Estija iš šalies išsiunčia dar vieną Maskvos patriarchato dvasininką
Rudenį į Estiją iš Rusijos atvykęs Maskvos patriarchato Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininkas Romanas Kolesnikovas ilgai neužsibuvo – Estija jam uždraudė įvažiuoti į šalį, penktadienį praneša estų laikraštis „Postimees“.
Praėjusių metų lapkričio 4-ąją Kazanės bažnyčios vardo dieną vyko pamaldos, kurioms kartu su Talino Dievo Motinos gimimo bažnyčios dvasininkais vadovavo Talino vyskupas Danielius. Tarp jų buvo ir neseniai iš Maskvos atvykęs R. Kolesnikovas.
R. Kolesnikovas gimė Rygoje, jaunystėje išvyko studijuoti į Rusiją ir ten pasiliko. Prieš atvykdamas į Estiją, jis tarnavo nedidelėse Maskvos ir Maskvos srities bažnyčiose.
Praėjusią vasarą Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas atleido R. Kolesnikovą iš pareigų, suteikdamas jam teisę persikelti į kitą Rusijos Ortodoksų Bažnyčios teritorijoje esančią vyskupiją. Po kelių mėnesių dvasininkas buvo paskirtas į Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčios (EOC-MP) parapiją. Tai reiškia, kad Rusijos Ortodoksų Bažnyčia laiko Estiją savo kanonine teritorija ir „rusiškojo pasaulio“ dalimi.
Po pirmųjų pamaldų Taline kunigas R. Kolesnikovas rašė platformoje „Telegram“: „Kariai, kurie krito už tiesą, yra ypač artimi Dievui, nes nėra didesnės meilės, kaip gyvybę atiduoti už draugus.“
Dar prieš prasidedant karui Ukrainoje, R. Kolesnikovas buvo viešai žinomas dvasininkas, dažnai kviečiamas į stačiatikių žiniasklaidos priemones. Ekrane jis ne kartą kalbėjo apie „schizmatikus“ Ukrainoje ir apgailestavo dėl daugelio su Konstantinopolio patriarchatu susijusių bažnyčių paramos.
Lėšos Ukrainoje kariaujantiems rusams pradėtos rinkti 2022 metais. Bažnyčioje, kurios rektoriumi tuo metu buvo R. Kolesnikovas, buvo renkama parama okupacinei kariuomenei. Praėjus keliems mėnesiams po R. Kolesnikovo išvykimo, jo bažnyčia gavo padėkos raštą už nuopelnus remiant agresiją.
Vėliau bažnyčia gavo daugiau padėkos laiškų iš įvairių rusų kariuomenės dalinių.
Anot Europos bažnyčių atstovų, „rusiškojo pasaulio“ ideologija, kuri Europos bažnyčių konferencijoje gruodį buvo paskelbta erezija, iškraipo pagrindinius Evangelijos principus. R. Kolesnikovas šią Evangelijai prieštaraujančia paskelbtą ideologiją aktyviai skleidžia ir už Rusijos ribų.
Vidaus reikalų ministerijos Vidaus saugumo departamento vadovas Kristianas Partas (Kristianas Pertas) portalui „Rus.Postimees“ teigė, kad „Rusijos specialiosios tarnybos ir ginkluotosios pajėgos sistemingai naudojasi bažnytinėmis struktūromis ir asmenimis, siekdamos pakenkti kitų šalių saugumui ir suverenumui kariniais ir nekariniais metodais“.
„Romano Kolesnikovo veikla, remianti agresyvią Rusijos Federacijos užsienio politiką, kelia grėsmę Estijos saugumui“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad R. Kolesnikovas ilgą laiką dirbo Maskvos patriarchato parapijose, kurios labai aktyviai remia agresyvią Rusijos užsienio politiką, istorinę propagandą ir „Russkij mir“ arba „rusiškojo pasaulio“ ideologiją, pateisinančią karą ir smurtą bei keliančią grėsmę Estijos vertybėms ir saugumui.
„Nuo pat pirmųjų savo, kaip EOC-MP kunigo, dienų ir būdamas Estijoje jis propagavo patriarcho Kirilo šūkį, kad žūtis kare yra šventa, o Estiją laikė senovine rusų žeme, – teigė K. Partas. – Tokie žmonės nėra laukiami tarnauti Estijoje.“
Ministerijos atstovas pripažino, kad 2025 metais iš viso buvo trys tokie atvejai, kai dėl saugumo sumetimų dvasininkams buvo uždrausta atvykti į šalį. Taip pat dėl tų pačių priežasčių buvo atsisakyta pratęsti leidimą laikinai gyventi vienam dvasininkui.
Ukraina įsakė evakuoti 3000 vaikų ir jų tėvų iš Zaporižios ir Dnipropetrovsko sričių
Ukraina įsakė evakuoti tūkstančius vaikų ir jų tėvų iš pafrontės gyvenviečių Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse, kur Rusijos kariuomenė stumiasi į priekį, penktadienį pranešė Ukrainos pareigūnas.
„Dėl sudėtingos saugumo padėties buvo nuspręsta priverstinai evakuoti daugiau nei 3000 vaikų ir jų tėvų iš 44 gyvenviečių netoli fronto Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse“, – „Telegram“ kanale sakė atkūrimo ministras Oleksijus Kuleba.
Pasak jo, evakuacijos tęsiamos šiaurinėje Černihivo srityje, esančioje prie Maskvos sąjungininkės Baltarusijos sienos ir nuolat Rusijos apšaudomoje.
„Nuo birželio 1 d. iš fronto zonų į saugesnius regionus evakuota iš viso 150 tūkst. žmonių. Tarp jų yra beveik 18 tūkst. vaikų ir daugiau nei 5000 riboto judumo žmonių“, – sakė O. Kuleba.
Maskvos pajėgos, įsiveržusios į Ukrainą 2022 m. vasarį, skinasi kelią per pramoninę Dnipropetrovsko sritį. Pietinėje Zaporižios srityje Rusijos puolimas silpnesnis nei Rytuose, tačiau pastaraisiais mėnesiais sustiprėjo. Pastaruoju metu Rusija teigė užėmusi naujas gyvenvietes abiejuose regionuose.
2022 m. rugsėjį Rusija pareiškė oficialiai aneksavusi Zaporižios, Donecko, Luhansko ir Chersono sritis, nors nė vienos iš jų visos nekontroliuoja.
„The Times“: Putinui nepavyko pakartoti SSRS „pergalės“
2026 m. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jau 26 metus yra valdžioje ir artėja prie to, kad taptų ilgiausiai valdžiusiu Rusijos Federacijos lyderiu nuo carinės eros laikų. Vis dėlto sausio 12 d. sueis 1418 dienų, kai Rusija veltui bando nugalėti Ukrainą. Tiek pat truko Didysis Tėvynės karas (Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas).
Ligoninėje mirė fronte Ukrainoje sužeistas lenkas savanoris
Lenkijos ligoninėje mirė savanoris Kacperas „Prancūzas“ Bassas, gruodžio pabaigoje sužeistas fronto linijoje Ukrainoje, pranešė „Onet“.
28 metų savanoris iš Lenkijos patyrė sunkius sužalojimus pozicijose Charkivo srityje. Įvykio aplinkybės šiuo metu nežinomos, nes kartu su juo buvęs kitas karys irgi buvo sunkiai sužeistas ir tebėra komos būsenos.
K. Bassas, patyręs sunkius nudegimus, buvo nuvežtas į Lenkijos ligoninę ir joje mirė gruodžio 31 dieną.
Leidinys pabrėžė, kad K. Bassas daugiau nei trejus metus kovojo už Ukrainą prieš Rusiją. 2022 m. jam buvo įteiktas ordinas „Už drąsą“, o 2023 m. – medalis „Už drąsą“. Jis tarnavo visuose sunkiausiuose fronto ruožuose.
K. Bassas buvo pramintas Prancūzu, nes tarnavo Prancūzijos užsienio legione. Šiuo metu nežinoma, ar jis turi artimų giminaičių Lenkijoje.
2025 m. gegužę kare su agresore Rusija žuvo 45 metų savanoris iš Lenkijos, žurnalistas Krzysztofas Gorzelakas. 2025 m. sausio 30 d. Kyjive buvo surengta atsisveikinimo ceremonija su 19 metų savanoriu iš Lenkijos Filipu Antosiaku, žuvusiu netoli Pokrovsko Donecko srityje.
Ukraina nurodė iš Zaporižios ir Dnipropetrovsko sričių evakuoti 3 tūkst. vaikų ir jų tėvų
Ukraina nurodė evakuoti tūkstančius vaikų ir jų tėvų iš fronto linijos gyvenviečių Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse, kuriose apie pažangą skelbia rusų pajėgos, penktadienį pranešė Ukrainos pareigūnas.
„Dėl sudėtingos saugumo situacijos priimtas sprendimas priverstinai evakuoti daugiau kaip 3 tūkst. vaikų ir jų tėvų iš 44 ties fronto linija esančių gyvenviečių Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse“, – platformoje „Telegram“ pranešė atstatymo ministras Oleksijus Kuleba.
Analizė: 2025 metais Rusija pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų Ukrainoje nuo 1-ųjų karo metų
Naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė rodo, kad Rusijos laimėjimai mūšio lauke Ukrainoje praėjusiais metais buvo didžiausi nuo 2022-ųjų.
Per raketų smūgį Charkive sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 30
Per Rusijos ataką prieš gyvenamąjį namą Charkive sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 30. Tai tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.
„Šiuo metu yra 30 sužeistųjų“, – rašė jis.
Pasak Charkivo klinikos direktoriaus Ruslano Vragovo, vienos moters būklė sunki,dar penkių sužeistųjų – vidutinio sunkumo.
Miesto tarybos duomenimis, smarkiai apgadinti gyvenamieji namai Sumskos ir Myronosyškos gatvėse bei miesto infrastruktūros objektai. Sugriautas prekybos centras, apgadinta ligoninė, išdužo daugiau kaip 100 langų stiklai.
Ukrainos gynybos žvalgybai vadovaus Olehas Ivaščenka
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka toliau tarnaus šaliai eidamas pareigas Ukrainos gynybos žvalgyboje, dar vadinamoje karinės žvalgybos tarnyba HUR.
Prezidentas apie tai pranešė „Telegram“ kanale po susitikimo su O. Ivaščenka.
„Nuo šiandien Olehas Ivaščenka toliau tarnaus mūsų valstybei ir vykdys užduotis, skirtas apriboti Rusijos karinį potencialą, eidamas pareigas Ukrainos gynybos žvalgyboje“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidento komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas patikslino, kad O. Ivaščenka vadovaus HUR.
Per susitikimą su prezidentu, dar eidamas Užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pareigas, O. Ivaščenka pranešė apie bendrą padėtį Ukrainoje ir esamas grėsmes.
„Mes ir toliau daugiausia dėmesio skirsime Rusijos ekonominio potencialo mažinimui – kuo mažiau uždirbs agresorė, tuo daugiau galimybių atsiras diplomatijai. Tai ypač liečia Rusijos naftos eksportą, kuris bus dar labiau ribojamas ir pigs“, – po susitikimo sakė V. Zelenskis.
Anksčiau penktadienį V. Zelenskis paskyrė HUR vadą Kyrylo Budanovą į Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pareigas.
Kyryla Budanovas: mįslingas žvalgybos vadovas taps vyriausiuoju Volodymyro Zelenskio patarėju
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio naujuoju administracijos vadovu paskirtas Kyryla Budanovas – mįslingas veikėjas, kuris iš gana nežinomos figūros tapo įtakingos Kyjivo žvalgybos agentūros vadovu.
Ukrainos žiniasklaidoje žmogumi „be šypsenos“ vadinamas 39 metų vyras yra mažai ką atskleidęs apie savo kilmę ar asmeninį gyvenimą ir daug viešumoje nesirodo.
Tačiau jam priskiriami kai kurie iš žymiausių Kyjivo išpuolių Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose, įskaitant sprogimą ant Rusijos pastatyto Krymo tilto 2022 metais.
Tarp ukrainiečių įgijęs legendos statusą, o Rusijoje – ieškomo nusikaltėlio, šis karo veteranas dabar turės neprilygstamą priėjimą prie V. Zelenskio ir bus prie prezidentūros vairo, o tai Maskvai gali kelti galvos skausmą.
„Mes ir toliau dirbsime savo darbą – nugalėsime priešą, ginsime Ukrainą ir stengsimės pasiekti teisingą taiką“, – sakė K. Budanovas, priėmęs V. Zelenskio pasiūlymą.
Triskart sužeistas
Kai 2020 metų rugpjūtį buvo paskirtas Ukrainos karinės žvalgybos HUR vadovu, K. Budanovas visuomenei buvo nežinomas.
Iš Kyjivo kilęs K. Budanovas studijavo karo akademijoje Odesoje, o 2014 metais buvo išsiųstas kovoti su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.
Vienintelė informacija apie jo veiklą ten buvo ta, kad jis dalyvavo 2016 metais Maskvos aneksuotame Kryme surengtame desantininkų reide, per kurį žuvo Rusijos agentų.
Pats K. Budanovas apie savo tarnybą daug nepasakoja, išskyrus tai, kad buvo sužeistas tris kartus, įskaitant vieną kartą, kai jam netoli širdies pataikė šrapnelis.
Dėl šautinės žaizdos alkūnėje jam liko matomas dešinės rankos nejudrumas.
Pasak HUR atstovo spaudai, jis buvo daugiau nei dešimties išpuolių taikiniu.
2019 metais Kyjive sprogo jo automobilis, o tuo metu šis išpuolis buvo priskirtas Rusijos saugumo tarnyboms.
Būdamas 35 metų jis tapo vienu jauniausių Ukrainos generolų.
Likus keliems mėnesiams iki Rusijos invazijos 2022-ųjų vasarį, jis prognozavo įvyksiant didelio masto išpuolį, kai likęs pasaulis neigė Maskvos ketinimus.
Jo bendražygiai jį apibūdina kaip asimetrinio karo meistrą.
Tačiau jo prognozė, kad Ukrainos kariai įžengs į Krymą 2023 metais, nepasitvirtino, o Maskva nuo to laiko paspartino savo pažangą, siekdama užimti daugiau teritorijos.
Išpuoliai Rusijos teritorijoje
K. Budanovas, kurį Ukrainos žiniasklaida dėl jo ramaus būdo taip pat vadina „Buddanovu“, yra paskelbęs apie jo atsakomybę už kelias operacijas Rusijoje, įskaitant drono smūgį naftos perdirbimo gamyklai Sankt Peterburge praeitą sausį.
Dėl šių operacijų jis išpopuliarėjo tarp ukrainiečių.
2023-iųjų rugsėjį Kyjive vykusioje tarptautinėje konferencijoje dar prieš sakydamas kalbą jis sulaukė ovacijų, o pareigūnai būriavosi, norėdami su juo nusifotografuoti. 2024 metais Zelenskis paskelbė jį „Ukrainos didvyriu“.
Tačiau Maskvai jis yra svarbus taikinys.
Nuo invazijos pradžios Rusija bent du kartus taikėsi į karinės žvalgybos būstinę Kyjive, o 2023 metų gegužę pareiškė neva nužudžiusi K. Budanovą.
Jo žmona išgyveno apnuodijimą 2023 metais, teigė HUR.
Tačiau visa tai K. Budanovo nesustabdė, o 2024-ųjų vasario 1-ąją jis įspėjo, kad „atakų prieš Rusijos infrastruktūrą skaičius tikriausiai didės“.
Netrukus jo agentūra pareiškė nuskandinusi Rusijos karo laivą Kryme.
Per rusų smūgį Charkive sužeista 19 žmonių
Penktadienį per Rusijos smūgį gyvenamiesiems pastatams Ukrainos Charkive buvo sužeista 19 žmonių, pranešė vietos pareigūnai.
Išpuolis įvyko kitą dieną po to, kai Rusija apkaltino Kyjivą dėl atakos prieš viešbutį ir kavinę okupuotuose Ukrainos pietuose, per kurią esą žuvo 27 žmonės, tačiau Ukraina teigė, kad išpuolis buvo nukreiptas į karinį susibūrimą, kuris buvo neprieinamas civiliams gyventojams.
Charkivo srities gubernatorius Olegas Synjehubovas po Rusijos naujausio išpuolio per „Telegram“ sakė, kad iš viso 19 žmonių patyrė sužalojimus po sprogimo, pridurdamas, kad tarp jų yra šešių mėnesių kūdikis.
Nuotraukose iš smūgio vietos matyti apgadinti daugiaaukščiai pastatai, smilkstančių griuvėsių krūvos ir ugniagesiai, gesinantys liepsnas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino išpuolį siaubingu ir socialiniuose tinkluose rašė, kad „preliminarūs pranešimai rodo, jog dvi raketos pataikė į eilinį gyvenamąjį rajoną“.
„Deja, rusai taip elgiasi su gyvybe ir žmonėmis – jie toliau žudo, nepaisant visų pasaulio, o ypač Jungtinių Valstijų, pastangų diplomatiniame procese“, – pridūrė jis.
Budanovas – paslaptingas žvalgybos vadovas, tapęs svarbiausiu Zelenskio padėjėju
Naujuoju Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovu paskirtas Kyrylo Budanovas yra paslaptinga asmenybė – buvęs beveik nežinomas, jis tapo grėsmingos Kyjivo žvalgybos agentūros HUR vadovu.
Ukrainos žiniasklaidos nesišypsančiu žmogumi vadinamas 39 metų K. Budanovas mažai ką atskleidė apie savo praeitį ar asmeninį gyvenimą ir laikosi toliau nuo viešumo. Tačiau jam priskiriamos vienos drąsiausių Kyjivo atakų Rusijoje ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, įskaitant sprogimą ant Rusijos nutiesto Krymo tilto 2022 metais.
Ukrainiečių laikomas legenda, bet Rusijos ieškomas kaip nusikaltėlis, karo veteranas dabar turės visą prieigą prie V. Zelenskio ir vairuos prezidentūrą – Maskvai tai gali kelti didelį susirūpinimą.
„Mes ir toliau dirbsime savo darbą – nugalėsime priešą, ginsime Ukrainą ir sieksime teisingos taikos“, – priėmęs paskyrimą sakė K. Budanovas.
Tris kartus sužeistas
K. Budanovas nebuvo žinomas visuomenei, kai 2020 m. rugpjūtį buvo paskirtas Ukrainos karinės žvalgybos HUR vadovu.
Jis gimė Kyjive, studijavo karo akademijoje Odesoje, 2014 m. buvo dislokuotas kovai su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje. Vienintelė informacija apie tuometinę jo veiklą buvo ta, kad 2016 m. jis dalyvavo specialiųjų pajėgų reide Maskvos aneksuotame Kryme, per jį žuvo keli Rusijos agentai.
Pats K. Budanovas apie savo tarnybą nedaugžodžiauja, tik atskleidė, kad buvo tris kartus sužeistas – vieną kartą skeveldros pataikė netoli širdies. Dėl šautinės žaizdos alkūnėje matyti, kad jo dešinė ranka sustingusi.
Pasak HUR atstovo, į jį kėsintasi daugiau nei 10 kartų. 2019 m. Kyjive sprogo jo automobilis – tuo metu šis išpuolis buvo siejamas su Rusijos saugumo tarnybomis.
35 metų jis tapo vienu jauniausių Ukrainos generolų.
Likus keliems mėnesiams iki 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos invazijos, jis numatė didelio masto puolimą, kai visas pasaulis neigė Maskvos ketinimus.
Rėmėjai jį apibūdina kaip asimetrinio karo meistrą.
Tačiau jo prognozė, kad Ukrainos kariuomenė 2023 m. įžengs į Krymą, neišsipildė, o Maskva nuo to laiko sustiprino puolimą ir užėmė daugiau teritorijos.
Atakos Rusijoje
Ramaus būdo K. Budanovas prisiėmė atsakomybę už kelias operacijas Rusijoje, įskaitant dronų smūgį į naftos perdirbimo gamyklą Sankt Peterburge – toli nuo fronto linijos. Dėl šių operacijų jis tapo populiarus Ukrainos visuomenėje.
Tarptautinėje konferencijoje Kyjive 2023 m. rugsėjį jis sulaukė plojimų atsistojus dar prieš pasakydamas kalbą, pareigūnai būriavosi, kad su juo nusifotografuotų. 2024 m. V. Zelenskis jį paskelbė „Ukrainos didvyriu“.
Tačiau Maskvai jis yra pagrindinis taikinys. Nuo invazijos pradžios Rusija bent du kartus taikėsi į karinės žvalgybos būstinę Kyjive, 2023 m. gegužę tvirtino nužudžiusi K. Budanovą.
Jo žmona 2023 m.išgyveno nuodijimą, pranešė karinė žvalgyba.
Tačiau tai nesustabdė K. Budanovo. 2024 m. vasario 1 d. jis perspėjo, kad „atakų prieš Rusijos infrastruktūrą bus daugiau“. Po kelių valandų jo agentūra pareiškė Kryme nuskandinusi Rusijos karo laivą.
Varšuvos oro uoste sulaikytas ukrainietis su radijo trikdymo įrenginiu
Varšuvos oro uosto apsaugos dėmesį antrąją Kalėdų dieną atkreipė vyras, šešias valandas sėdėjęs restorane prie nešiojamojo kompiuterio. Jį apieškoję, pareigūnai rado radijo trikdžio įrenginį, veikusį aviacijos ryšių ir navigacijos dažniais.
Laikantis Lenkijos privatumo įstatymų, šis vyras įvardytas tik kaip Ilja S. Prokurorai jį apkaltino mėginimu sutrikdyti ryšį panaudojant įrangą, galinčią pažeisti aviacijos įstatymus.
Įtariamasis neprisipažino kaltas. Už šį nusikaltimą jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vėliau teismas nurodė jį suimti vieną mėnesį.
Penktadienį Varšuvos apygardos prokuratūros atstovas sakė, kad konfiskuota įranga buvo perduota ištyrimui Centrinio kovos su kibernetiniais nusikaltimais biuro ekspertui.
„Baisus smūgis Charkivui“: rusai paleido raketas į gyvenamąjį rajoną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per dar vieną ataką prieš Charkivą rusai, preliminariais duomenimis, paleido dvi raketas, kurios pataikė į gyvenamąjį rajoną, rašo „Ukrinform“.
Ukrainos kariuomenė atskleidė rusų planus
Rusijos pajėgos stiprina spaudimą Pokrovsko kryptimi ir perkelia papildomas pajėgas, tačiau Ukrainos kariuomenė teigia laiku perpratusi priešo planus. Pasak kariškių, dalis rusų technikos buvo sunaikinta dar judėjimo metu, o priešo tikslas – šturmuoti Pokrovską ir Hryšiną.
Zelenskis Budanovui pasiūlė vadovauti Ukrainos prezidento kanceliarijai
Kryme – programišių ataka: trečia diena sėdi be interneto
Ukrainos kompiuteriniai įsilaužėliai surengė kibernetinę ataką prieš Krymo interneto tiekėją „SimStar“, kuris po šio išpuolio jau tris dienas mėgina atkurti savo sistemų darbą.
Apie tai buvo pranešta platformos „Telegram“ kanale „Krymo vėjas“.
„Po Naujųjų metų išvakarėse įvykdyto išpuolio daugybė abonentų liko be prieigos prie interneto“, – teigiama bendrovės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
Pažymėtina, kad bendrovės „SimStar“ specialistams pavyko iš dalies atkurti prieigą prie tinklo, tačiau daugelis vartotojų vis dar neturi interneto ryšio.
Sausio 2 d. ryte bendrovė negalėjo nurodyti, kada tiksliai vėl pradės veikti visos jos paslaugos.
„Pasekmės buvo skaudžios. Atkurti tokią infrastruktūrą yra tiek techniškai, tiek fiziškai sudėtingas procesas. Darbuose dalyvauja absoliučiai visi mūsų įmonių grupės darbuotojai ir specialistai. Tokius išpuolius pastebi visi tiekėjai“, – teigė bendrovė.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Gynybos ministerijos Gynybos žvalgybos tarnybos kibernetiniai ekspertai sudavė skaitmeninį smūgį Krymo okupacinės valdžios institucijoms, sunaikindami visus okupantų „vyriausybės“ serveriuose esančius duomenis.
Didžiausiame Varšuvos oro uoste sulaikytas Ukrainos pilietis su radijo signalų trikdikliu
Didžiausiame Varšuvos oro uoste sulaikytas Ukrainos pilietis, turėjęs radijo signalų trikdiklį, pranešė vokiečių transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW) ir vietos žiniasklaida.
Kaip pranešama, šis vyras, 23 metų Ukrainos pilietis Ilja S., buvo sulaikytas Varšuvos Šopeno oro uoste. Teigiama, kad jis turėjo radijo signalų trikdiklį, veikiantį dažnių juostose, rezervuotose aviacijos ryšiams, radarams ir navigacijai.
Ketvirtadienį Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“ nurodė, kad vyras buvo sulaikytas antrąją Kalėdų dieną.
Sulaikymo metu Ilja S. negalėjo paaiškinti savo veiksmų pareigūnams ir, kaip teigia „Rzeczpospolita“, atsisakė atsakyti į klausimus, pavyzdžiui, apie savo profesiją.
„Iš pradžių jis tvirtino esąs karininkas, o po akimirkos pareiškė esąs verslininkas (...). Jis taip pat negalėjo paaiškinti, ką veikė Lenkijoje, kada ir kokiu tikslu čia atvyko“, – rašo „Rzeczpospolita“.
Lenkijos prokuroras Piotras Skiba nurodė, kad įtariamasis „pateikė paaiškinimus, kurie pradiniame tyrimo etape nebuvo pagrįsti“.
Gruodžio 27 dieną Varšuvos apygardos teismas leido suimti Ilją S. vienam mėnesiui.
Jam pateikti kaltinimai dėl veiksmų, keliančių grėsmę oro eismo saugumui. Ilja S. kaltę neigia.
Asmuo, koregavęs Rusijos oro smūgius energetikos objektus, nuteistas kalėti 15 metų
Rusijos karinės žvalgybos agentui, kuris padėjo koreguoti priešo oro smūgius energetikos infrastruktūrai Zaporižioje ir Dnipre, teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę su turto konfiskavimu.
Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (UST).
Nuteistasis – 28 metų amžiaus Zaporižios elektrotechnikos kolegijos absolventas. UST išsiaiškino, kad jis 2025 m. rugpjūčio mėnesį koregavo priešo antskrydžius.
Tyrėjai nustatė, kad įtariamasis Rusijos pagrindinės žvalgybos valdybos (GRU) dėmesį atkreipė po to, kai platformos „Telegram“ kanaluose paskelbė Kremliui palankų turinį. GRU nurodė jam susirasti darbą vienoje iš didžiausių Zaporižios elektros energijos gamybos įmonių.
Prisidengdamas komandiruotėmis, vyriškis keliaudavo po miestą ir fiksuodavo rusų kariuomenės smūgių elektros pastotėms ir kitokiems energetikos įrenginiams padarinius. Jis taip pat pranešdavo apie sugadintos energetikos infrastruktūros atkūrimo etapus.
Panašaus pobūdžio informacijai rinkti agentas taip pat periodiškai vykdavo į Dniprą.
Ryšį su Rusijos specialiosiomis tarnybomis įtariamasis palaikydavo anonimišku vienos pokalbių programėlės kanalu, kuriuo siųsdavo energijos gamybos infrastruktūros geografinės padėties duomenis.
UST kontržvalgybos pareigūnai žingsnis po žingsnio fiksavo nusikalstamą įtariamojo veiklą ir ėmėsi priemonių potencialiems taikiniams apsaugoti.
Baigiant vykdyti specialiąją operaciją, priešų kolaborantas buvo sulaikytas savo gyvenamojoje vietoje. Per kratą teisėsaugos pareigūnai konfiskavo išmanųjį telefoną, kuriuo jis bendraudavo su savo prižiūrėtoju.
Teismas pripažino sulaikytąjį kaltu pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 2 dalį, numatantį atsakomybę už valstybės išdavystę, padarytą karo metu.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, už tai, kad Rusijos FSB nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sandėlių ir kariuomenės pozicijų trijuose regionuose koordinates, dviem vyrams buvo skirta kalėjimo iki gyvos galvos bausmė.
Ukrainiečiai sureagavo į rusų teiginius: Ukraina smogia tik į karinius taikinius
Kyjivas smogia tik į „karinius taikinius“, penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė kariuomenės atstovas. Tokia jo pastaba nuskambėjo po to, kai Rusija pranešė, kad per bepiločių orlaivių ataką Maskvos okupuotoje Pietų Ukrainos dalyje esą žuvo 27 civiliai.
„Ukrainos gynybos pajėgos laikosi tarptautinės humanitarinės teisės normų ir smogia tik į priešo karinius taikinius“, – sakė Dmytro Lychovijus.
„New York Times“: Rusija paprašė JAV liautis persekioti sprunkantį naftos tanklaivį
Rusijos vyriausybė pateikė oficialų diplomatinį prašymą Jungtinėms Valstijoms liautis persekiojus naftos tanklaivį, kuris iš Irano plaukė į Venesuelą ir dabar Atlanto vandenyne sprunka nuo pakrančių apsaugos tarnybos, pranešė du su šio klausimu susipažinę asmenys, kurių žodžius cituoja „The New York Times“.
Toks prašymas Naujųjų Metų išvakarėse buvo pateiktas Valstybės departamentui, sakė dienraščio šaltiniai, apie šį diplomatinį pranešimą kalbėję su anonimiškumo sąlyga. Vieno iš jų teigimu, prašymas taip pat buvo nusiųstas Baltųjų rūmų Vidaus saugumo tarybai.
Įvertino, ar Trumpui pavyks šiemet užbaigti karą Ukrainoje
Leidinys „Politico“ apžvelgė galimus svarbiausius įvykius 2026 m. ir ką gali daryti sunkiai nuspėjamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą. Leidinio vertinimu, D. Trumpo galimybės šiemet užbaigti šį karą – gana menkos.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 86 iš 116 bepiločių orlaivių, kuriais rusai atakavo šalį
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 86 iš 116 bepiločių orlaivių, kuriais rusai atakavo šalį nuo sausio 1 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio, 2026 m. sausio 1 d., 18 val. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai iš Oriolo, Briansko, Kursko, Primorsko Achtarsko, Milerovo, Šatalovo (Rusijos Federacija), Čaudos, Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) ir laikinai okupuoto Donecko atakavo Ukrainą pasitelkdami 116 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepiločių orlaivių. Apie 70 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki penktadienio, sausio 2 d., 8.30 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė/nuslopino 86 bepiločius orlaivius.
23-ose vietose fiksuoti 27-ų kovinių bepiločių orlaivių pataikymai. Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje skraido keli rusų bepiločiai.
Skubus perspėjimas dėl naujo Putino plano: „Pareikalaus daugybės žmonių aukų“
Rusija ruošiasi didelio masto provokacijai, perspėja Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba, rašo UNIAN.
„Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba įspėja apie Kremliaus specialios operacijos, skirtos sužlugdyti taikos derybas, kuriose tarpininkauja JAV, tęsimą.
Minėta operacija yra kompleksinio pobūdžio. Po vadinamojo „puolimo prieš Putino rezidenciją“ fiksuojame, kaip Kremlius platina naujus suklastotus informacijos pretekstus, siekdamas parengti Rusijos ir užsienio auditoriją tolesnei eskalavimui“, – teigiama pranešime.
Suskaičiavo, kiek Ukrainos žemių per visus 2025 metus užėmė Rusija
„DeepState“ suskaičiavo, kiek Ukrainos žemių Rusija užėmė per 2025 m., rašo „Ukrainska Pravda“. Analitikų duomenimis, per praėjusius metus Rusija okupavo 4 336 kv. km Ukrainos teritorijos.
„Tai sudaro maždaug 0,72 proc. visos Ukrainos teritorijos. Iš viso nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 1 d. okupuotos teritorijos plotas padidėjo 7 463 kv. km, arba 1,28 proc. visos teritorijos. Palyginti su ankstesniais metais, 2025-ieji buvo tikrai sudėtingi Ukrainos gynybos pajėgoms“, – teigia analitikai.
„DeepState“ duomenimis, iš viso okupuota 116 165 kv. km Ukrainos teritorijos.
Tai sudaro 19,25 proc. visos Ukrainos teritorijos.
Taline ant Estijos gynybos lygos būstinės fasado nupieštas simbolis „Z“
Naujųjų metų naktį ant Estijos gynybos lygos būstinės Talino centre fasado buvo nupieštas Rusijos karo Ukrainoje simbolis „Z“, pranešė penktadienį laikraštis „Postimees“.
Šiaurės prefektūros operatyvinė vadovė Kadri Ann Salla (Kadri An Sala) patvirtino, kad policija sureagavo į incidentą ir peržiūrėjo netoliese esančių stebėjimo kamerų vaizdus.
Pasak jos, kameroms nepavyko užfiksuoti įvykio.
„Toliau aiškinamės aplinkybes“, – nurodė K. A. Salla.
Apie šį incidentą pranešta praėjus kelioms dienoms po to, kai šalia Estijos Rygikogo įėjimo taip pat buvo nupieštas simbolis „Z“. Tąkart policija nurodė, kad įtariamasis buvo sulaikytas vietoje.
Simbolis „Z“ laikomas Rusijos karinės agresijos ir karo nusikaltimų žmoniškumui propaganda. Jis atsirado po to, kai Rusija 2022 metų vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Suomijos gynybos ministras: Rusija pasiūlė pagalbą sulaikyto krovininio laivo įgulai
Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas penktadienį pranešė, kad Rusija pasiūlė pagalbą sulaikyto krovininio laivo „Fitburg“, kuris, kaip įtariama, sugadino telekomunikacijų kabelį tarp Helsinkio ir Talino, įgulai.
Tačiau ministras detalių nekomentavo, pabrėždamas, kad Rusija panašiais atvejais visada siūlo pagalbą savo laivų įguloms.
„Tačiau mes veikiame pagal savo pačių procedūras“, – nurodė A. Hakkanenas.
Trečiadienį Suomijos policija sulaikė 132 metrų „Fitburg“, plaukiantį iš Sankt Peterburgo Rusijoje į Haifą Izraelyje ir jo 14 įgulos narių, įtarusi, kad laivo inkaras Suomijos įlankoje apgadino povandeninį telekomunikacijų kabelį.
Suomijos policija apklausia 14 „Fitburg“ įgulos narių iš Rusijos, Sakartvelo, Azerbaidžano ir Kazachstano.
Suomijos muitinė nurodė, kad šis laivas gabeno rusišką plieną, kuriam taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
Plienas liko konfiskuotas, kol atvejis bus išsiaiškintas, o Suomijos muitinė pradėjo preliminarų tyrimą. Be to, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sankcijų pažeidimo.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 910 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 2 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 mln. 209 tūkst. 880 karių, įskaitant dar 910 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos pajėgos neteko 11 tūkst. 494 tankų (+6), 23 tūkst. 851 šarvuotosios kovos mašinos (+2), 35 tūkst. 720 artilerijos sistemų (+42), 1 tūkst. 589 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 tūkst. 267 oro gynybos sistemų, 434 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 99 tūkst. 43 bepiločių orlaivių (+590), 4 tūkst. 137 kruizinių raketų (+1), 28 laivų, 2 povandeninių laivų, 72 tūkst. 857 automobilių ir degalų cisternų (+169) bei 4 tūkst. 35 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusai per praėjusią parą Ukrainos Zaporižios srityje surengė 737 smūgius, sužeisti du civiliai
Okupantai rusai per pastarąsias 24 valandas surengė 737 atakas 27-iose Ukrainos Zaporižios srities gyvenvietėse, platformoje „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Sausio 2-osios naktį rusai surengė dar vieną bepiločių orlaivių smūgį Zaporižioje.
„Rusijos pajėgos Bilenkėje, Zapasnėje, Huliaipolėje, Sviatopetrivkoje, Verchnioje, Tersoje, Zelenėje, Prylukuose ir Cvitkovėje surengė devynis antskrydžius“, – parašė I. Fedorovas.
Be to, 449 įvairaus tipo (daugiausia FPV) bepiločiai orlaiviai atakavo Zaporižią, Kušuhumą, Červonodniprovką, Bilenkę, Marijivką, Hryhorivskę, Stepnohirską, Prymorskę, Stepovę, Mali Ščerbakus, Huliaipolę, Komyšuvachą, Novoandrijivką, Novodanylivką, Preobraženką, Mala Tokmačką, Čarivnę, Bilohirią, Zelenę, Dorožnianką, Varvarivką ir Solodkę.
Mali Ščerbakuose, Huliaipolėje, Mala Tokmačkoje ir Solodkėje taip pat fiksuoti keturi reaktyvinių salvinės ugnies sistemų smūgiai. Tuo tarpu Stepnohirske, Prymorskėje, Stepovėje, Mali Ščerbakuose, Huliaipolėje, Novoandrijivkoje, Mala Tokmačkoje, Čarivnėje, Bilohirioje, Zelenėje, Dorožniankoje, Varvarivkoje ir Solodkėje pranešta apie 275 artilerijos smūgius.
Dėl rusų atakų Zaporižios ir Polohų rajonuose buvo sužeisti du žmonės. Valdžios institucijos taip pat gavo 54 pranešimus apie apgadintus namus, transporto priemones ir infrastruktūrą.
Rusai smogė greitajai, skubėjusiai pas sužeistuosius Chersone
Rusijos pajėgos numetė sprogstamąjį užtaisą ant greitosios pagalbos automobilio, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Greitoji ketvirtadienį skubėjo pas sužeistuosius Chersone.
Triukšmas Rusijoje: dronai taikėsi į Samaros sritį
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dronai smogė Rusijos Samaros sričiai, skelbia „Kanal 24“.
Rusija nesitraukia: sako perdavusi JAV įrodymus, kad Ukraina taikėsi į Putino namus
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė iššifravusi Ukrainos bepiločio orlaivio navigacijos duomenis, kurie, jos teigimu, liudija apie planuotą ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, ir perdavusi šią medžiagą JAV atstovams.
Ministerija teigė, kad iššifruoti navigacijos duomenys, sudėti į aplanką kartu su drono komponentu, buvo perduoti pareigūnams iš JAV karinio atašė biuro, įsikūrusio prie ambasados Maskvoje.
Rusų smūgis pirmąją Naujųjų dieną: smogė ligoninei
Ketvirtadienio vakarą Rusijos pajėgos smogė Černihivo sričiai, praneša „Kanal 24“.
Anot Naugarodo-Severskio karinės administracijos vadovo Aleksandro Seliverstovo, oro pavojus Nihino rajone Černigovo srityje buvo paskelbtas 17:40. Ukrainos oro pajėgos pranešė apie dronus šiaurėje Černihivo srityje, skrendančius į pietus. Vėliau pranešta apie padarinius.
„Rusijos teroristai ką tik smogė trimis dronais ligoninei Semenivkoje“, – cituojamas vadovas.
Informacija apie aukas ir žalos mastą dar tikslinama.
Rusai smogė Zaporižiai: nugriaudėjo serija sprogimų, kilo gaisrai
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusai smogė Zaporižios sričiai, rašo „Kanal 24“.
Anot Zaporižios srities karinės administracijos vadovo Ivano Fedorovo, srityje dar ketvirtadienį buvo keletą kartų paskelbtas oro pavojus. Gyventojai buvo perspėti dėl galimo balistinių raketų ir dronų smūgio.
Preliminariai skaičiuojama, kad rusai Zaporižiai sudavė devynis smūgius.
Regione nugriaudėjo serija sprogimų.
„Rusai bombarduoja regiono centrą. Yra gaisrų“, – „Ukrinform“ cituoja I. Fedorovą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuo tarpu Kadyrovas miršta. Linkijime čėčėnams laisvės.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Taip pat neteko daug TU klasės lėktuvų, povandeninio laivo ir daug zenitinės technikos su radarais.
Ukraina pirmąsyk ptradėjo naudoti savo balistines raketas Flamingo, Sapsan
Rusijos smūgis sudrebino Charkivą: sužeisti civiliai, tarp jų – kūdikis
Charkive Rusijos kariai sudavė balistinį smūgį į penkių aukštų gyvenamąjį namą miesto centre. Per ataką sužeista 19 žmonių.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ kanale informavo Ukrainos vicepremjeras, bendruomenių ir teritorijų plėtros ministras Oleksijus Kuleba.
„Baisus priešo smūgis Charkivui – okupantai balistine raketa smogė penkių aukštų gyvenamajam namui miesto centre. Šiuo metu jau yra 19 sužeistųjų“, – rašė O. Kuleba.
Jis pabrėžė, kad smūgiai į gyvenamuosius namus milijoninio miesto centre yra šiurkštus karo nusikaltimas prieš žmoniją ir tarptautinę humanitarinę teisę. Pasak jo, Rusija turi prisiimti visą atsakomybę už kiekvieną sunaikintą gyvybę, kiekvieną sužeistąjį ir kiekvieną sugriautą namą.
Vicepremjero teigimu, įvykio vietoje dirba visos skubiosios pagalbos tarnybos – jos teikia pagalbą nukentėjusiesiems ir valo griuvėsius, po kuriais dar gali būti žmonių.
Gelbėjimo operacija tęsiasi, veiksmai koordinuojami su miesto ir regiono valdžia.
Kaip pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olegas Sinehubovas, po namo griuvėsiais vis dar gali būti žmonių.
„Yra informacijos, kad po griuvėsiais dar yra žmonių. Tęsiasi paieškos ir gelbėjimo darbai. Vietoje dirba Valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai, teisėsaugos pareigūnai, skubiosios medicinos pagalbos medikai. Daroma viskas, kas įmanoma, kad kuo greičiau būtų išgelbėti visi nukentėjusieji“, – pažymėjo jis.
O. Sinehubovas taip pat patikslino, kad tarp sužeistųjų yra kūdikis.
„Po Rusijos atakos Charkivo centre į medikus kreipėsi 19 žmonių. Tarp jų – šešių mėnesių kūdikis. Laimei, jam hospitalizacija nereikalinga. Kiti nukentėjusieji yra 20-79 metų amžiaus. Beveik visi patyrė sprogimo sužalojimus“, – rašoma pranešime.