Vienas iš laivų plaukė į pietinį Čornomorsko uostą pakrauti grūdų, o kitam laivui, kuriuo buvo gabenamas sojos pupelių krovinys, buvo smogta netoli Odesos uosto, platformoje „Telegram“ pranešė atkūrimo ministras Oleksijus Kuleba.
Zelenskis perspėjo dėl „Orešnik“ grėsmės: tai iššūkis Lenkijai ir kitiems
Rusijos demonstratyvus „Orešnik“ panaudojimas netoli Europos Sąjungos sienų yra iššūkis Varšuvai ir daugeliui kitų sostinių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
TATENA pradėjo derybas dėl ugnies nutraukimo Zaporižios AE
Tarptautinė atominės energijos agentūra pradėjo derybas su Rusija dėl riboto ugnies nutraukimo aplink Ukrainos Zaporožės atominę elektrinę, kad būtų galima suremontuoti sugadintą elektros liniją, penktadienį pranešė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.
Per mūšius sausio 2 d. buvo sugadinta paskutinė likusi 330 kilovoltų avarinė elektros linija, tiekusi elektros energiją į elektrinę, kalbėdamas Vienoje sakė R. Grossi.
Dėl to rusų okupuota pietų Ukrainoje įsikūrusi branduolinė jėgainė šiuo metu naudoja tik pagrindinę 750 kilovoltų elektros liniją.
Pasak R. Grossi, norint, kad Ukrainos technikai galėtų atlikti remontą, maždaug 10 kilometrų spinduliu aplink elektrinę reikės paskelbti paliaubas. Jis pridūrė, kad per pastaruosius mėnesius TATENA jau tris kartus derėjosi dėl tokių paliaubų.
Šeši didžiausios Europoje atominės elektrinės reaktoriai yra sustabdyti, tačiau juos reikia toliau aušinti.
TATENA stebėtojai pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis netoli objekto vykstančių kovų intensyvumas padidėjo, sakė R. Grossi.
Kadyrovo sūnus pagrasino Zelenskiui
Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo 18-metis sūnus pagrasino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, skelbia UNIAN.
Ukrainos žvalgyba perėmė rusų įsakymus žudyti ukrainiečius karo belaisvius
Ukrainos gynybos žvalgyba (GUR), perėmusi priešų radijo pokalbius, užfiksavo įrodymų, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje rengiasi įvykdyti dar vieną karo nusikaltimą.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai GUR pranešė platformoje „Facebook“, kur taip pat paskelbė pokalbių garso įrašą.
Perimtuose Rusijos ginkluotųjų pajėgų 76-osios oro desanto divizijos 237-ojo pulko 2-ojo bataliono karių, veikiančių netoli Pokrovsko, pokalbiuose girdėti, kaip vienas iš vadų duoda įsakymą sušaudyti ukrainiečių karo belaisvius.
„Sistemingos karo belaisvių egzekucijos ir kankinimai, civilių gyventojų žudymas ir savų karių egzekucijos be teismo dar kartą įrodo, kad karo nusikaltimai yra sąmoninga ir tikslinga Rusijos – valstybės agresorės – politika“, – pabrėžė GUR.
Kaip pirmiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos Huliajpolės sektoriuje nužudė tris paimtus į nelaisvę Ukrainos gynėjus.
Du Ukrainos ministrai pateikė atsistatydinimo prašymus, tarp jų – Šmyhalis
Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis pateikė atsistatydinimo prašymą, skelbia „Ukrinform“. Ukrainos Aukščiausioji Rada taip pat gavo Ukrainos pirmojo vicepremjero, Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministro Mykhailo Fedorovo atsistatydinimo pareiškimą.
Aiškėja skaičiai: kiek generolų nuo karo pradžios neteko Rusija?
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios žuvo mažiausiai 19 Rusijos generolų.
Pasak naujienų portalo „The Insider“, tai patvirtina atvirojo šaltinio duomenys ir Rusijos bei Ukrainos šaltinių ataskaitos.
Pažymėtina, kad rusai aukšto rango karininkų prarado tiek tiesiogiai fronto linijoje, tiek užnugaryje – dėl smūgių į štabus, sabotažo ir Rusijos teritorijoje bombardavimo. Keletą generolų dar pirmaisiais karo mėnesiais likvidavo snaiperiai arba sunaikino artilerijos ugnis.
Maskva oficialiai patvirtino ne visus mirties atvejus.
2022 m. pasirodė žinia, kad žuvo generolas Andrejus Suchoveckis – jį Černihivo srities šturmo metu pakirto snaiperio kulka ir jis tapo pirmuoju generolu, kurio žūtį patvirtino Rusija. Tarp kitų žuvusiųjų yra Olegas Mitiajevas, Vladimiras Frolovas, Andrejus Simonovas, Kanamatas Botaševas ir Romanas Kutuzovas.
Taip pat 2022 m. pasirodė pranešimai apie generolo majoro Andrejaus Kolesnikovo žūtį, tačiau 2023 m. propagandistas Vladimiras Solovjovas paskelbė neva naujausią pranešimą iš Sirijos, kuriame A. Kolesnikovas davė interviu, nurodant, kad jis tapo Rusijos grupuotės vado pavaduotoju.
Kitais, 2023 metais žuvusiųjų sąrašą papildė generolai Dmitrijus Uljanovas, Sergejus Gorjačevas, Olegas Tsokovas, Vladimiras Zavadskis ir kiti.
2024 ir 2025 m. be kita ko buvo nukauti Radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos pajėgų vadas Igoris Kirilovas, Rusijos generalinio štabo pagrindinės operatyvinės valdybos pavaduotojas Jaroslavas Moskalikas, Rusijos karinio jūrų laivyno vado pavaduotojas Michailas Gudkovas ir Rusijos generalinio štabo operatyvinio mokymo direkcijos vadovas Fanilas Sarvarovas.
Kai kurie iš jų žuvo tuo metu, kai jau buvo išėję į atsargą arba tarnavo savanorių ir šturmo daliniuose, įskaitant tokias formuotes kaip „Storm Z“ ir privačias karines kompanijas, pažymi portalas.
Kaip pirmiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinio mokymo valdybos vadovas generolas leitenantas Fanilas Sarvarovas žuvo 2025 m. gruodį, kai Maskvoje buvo susprogdintas jo automobilis.
Įvestas parengties režimas: Ukraina perspėjo Lenkiją apie galimą „Orešnik“ smūgį
Naktį iš sausio aštuntosios į devintąją Rusijai surengus puolimą Ukrainoje, Kyjivas įspėjo Varšuvą apie tai, kad Rusija gali panaudoti raketų sistemą „Orešnik“.
Lenkijos oro gynybos sistemos sekė šį skraidantį objektą, remdamasi naujienų portalo RMF24 paskelbta informacija praneša „Ukrinform“.
Kataras: per smūgius Ukrainoje nukentėjusios ambasados darbuotojai žalos nepatyrė
Kataras penktadienį patvirtino, kad per Rusijos smūgius Ukrainoje praėjusią naktį nukentėjo šalies ambasada Kyjive, tačiau teigė, kad sužeistų darbuotojų nebuvo.
„Kataro valstybė reiškia didelį apgailestavimą dėl žalos, padarytos jos ambasados pastatui Ukrainoje per praėjusios nakties smūgius sostinei Kyjivui“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle „X“.
„Ji taip pat patvirtina, kad niekas iš jos diplomatų ar ambasados darbuotojų nenukentėjo“, – teigiama jame.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį Rusijos dronas apgadino Kataro diplomatinės atstovybės pastatą.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Kataras yra valstybė, kuri daug tarpininkauja bendraudama su Rusija ir stengiasi užtikrinti karo belaisvių bei Rusijos kalėjimuose laikomų civilių paleidimą.
Europos lyderiai paskelbė pareiškimą dėl rusų atakos
Rusijos įvykdytas vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimas Vakarų Ukrainoje buvo „eskaluojantis ir nepriimtinas“, penktadienį telefoninio pokalbio metu sutarė Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai, pranešė britų vyriausybės atstovė.
„Buvo akivaizdu, kad Rusija, siekdama pateisinti išpuolį, naudojosi sufabrikuotais kaltinimais“, – pokalbio metu Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams sakė JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris, cituotas atstovės.
Tai tik antras žinomas atvejis, kai buvo panaudotas šis ginklas kare Ukrainoje.
Popiežius Leonas: karas grįžo į madą
Popiežius Leonas XIV diplomatams Vatikane penktadienį pareiškė, kad karas „grįžo į madą“, skaitydamas kalbą, kurioje įspėjo apie ginklavimosi varžybas ir daugiašališkumo susilpnėjimą.
„Diplomatiją, skatinančią dialogą ir siekiančią sutarimo tarp visų šalių, keičia diplomatija, pagrįsta jėga, kurią naudoja pavieniai asmenys arba sąjungininkų grupės.
„Karas grįžo į madą ir plinta uolumas kariauti“, – teigė pirmasis amerikietis popiežius.
Leonas perspėjo, kad po Antrojo pasaulinio karo nustatytas principas, „draudžiantis tautoms naudoti jėgą pažeidžiant kitų sienas, buvo visiškai pakirstas“.
„Taika siekiama per ginklus kaip sąlygą įtvirtinti savo viešpatavimą. Tai didžiulė grėsmė teisinės valstybės principui, kuris yra visų taikaus civilinio sambūvio pamatas“, – sakė jis.
Pontifikas atkreipė dėmesį į „daugiašališkumo silpnumą“ kaip „ ypatingą susirūpinimą tarptautiniu lygiu keliantį“ dalyką.
Jis teigė, kad tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis yra „įsipareigojimas, kurį prisiėmė valstybės“, ir kad tokia teisė „visada turi viršenybę prieš kariaujančiųjų ambicijas“.
„Negalime ignoruoti, kad ligoninių, energetikos infrastruktūros, namų ir vietų, būtinų kasdieniam gyvenimui, sunaikinimas yra rimtas tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“, – sakė jis.
Medvedevas apie smūgį Ukrainai: „Tai buvo raminamųjų injekcija“
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas naujos vidutinio nuotolio raketos „Orešnik“ panaudojimą prieš Ukrainą pavadino raminamųjų injekcija.
„Pavojingiems psichams reikia tramdomųjų marškinių arba gelbstinčios haloperidolio injekcijos“, – savo „Telegram“ kanale rašė nacionalinės saugumo tarybos vicepirmininkas. Taip esą nutiko praėjusią naktį Vakarų Ukrainoje. Haloperidolis yra medikamentas šizofrenijai gydyti.
Ukraina parodė „Orešnik“ nuolaužas: Rusija smogė netoli ES sienos
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį paskelbė nuotraukas, kuriose, jos teigimu, yra užfiksuoti Rusijos balistinės raketos „Orešnik“ fragmentai.
Maskva pranešė paleidusi hipergarsiniu greičiu skriejančią raketą, kurios, anot Kremliaus, perimti neįmanoma, tačiau nenurodė, į ką ji buvo nukreipta.
Tai tik antras žinomas atvejis, kai buvo panaudotas šis ginklas. Šį kartą Rusija „Orešnik“ panaudojo atakuodama vakarinę Lvivo sritį.
„Atakuodamas civilinius taikinius mūsų šalyje netoli sienos su Europos Sąjunga, Kremlius staigiai prastėjant oro sąlygoms bandė sunaikinti gyvybiškai svarbią srities infrastruktūrą“, – nurodė SBU.
Tačiau SBU išplatintame pranešime nebuvo nurodyta, į ką būtent taikėsi Maskva „Orešniku“ ir kokia žala buvo padaryta.
Tarp iki šiol rastų dalių buvo raketos stabilizavimo ir valdymo blokas, variklio dalys ir purkštukai, pranešė SBU.
Tai buvo pirmas abiejų pusių patvirtinimas, kad raketa buvo paleista būtent į Lvivo regioną.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos gynybos ministerija anksčiau skelbė, kad tokia raketa buvo paleista, tačiau nepatikslino, kur, nors Lvivo pareigūnai pranešė apie didelius sprogimus po balistinės raketos smūgio.
Lvivo meras Andrijus Sadovijus anksčiau penktadienį pareiškė, kad į regioną buvo paleista 13 tūkst. km per val. greičiu skridusi balistinė raketa, nors ir neįvardijo, kad tai buvo „Orešnik“.
Rusijos kariuomenės tinklaraštininkai teigė, kad taikinys buvo dujų saugykla.
A. Sadovijus pasakė tik tiek, kad buvo smogta „kritinės svarbos infrastruktūros objektui“, dėl ko kilo gaisras.
Suomija po Rusijos smūgių Ukrainai: „Mes žinome, ką reiškia šaltis“
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pasipiktino Rusijos smūgiais Ukrainai praėjusią naktį, kurie, be kita ko, paliko didelę dalį Kyjivo be šildymo artėjant stipriems šalčiams, skelbia „Evropeiskaja Pravda“.
Meloni: Europai atėjo laikas kalbėtis su Rusija
Italijos premjerė Giorgia Meloni mano, kad Europai atėjo laikas pradėti derybas su Rusija dėl karo Ukrainoje nutraukimo, skelbia „Evropeiskaja Pravda“.
Vokietija: „Rusija dar kartą paaštrino padėtį“
Vokietija penktadienį pasmerkė Rusiją dėl smūgio Ukrainai balistine raketa „Orešnik“, kaltindama Maskvą siekiu įbauginti.
ES siunčia griežtą signalą Rusijai
ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pareiškė, kad Rusijos raketos „Orešnik“ panaudojimas yra eskalacija prieš Ukrainą ir siekis įspėti Europą bei JAV, skelbia „Evropeiskaja Pravda“.
Po Rusijos veiksmų pratrūko Latvija: tai – barbariškumas
Latvijos užsienio reikalų ministerija naktinį Rusijos apšaudymą Ukrainos teritorijoje pavadino akivaizdžiu barbariškumu ir paragino daryti maksimalią įtaką agresyviai valstybei, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Kyjivą paralyžiavo Rusijos smūgiai: „Jei galite – laikinai išvykite iš sostinės“
Pusė daugiabučių namų Kyjive, beveik 6 tūkstančiai, šiuo metu neturi šildymo dėl masinio priešo puolimo, kuris apgadino sostinės kritinę infrastruktūrą. Sostinėje taip pat fiksuojami vandens tiekimo sutrikimai, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
„Komunalinės tarnybos aprūpino socialines įstaigas, ypač ligonines ir gimdymo namus. Kartu su energetikais jos dirba siekdamos atkurti elektros ir šilumos tiekimą Kyjivo gyventojų namuose. Darome viską, kad tai būtų padaryta kuo greičiau“, – „Telegram“ rašė meras.
V. Klyčko pabrėžė, kad šis kombinuotas puolimas prieš Kyjivą buvo itin skaudus sostinės kritinės infrastruktūros objektams.
Pasak jo, miesto tarnybos dirba ekstremaliosios situacijos režimu. Deja, prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis oro sąlygos bus sudėtingos.
„Taip pat kreipiuosi į sostinės gyventojus, kurie turi galimybę laikinai išvykti iš miesto į vietas, kur yra alternatyvių maisto ir šilumos šaltinių, ir raginu tuo pasinaudoti“, – pažymėjo meras.
Ukraina atkūrė elektros tiekimą 800 tūkst. namų ūkių Dnipropetrovsko srityje
Ukrainos Dnipropetrovsko srityje atkurtas elektros tiekimas 800 tūkst. namų ūkių, kurie buvo likę be elektros po rusų didelio masto atakos sausio 7 d.
Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešė „DTEK Group“ „Telegram“ kanale.
„Dnipropetrovsko regione po bombardavimo atkurtas elektros tiekimas 800 tūkst. namų ūkių. Darbininkai visą parą dirbo be pertraukos, kad atkurtų kritinę infrastruktūrą ir grąžintų elektros tiekimą į gyventojų namus“, – teigiama „DTEK Group“ pranešime platformoje „Telegram“, kurį cituoja „Ukrinform“.
Tuo pačiu metu dėl blogų oro sąlygų ir pakartotinių atakų, ypač Kryvyj Riho mieste, esama lokalių elektros tiekimo pertraukų.
Kaip pranešta, sausio 7 d. vakare Rusijos pajėgos surengė dar vieną smūgį Ukrainos energetikos infrastruktūrai, dėl kurio Dnipropetrovsko ir Zaporižios regionai liko beveik visiškai be elektros. Zaporižioje elektros tiekimas buvo atkurtas sausio 8 d. ryte.
Po Rusijos smūgio Ukrainai „Orešnik“ raketa – Zelenskio žinutė JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po naktinio Rusijos oro smūgio, per kurį buvo panaudota balistinė raketa „Orešnik“, būtina aiški pasaulio, ypač Jungtinių Valstijų, reakcija, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Rusijos „Orešnik“ raketos – kuo jos pavojingos?
Rusija paskelbė smogusi Ukrainai, panaudodama vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. Maskva teigia, kad tai buvo atsakas į tariamą Kyjivo ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, tačiau Ukraina tokius kaltinimus vadina melu. Viešojoje erdvėje vėl atsidūrusi V. Putino giriama raketa kelia klausimų – ką iš tikrųjų gali „Orešnik“?
Zelenskis: per Rusijos ataką apgadintas Kataro ambasados pastatas
Šią naktį Ukraina patyrė vieną masiškiausių Rusijos atakų – į šalį buvo paleisti šimtai dronų ir raketų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per smūgį apgadintas ir Kataro ambasados pastatas, skelbiama „Telegram“ kanale UNIAN.
„Kataras yra valstybė, kuri itin daug daro tarpininkaudama su Rusija, siekdama užtikrinti karo belaisvių ir civilių, laikomų Rusijos kalėjimuose, išlaisvinimą“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas paragino pasaulį, „visų pirma Jungtines Valstijas, į kurių signalus Rusija tikrai kreipia dėmesį“, reaguoti „aiškiai“, – sakė jis.
Ir pridūrė: „Rusija turi gauti signalus, kad jos pareiga yra sutelkti dėmesį į diplomatiją, ir turi pajusti pasekmes kiekvieną kartą, kai ji vėl grįžta prie žudymų ir infrastruktūros naikinimo. Šiandienos smūgis taip pat yra labai garsus priminimas visiems mūsų partneriams, kad parama Ukrainos oro gynybai yra nuolatinis prioritetas.“
Iš viso per naktį Rusija paleido 242 dronus, 13 balistinių raketų, vieną raketą „Orešnik“ ir 22 sparnuotąsias raketas.
Kyjivas: Rusija naktį į Ukrainą paleido 36 raketas ir 242 dronus
Rusijos pajėgos praėjusią naktį į Ukrainą paleido daugiau kaip tris dešimtis raketų ir daugiau kaip 240 dronų, penktadienį pranešė ukrainiečių oro pajėgos.
Maskva nakties ataką pavadino atsakomąja ir paskelbė, kad jos metu buvo panaudota hipergarsinė raketa „Orešnik“.
Ukrainos oro pajėgų pranešime sakoma, kad Rusijos pajėgos paleido 36 raketas ir 242 įvairių tipų dronus. Nurodoma, kad oro gynybos sistemos numušė 226 dronus ir 18 raketų.
Per ataką Ukrainos sostinėje kilo gaisrų daugiabučiuose, žuvo mažiausiai keturi žmonės, sutriko elektros tiekimas, pranešė Kyjivo meras.
Ukraina šaukia skubų JT Saugumo Tarybos posėdį: „Toks smūgis netoli ES sienų kelia rimtą grėsmę“
Ukraina inicijuos skubų JT Saugumo Tarybos posėdį, taip pat Ukrainos ir NATO Tarybos posėdį. Pranešama, kad šalis sieks ES, Europos Tarybos bei ESBO reakcijos dėl Rusijos vidutinio nuotolio balistinės raketos panaudojimo prieš Lvivo sritį.
Siaubinga naktis Kyjive: po Rusijos atakos iš griuvėsių ištraukta šeima
Brovarų rajone, Kyjivo srityje, Ukrainos Valstybinės gelbėjimo tarnybos (GSCS) kariai po Rusijos atakos išgelbėjo keturių asmenų šeimą. Apie tai pranešė GSCS spaudos tarnyba.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko dar 1030 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. sausio 9 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko maždaug 1 216 930 karių, iš jų 1 030 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Iki sausio 9 d. Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino: 11 526 (+5 per pastarąją parą) priešo tankus, 23 882 (+8) šarvuotas kovos mašinas, 35 892 (+18) artilerijos sistemas, 1 596 (+0) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 1 269 (+0) oro gynybos sistemas, 434 (+0) lėktuvus, 347 (+0) sraigtasparnius, 102 761 (+687) taktinį ir operatyvinį bepilotį orlaivį, 4 137 (+0) kruizines raketas, 28 (+0) karo laivus ir (arba) katerius, 2 (+0) povandeninius laivus, 73 426 (+90) transporto priemones ir degalų cisternas, 4 037 (+0) Rusijos kariuomenės specializuotas karines transporto priemones.
Informacija nuolat atnaujinama.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 8 d. užfiksuoti 142 susirėmimai tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos pajėgų.
Rusija smogė Ukrainai „Orešnik“ raketa: teigia, kad tai buvo kerštas
Atsakydami į Kyjivo ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, Rusijos kariai surengė masinį smūgį prieš svarbius Ukrainos taikinius, panaudodami, be kita ko, ir „Orešnik“ raketą, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Ankstyvą rytą, reaguodamos į Kyjivo režimo teroristinį išpuolį prieš Rusijos prezidento rezidenciją Novgorodo srityje, įvykdytą 2025 m. gruodžio 29 d., Rusijos ginkluotosios pajėgos sudavė masinį smūgį. Buvo panaudoti didelio tikslumo tolimojo nuotolio sausumos ir jūrų ginklai, įskaitant vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, taip pat smogiamieji dronai, nukreipti į svarbius taikinius Ukrainos teritorijoje“, – teigiama pranešime.
Pasak ministerijos, „puolimo tikslai buvo pasiekti“.
Nurodoma, kad smūgiai buvo suduoti objektams, kuriuose gaminami dronai, naudoti teroristiniame išpuolyje, taip pat energetikos infrastruktūrai, palaikančiai Ukrainos karinio pramonės komplekso veiklą.
„Bet kokie nusikalstamo Ukrainos režimo teroristiniai veiksmai ir toliau bus atremiami“, – pareiškimą baigė ministerija.
Anksčiau Kyjivas Maskvos teiginius, kad Ukraina bandė užpulti V. Putino rezidenciją, pavadino „melu“.
Trumpas: „Rusija daugiau nepuls“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė esąs pasirengęs prisiimti įsipareigojimus dėl Jungtinių Valstijų dalyvavimo ateityje ginant Ukrainą, nes yra įsitikinęs, kad Rusija daugiau nepuls. Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „The New York Times“.
Trumpas apie branduolinį susitarimą su Rusija: „Jei jis pasibaigs, tai pasibaigs“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nemato problemos nutraukti paskutinį svarbų Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės, kurio galiojimas baigiasi po keturių savaičių. Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „The New York Times“.
Smūgis Lvivui: neatmetama galimybė, kad Rusija galėjo panaudoti „Orešnik“ raketą
Rusija naktį smogė Lvivui, taikydama į kritinę infrastruktūrą, pranešė meras Andrijus Sadovijus. Ukrainos kariuomenė nurodė, kad raketa, kurios tipas dar nenustatytas, buvo paleista iš Kapustin Jaro raketų poligono Rusijos Astrachanės srityje.
Masinė Rusijos ataka Kyjive: liepsnoja daugiabučiai, yra žuvusiųjų
„Kyiv Independent“ praneša, kad Kyjive, Rusijai surengus masinį raketų ir dronų puolimą, žuvo 4 žmonės, o 19 buvo sužeisti.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad tarp žuvusiųjų buvo greitosios pagalbos medikas, o 14 iš 19 sužeistųjų buvo paguldyti į ligoninę.
„Vienas greitosios pagalbos medikas žuvo, o keturi buvo sužeisti, teikdami pagalbą žmonėms Darnyckio rajone“, – sakė jis.
Valdžios institucijos pranešė, kad keliuose rajonuose gyvenamieji namai buvo apgadinti dronų ir nukritusių nuolaužų, o Ševčenkos rajone, kaip pranešama, kilo gaisras.
Pasak vietos pareigūnų, apie sprogimus Kyjive pirmą kartą pranešta 23:45 val. vietos laiku, kai oro gynybos sistemos pradėjo veikti prieš oro taikinius.
Anksčiau oro pajėgos buvo įspėjusios apie balistinių raketų grėsmę ir pranešusios apie dronus, skrendančius sostinės link.
Antrasis raketų pavojus visoje šalyje buvo paskelbtas apie 2:13 val. vietos laiku, kai Ukrainos oro pajėgos aptiko pakilusius Rusijos naikintuvus.
Papildomi sparnuotųjų raketų sprogimai sukrėtė Ukrainos sostinę apie 3:00 val. vietos laiku, pranešė Kyjive buvęs nepriklausomas žurnalistas, kai Rusija tęsė naktinį puolimą.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, per ataką Kyjive esančiame žinomame „Comfort Town“ daugiabučių komplekse kilo gaisras.
V. Klyčko teigė, kad dėl Rusijos smūgių į kritinę infrastruktūrą kai kuriose sostinės dalyse sutriko vandens ir elektros energijos tiekimas.
„Darnyckio rajone dronas sudužo gyvenamojo namo kieme. Netoliese esančios vieno aukšto parduotuvės pastatas ir šalia esančio devynių aukštų gyvenamojo namo langai buvo iš dalies apgadinti“, – sakė jis.
Pasak mero, Dniprovskio rajone degė du gyvenamieji namai. Jis taip pat pridūrė, kad smūginė banga apgadino kito gyvenamojo namo stogą, o drono nuolaužos nukrito ant vaikų žaidimų aikštelės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuo tarpu senas pirdyla Ajatola bijo Irano protestų, ruošiasi į Maskvą, Irane vėl netrukus plevėsuos vėliava su liūtu ir kardu.
Slava Ukraini, smert kacapam!
už jo rusofobiją šiku jam in burną ir jis mano triedalą geria kaip caffe latte
Rusai smogė dviem laivams Juodojoje jūroje: abu buvo skirti maistui
Rusija smogė dviem krovininiams laivams Juodojoje jūroje prie Ukrainos pietinės pakrantės ir per šiuos smūgius žuvo vieno iš laivų įgulos narys siras, penktadienį pranešė Kyjivas.
Vienas iš laivų plaukė į pietinį Čornomorsko uostą pakrauti grūdų, o kitam laivui, kuriuo buvo gabenamas sojos pupelių krovinys, buvo smogta netoli Odesos uosto, platformoje „Telegram“ pranešė atkūrimo ministras Oleksijus Kuleba.
„Deja, per šį išpuolį žuvo vienas įgulos narys, Sirijos pilietis“, – pažymėjo O. Kuleba.
„Tai dar vienas pavyzdys, kaip Rusija sąmoningai taikosi į civilinius objektus, tarptautinę laivybą ir maisto logistiką“, – pridūrė jis.
Kyjivas ne kartą apkaltino Maskvą Juodosios jūros vandenyse užpuolus krovininius laivus, kuriais buvo gabenami maisto produktai į Ukrainą ir iš jos.
Praėjusį mėnesį Ukraina apkaltino Rusiją smogus dviem Turkijos krovininiams keltams. Vienas iš jų gabeno saulėgrąžų aliejų, o kitas – šviežių vaisių, daržovių ir kitų maisto produktų krovinį.
Ukrainai atakavus su Rusija siejamus tanklaivius prie Turkijos krantų, Ankara praėjusį mėnesį įspėjo dėl nerimą keliančios eskalacijos Juodojoje jūroje.
Su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu gruodį susitikęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) paragino paskelbti „ribotas paliaubas“ atakoms prieš uostus ir energetikos infrastruktūrą.