Zelenskis gyrė Donaldo Trumpo ryžtą po jo naujo termino Rusijai karui užbaigti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį gyrė Donaldo Trumpo „aiškią poziciją ir išreikštą ryžtą“ po to, kai JAV vadovas pareiškė, kad sutrumpins Rusijai nustatytą 50 dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti.
„Būtent dabar, kai daug kas gali pasikeisti dėl tikros taikos. Aš dėkoju prezidentui Trumpui už jo dėmesį gelbėti gyvybes ir sustabdyti šį baisų karą“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis.
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatys naują „10 arba 12“ dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti.
Anksčiau šį mėnesį D. Trumpas pareiškė suteikiantis V. Putinui 50 dienų sudaryti taikos susitarimą su Kyjivu dėl daugiau kaip trejus metus trunkančio karo arba JAV imsis sankcijų.
D. Trumpo teigimu, nepavykus susitarti, likusiems Rusijos prekybos partneriams bus įvesti antriniai muitai, kad būtų pakenkta Maskvos gebėjimui atlaikyti ir taip dideles Vakarų sankcijas.
D. Trumpas tuomet dar pareiškė, kad V. Putinas dėl Ukrainos kalba „daug nesąmonių“.
JAV vadovaujamos derybos, kuriomis siekiama užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją, yra įstrigusios.
Pastaraisiais mėnesiais Turkijoje vykusiuose trijuose Rusijos ir Ukrainos derybų dėl taikos ratuose nepavyko pasiekti proveržio.
Zelenskis Ukrainos ambasadore Švedijoje paskyrė buvusią parlamentarę Zalisčiuk
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Svitlaną Zalisčiuk Ukrainos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Švedijos Karalystėje.
Atitinkamas 2025 m. liepos 25 d. potvarkis buvo publikuotas valstybės vadovo internetinėje svetainėje.
„Paskirti Svitlaną Zalisčiuk Ukrainos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Švedijos Karalystėje“, – rašoma jo tekste.
Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 21 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad po susitikimo su užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha paskyrė 16 naujų ambasadorių.
Medvedevą įsiutino naujas Trumpo ultimatumas: prakalbo apie karą ir su JAV
Liepos 28 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują terminą, iki kurio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi pasiekti taikos susitarimą su Ukraina. Šį ultimatumą pakomentavo Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, rašo „Unian“.
Katedros aikštėje įvyko solidarumo su Ukraina mitingas
Pirmadienį Vilniaus Katedros aikštėje įvyko dar vienas solidarumo su Ukraina mitingas. Prie 148-ojo savaitinio solidarumo renginio prisijungė ir Lietuvoje įsikūrusi baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Mitinge taip pat dalyvavo ir neseniai iš kalėjimo Baltarusijoje paleistas jos vyras – opozicionierius Siarhejus Cichanouskis.
Prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą kovojantys sutuoktiniai susirinkusiems tvirtino, kad lietuviai, baltarusiai ir ukrainiečiai turi bendrą priešą – Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Savo ruožtu dešimtys į renginį atėjusių dalyvių laikė Kremliaus agresiją smerkiančius plakatus bei Ukrainos vėliavas.
Rusija plataus masto karą prieš Ukrainą pradėjo 2022 m. vasarį.
Ukrainą užpuolė Dievo rykštė – skėriai
Pietų Ukrainą užpuolė tūkstančiai skėrių, o valdžios institucijos kaltina Rusiją dėl jos karių nuniokotos dirbamos žemės ir infrastruktūros, praneša „Politico“.
Nors Ukraina jau ne pirmą kartą susiduria su skėrių spiečiais, šiemet problema didesnė. Viena iš labiausiai nukentėjusių vietovių yra buvęs Kachovkos tvenkinys, nusekęs po to, kai Rusijos kariai 2023 m. susprogdino jo užtvanką, kad sustabdytų Ukrainos pajėgų judėjimą.
„Būkime atviri, didžiausia to priežastis – karas... Prie kontaktinės linijos apleistos dirbamos žemės, sunaikinta Kachovkos hidroelektrinė. Skėrių invazija – tai Rusijos vykdomo ekocido prieš Ukrainą pasekmė“, – agrarinių naujienų portalui „Latifundist“ sakė Ukrainos valstybinės maisto ir vartotojų apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Vadimas Čaikovskis.
Pasak V. Čaikovskio, skėrių invazijos protrūkiai konfliktų regionuose vyksta nuo 2022 m. 2023 m. skėrių užfiksuota Donecke, Zaporižioje ir Chersone, o 2024 m. – dviejuose Charkivo srities rajonuose. Tačiau ankstesni protrūkiai buvo mažesnio masto nei šiemet, sakė V. Čaikovskis.
Šiais metais apie skėrių antplūdžius pranešta Zaporižioje, Chersone ir Odesoje, šių vabzdžių buvo pastebėta ir Dnipro bei Vinicos regionuose.
Skėriai per itin trumpą laiką gali sunaikinti žmonių maistui ir gyvuliams auginamus pasėlius ir žolę.
Vietos valdžios institucijos teigia, kad vabzdžių invazija kontroliuojama, tačiau Zaporižioje naikinant daugiau nei 6 000 hektarų užplūdusius vabzdžius teko panaudoti insekticidus.
V. Čaikovskis sakė, kad kol kas skėriai Ukrainos derliui žalos nepadarė, nes yra susitelkę vietovėse netoli Dnipro upės ir kitų vandens telkinių.
Valstybinė maisto ir vartotojų apsaugos tarnyba paprašė ūkininkų išlikti budriems ir stebėti savo laukus, kad būtų išvengta galimų derliaus nuostolių.
Trumpas grasina Putinui sankcijomis, tačiau prisipažįsta: „Nenoriu to daryti, rusai yra puikūs žmonės“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustatė naują terminą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nutraukti karui Ukrainoje – „maždaug 10 ar 12 dienų“. Tačiau jis pareiškė, kad nenori to daryti, nes mano, kad žmonės Rusijoje yra puikūs, rašo „Sky News“.
KDC: rusų propaganda gali imti skleisti naratyvus apie mitingus Ukrainoje
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC) prognozuoja, kad rusų propaganda ateinančias dvi savaites savo informacinėse kampanijose ims intensyviau skleisti žinią apie Ukrainoje neva vykstančius mitingus.
Apie tai KDC pranešė feisbuke.
„Prognozuojama, kad priešiški šaltiniai skleis melagingus teiginius, kad Ukrainos žmonės neva reikalauja „pasiduoti“, „nuversti vyriausybę“ ir „bet kokia kaina nutraukti karą“, – teigiama centro pranešime.
Be to, gali padidėti ir priešų informacinių operacijų, nukreiptų prieš Ukrainos pafrontės regionų gyventojus, intensyvumas.
„Visų pirma bus skleidžiami melagingi pranešimai apie tariamą karinės administracijos darbuotojų evakuaciją, provokaciniai „nutekinimai“ Ukrainos kariuomenės ar vietos valdžios vardu ir t. t., siekiant įbauginti žmones ir sudaryti įspūdį, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynyba žlunga“, – pažymėjo KDC.
Taip pat tikimasi, kad rusai ir toliau manipuliuos informacija, pavyzdžiui, mėgindama diskredituoti Ukrainą Stambule vykstančių derybų kontekste ar propaguoti apsikeitimo kaliniais temos ir menkinti pasitikėjimą Ukrainos oro gynybos pajėgomis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusijos žiniasklaida skleidžia melagienas, kad iš Rusijos nelaisvės paleistiems Ukrainos kariams esą gresia baudžiamasis persekiojimas už dezertyravimą.
Ukraina pranešė sulaikiusi Baltarusijos šnipą
Ukrainoje sulaikytas baltarusių šnipas, pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), kartu pareiškusi, kad užkirto kelią Baltarusijos KGB gauti slaptą informaciją apie Ukrainos gynybą šalies šiaurės rytuose.
Spėjamas KGB agentas sulaikytas savo bute Vakarų Ukrainos Voluinės srityje. 24 metų vyras iš Voluinės kaltinamas rinkęs informaciją apie Ukrainos gynybos infrastruktūrą pasienyje. Sritis ribojasi tiek su Lenkija, tiek su Baltarusija.
Trumpas: Rusija turi 10–12 dienų karui Ukrainoje užbaigti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatys naują „10 arba 12“ dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti.
Trumpas sutrumpins terminą karui Ukrainoje užbaigti: Putinas kalba „daug nesąmonių“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad sutrumpins Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nustatytą 50 dienų terminą karui Ukrainoje užbaigti.
Kinija įsiuto dėl Ukrainos sankcijų: ragina „ištaisyti šią klaidą“
Kinija pareikalavo panaikinti Ukrainos sankcijas, taikomas 53 asmenims ir organizacijoms, kaltinamoms Rusijos karo veiksmų Ukrainoje rėmimu, ir pavadino šį žingsnį klaida, liepos 28 d. spaudos konferencijoje pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun, rašo „Kyiv Independent“.
Lavrovas: „Pirmą kartą istorijoje Rusija kariauja viena prieš visus Vakarus“
Rusijos sąlygos karui su Ukraina išspręsti apima Kyjivo neįtraukimą į NATO, Aljanso plėtros sustabdymą ir dabartinės padėties pripažinimą, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Laikomės savo teisėto reikalavimo – užtikrinti mūsų saugumą: Ukraina neturi būti įtraukta į NATO, Aljansas neturi toliau plėstis. Nepaisant visų pažadų ir priimtų dokumentų, jis jau išsiplėtė iki mūsų sienų“, – S. Lavrovą citavo Rusijos naujienų agentūra TASS.
Po skrydžius sutrikdžiusios kibernetinės atakos – „labai sunerimęs“ Kremlius
Pirmadienį dėl kibernetinės atakos prieš Rusijos nacionalinę aviakompaniją „Aeroflot“ buvo atšaukti 42 skrydžiai. Atsakomybę už incidentą prisiėmė Ukrainos ir Baltarusijos programišių grupė, o Kremlius pareiškė esąs dėl jo „labai sunerimęs“.
Nors oro susisiekimas Rusijoje buvo sutrikęs nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios (dažniausiai dėl ukrainiečių dronų, skrendančių per šalies agresorės oro erdvę), tačiau tai pirmas kartas, kai tokio masto sutrikimus sukėlė kibernetinė ataka.
Rusijos generalinė prokuratūra pranešė, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl skrydžių sutrikdymo Maskvos Šeremetjevo oro uoste, viename iš trijų sostinės oro uostų ir pagrindinėje „Aeroflot“ bazėje.
„Priežastis – „Aeroflot“ IT sistemos gedimas dėl programišių atakos“, – teigiama pranešime.
Atsakomybę už šį išpuolį bendrame pareiškime prisiėmė Ukrainos programišių grupė „Silent Crow“ ir Baltarusijos „Cyber Partisans“.
„Skelbiame, kad sėkmingai užbaigėme ilgalaikę ir didelio masto operaciją, kurios rezultatas – visiškas „Aeroflot“ vidinės IT infrastruktūros kompromitavimas ir sunaikinimas“, – teigiama pareiškime.
Hakeriai teigė „sunaikinę“ 7 000 oro linijų serverių ir užsiminė, kad paskelbs visų rusų, skridusių „Aeroflot“ lėktuvais, asmens duomenis.
Oro linijos teigė, kad „stengiasi kuo greičiau atkurti įprastą veiklą“.
Kremlius, savo ruožtu, pareiškė esąs „labai sunerimęs“ dėl šio incidento.
„Žinoma, mes išsiaiškinsime informaciją ir lauksime tinkamo paaiškinimo“, – žurnalistams sakė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Ukraina ir jos sąjungininkai jau seniai kaltina Rusiją valstybės remiamu kibernetiniu karu, vyriausybių ir privačių IT sistemų visame pasaulyje veiklos trikdymu ir kritinės infrastruktūros žalojimu.
Europos nusikaltimų prevencijos agentūra Europolas šį mėnesį pranešė, kad išardė prorusišką programišių grupę, kaltinamą tūkstančių internetinių atakų prieš Ukrainą ir jos sąjungininkus vykdymu.
Lavrovas įsitikinęs: Vakarai norės atnaujinti santykius, bet viskas vyks kitaip
Vakarai anksčiau ar vėliau norės atnaujinti santykius su Rusija, tačiau viskas vyks kitaip – Maskva bus labai selektyvi kurdama būsimus ryšius, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Nematau prasmės ko nors vengti. Jei kas nors mūsų vengia, boikotuoja ar išeina, kai mes kalbame – tebūnie. Bet vieną dieną jie tai pamirš. O kai tai įvyks ir jie norės atnaujinti bendravimą su mumis, viskas jau bus kitaip“, – TASS citavo Rusijos užsienio reikalų ministrą.
„Taigi, kai – o aš esu įsitikinęs, kad tai bus „kada“, o ne „jei“ – jie atsitokės ir pakvies mus atnaujinti santykius, mes būsime labai reiklūs principams, kuriais tie santykiai bus grindžiami“, – pabrėžė jis.
Kremlius neatmeta Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimo rugsėjį galimybės
Kremlius pirmadienį sakė, kad neatmeta galimybės rugsėjį Kinijoje surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą.
V. Putinas rugsėjo pradžioje turi nuvykti į Kiniją dalyvauti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ųjų metinių minėjime.
„Jei taip nutiktų, kad JAV prezidentas galiausiai nuspręstų tomis dienomis apsilankyti Kinijoje, tai, žinoma, tokio susitikimo teoriškai negalima atmesti“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Praėjusią parą per Rusijos atakas prieš Ukrainą žuvo keturi žmonės, dar 40 buvo sužeista
Praėjusią parą per Rusijos atakas visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi civiliai, o dar bent 40 žmonių patyrė sužalojimų, tarp nukentėjusiųjų yra ir vaikų, pirmadienį pranešė regioninės valdžios institucijos, skelbia laikraštis „The Kyiv Independent“.
Rusijos pajėgos naktį į Ukrainą paleido 324 „Shahed“ tipo ir kitokius bepiločius orlaivius, keturias kruizines raketas Ch-101 ir tris aerobalistines raketas „Kinžal“, daugiausia taikydamosi į Starokostiantynivą Chmelnyckio srityje, informavo oro pajėgos. Starokostiantynive yra įsikūrusi Ukrainos 7-osios taktinės aviacijos brigados oro bazė. Ukrainos valdžios institucijos dažniausiai neatskleidžia detalių apie Rusijos atakų prieš karinius ir strateginius taikinius padarinius, todėl neįmanoma patikrinti viso padarytos žalos masto.
Pasak oro pajėgų, Ukrainos oro gynyba perėmė 309 bepiločius orlaivius ir dvi kruizines raketas Ch-101. Remiantis išplatintu pareiškimu, dviem raketomis ir 15 bepiločių orlaivių smogta trijose skirtingose vietose, o „Kinžal“ raketos taikinių nepasiekė.
Rusijos bepilotis orlaivis pataikė į daugiabutį Kyjivo Darnyckio rajone, buvo sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – trejų metų vaikas, pranešė miesto valdžia. Keturi nukentėjusieji buvo hospitalizuoti. Trys civiliai, įskaitant nepilnametį, buvo sužaloti per Rusijos atakas prieš Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną, teigė gubernatorius Serhijus Lysakas.
Tuo metu Donecko srityje, Ilinivkoje, žuvo vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti, tvirtino gubernatorius Vadymas Filaškinas. Dar vienas civilis buvo sužeistas Kostiantynivkoje. Chersono srityje per rusų atakas buvo sužaloti penki žmonės, informavo gubernatorius Oleksandras Prokudinas; buvo apgadintas daugiaaukštis gyvenamasis pastatas ir 10 namų.
Be to, Sumų srityje per Rusijos atakas gyvybių neteko trys žmonės, o dar 20 buvo sužeisti, paskelbė regiono karinė administracija. Kaip teigiama, liepos 27 d. netoli Sumų srities Junakivkos kaimo Rusijos bepiločiui orlaiviui nusitaikius į autobusą su evakuotais gyventojais žuvo trys žmonės, o 19 buvo sužeista. Pasak srities pareigūnų, dar vienas civilis buvo sužalotas per rusų bepiločio ataką prieš Seredyna-Budos bendruomenę.
Rusija smogė aerodromui, kur galėjo būti F-16 naikintuvai
Rusija naktį į Ukrainą paleido šimtus dronų ir septynias raketas, kurių pagrindinis taikinys buvo miestas Vakarų Ukrainoje, kuriame yra karinė oro bazė, pirmadienį pranešė Kyjivas.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Starokonstiantynivo aerodrome, esančiame maždaug už 225 km į vakarus nuo Kyjivo, galėjo būti dislokuoti pažangūs naikintuvai F-16, kuriuos Kyjivo sąjungininkai perdavė Ukrainai.
„Per naktį priešas atakavo 324 dronais, keturiomis sparnuotosiomis raketomis ir trimis balistinėmis raketomis“, – pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos ir pridūrė, kad „pagrindinis taikinys buvo Starokonstiantynivas“.
Oro pajėgos teigė numušusios 309 dronus ir dvi raketas.
Per atakas visoje šalyje buvo sužeisti aštuoni žmonės, penki iš jų – Kyjive, pranešė institucijos.
Ukrainos sostinėje naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo sprogimus ankstyvą rytą.
Ukraina intensyvina raginimus Vakarų partneriams padėti jai atremti vis dažniau rengiamas Rusijos atakas prašydama daugiau oro gynybos priemonių.
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pirmadienį socialiniuose tinkluose pakartojo šį raginimą.
„Nuolat stipriname Ukrainos oro skydą ir labai svarbu, kad partneriai aiškiai suprastų, kaip konkrečiai jie gali padėti“, – sakė jis.
Kyjivo meras patikslino bepiločių orlaivių atakos mieste padarinius: penki nukentėjusieji, tarp jų – vaikas
Dėl Rusijos bepiločių orlaivių atakos Ukrainos sostinės Kyjivo Darnyckio rajone buvo sužeisti penki daugiaaukščio pastato gyventojai, tarp jų – vaikas, platformoje „Telegram“ paskelbė meras Vitalijus Klyčko.
„Dėl priešo atakos Darnyckio rajone buvo sužeisti penki žmonės. Vienas iš jų yra vaikas. Keturi nukentėjusieji buvo hospitalizuoti“, – parašė jis. Meras tvirtino, kad visi nukentėję asmenys yra daugiaaukščio daugiabučio gyventojai, ir pridūrė, jog įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Timuras Tkačenka savo ruožtu patikslino, kad tarp nukentėjusiųjų yra 3 m. vaikas, kurį sužalojo skeveldros. „Hospitalizuoti keturi žmonės. Taip pat buvo apgadinti šalia gyvenamojo pastato stovėję automobiliai, tačiau gaisro nebuvo“, – nurodė jis.
Kiek anksčiau T. Tkačenka pranešė apie aštuonis Darnyckio rajone nukentėjusius žmones.
JAV: Trumpas prarado kantrybę dėl Rusijos nenoro imtis veiksmų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nusiteikęs išspręsti karinį konfliktą Ukrainoje, tačiau jo kantrybė baigiasi, nes Rusija nesiima jokių veiksmų, kad sustabdytų invaziją, savaitgalį pareiškė Valstybės departamento vadovas Marco Rubio.
„Manau, jį (Trumpą) vis labiau erzina tai, kad nepaisant labai gerų ryšių su [Rusijos prezidentu] Vladimiru Putinu ir telefoninių pokalbių, tai niekada niekuo nesibaigia, todėl atėjo laikas imtis kokių nors veiksmų. Manau, prezidentas tai aiškiai leido suprasti. Jis praranda kantrybę, praranda norą toliau laukti, kol Rusijos pusė imsis kokių nors veiksmų, kad užbaigtų šį karą“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius interviu „Fox News“.
Pasak M. Rubio, Rusija toliau vilkina derybas, o Trumpas „nesileis įviliojamas į šiuos spąstus“. Baltųjų rūmų vadovas neketina vesti „begalinių pokalbių apie pokalbius“, pabrėžė Valstybės departamento vadovas.
M. Rubio taip pat pakartojo savo vertinimą dėl Rusijos kariuomenės nuostolių: jo teigimu, nuo 2025 m. sausio mėn. Rusijos ginkluotosios pajėgos neteko daugiau nei 100 tūkst. karių.
Nusivylė Putinu ir žada sankcijas
Liepos 14 d. D. Trumpas pareiškė, kad yra nepatenkintas Rusija ir nusivylęs V. Putinu, ir pagrasino Kremliui sankcijomis, jei per 50 dienų jis nesudarys taikos susitarimo su Ukraina. Pagal JAV prezidento planą, Rusijai ir jos prekybos partneriams bus taikomi iki 100 % importo muitai. Taip pat Trumpas pranešė, kad JAV ir Europos Sąjunga susitarė dėl ginklų tiekimo Kyjivui, kuriuos finansuos Europa. Vėliau Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce pažymėjo, kad Trumpo „ultimatumo“ terminai gali būti atidėti priklausomai nuo derybų eigos.
Tuo tarpu pats V. Putinas į naujus Trumpo reikalavimus reagavo skeptiškai ir ketina tęsti karą, kol Vakarai nesutiks su jo sąlygomis. Apie tai „Reuters“ pranešė trys Kremliui artimi šaltiniai.
Kyjive per Rusijos bepiločių orlaivių smūgius sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – vaikas
Per Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų atakas Ukrainos sostinėje Kyjive buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Laikraštis „The Kyiv Independent“, remdamasis karinės administracijos vadovu Timuru Tkačenka, pirmadienį informavo, kad tarp sužeistųjų yra trejų metų vaikas. Buvo hospitalizuoti keturi žmonės, vieno asmens būklė – kritinė.
Pasak leidinio, pirmieji sprogimai sostinėje pasigirdo vėlai vakare, o anksti ryte buvo surengta dar viena atakų banga. Pranešama, kad Kyjivo meras Vitalijus Klyčko patvirtino, jog mieste veikė oro gynyba.
Tuo tarpu Ukrainos naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ paskelbė apie bepiločių orlaivių smūgius ir sprogimus centriniame Kropyvnyckio mieste.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija intensyviau prieš Ukrainą naudoja kovinius bepiločius orlaivius, tuo siekdama užtvindyti Ukrainos oro gynybą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu fašistas Kadyrovas vos nepaskendo su ožkom, o pačioje kacapijoje atšaukta juodosios jūros laivyno šventė atseit dėl ''saugumo sumetimų'' bet tiesa ta, kad fašistas pucinas prisišiko su karu ir toliau bunkery šika in lagaminą.
Slava Ukraini, smert kacapam!
„Yra temų, apie kurias geriau nekalbėti telefonu“: Lukašenka su Putinu planuoja aptarti „svarbiausius klausimus“
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka artimiausiu metu planuoja susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir „aptarti svarbiausius klausimus akis į akį“, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi Baltarusijos prezidento atstove spaudai Natalija Eismont.
Pasak N. Eismont, A. Lukašenka ir V. Putinas „be abejo, visada turi apie ką pasikalbėti“ – tiek apie dvišalius santykius, tiek apie tarptautinę darbotvarkę.
Ji pažymėjo, kad anksčiau politikai telefonu neaptarinėjo esminių klausimų.
„Yra temų, apie kurias geriau nekalbėti telefonu. Prezidentai artimiausiu metu susitars dėl susitikimo ir visus svarbiausius bei rimčiausius klausimus aptars akis į akį“, – sakė N. Eismont.
Liepos 27 d. A. Lukašenka telefonu kalbėjosi su V. Putinu. Apie šį pokalbį buvo pranešta liepos 28 d., Minske.