuoti paskolą, kuri itin reikalinga Ukrainai siekiant užtaisyti gresiančias biudžeto skyles, įsiutino kitus ES lyderius.
Kadenciją baigiantis Vengrijos premjeras sekmadienį sakė, kad per Briuselį „gavo signalą iš Ukrainos“, jog Kyjivas yra pasirengęs jau pirmadienį atnaujinti naftos tiekimą.
„Kai tik bus atkurtas naftos tiekimas, mes nebesipriešinsime paskolos patvirtinimui“, – parašė V. Orbanas socialiniame tinkle „X“.
Europos Komisija, kuri veikė kaip tarpininkė tarp Budapešto ir Kyjivo, pirmadienį atsisakė komentuoti, ar tiekimas buvo atnaujintas.