Karas Ukrainoje. Ukraina rado Rusijos Achilo kulną: dronų smūgiai įstūmė Maskvą į krizę

Prancūzija ir Ukraina susitarė dėl veiksmų plano, pagal kurį Kyjivas įsigis 16 naikintuvų „Rafale“, iš kurių pirmieji turėtų „pakilti į dangų“ iki 2028–2029 metų, pirmadienį paskelbė prezidentas Emmanuelis Macronas.

Siekiant sustiprinti Ukrainos oro gynybą, Kyjivas taip pat įsigis „pirmąją naujos kartos baterijų SAMP/T partiją, papildysiančią sistemas, kurios kartu su raketomis turėtų būti pristatytos artimiausiomis savaitėmis“, pridūrė E. Macronas po Ukrainos sąjungininkų susitikimo Paryžiuje surengtoje spaudos konferencijoje.

Pirmadienį Didžioji Britanija pasirašė susitarimą dėl dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų paskolų paramoje Ukrainai, o tai reiškia, kad Jungtinės Karalystės įmonės galės tiekti daugiau ginklų, finansuojamų iš šių fondų. 

„Šis susitarimas padės užtikrinti, kad Ukraina gautų reikiamą paramą apsiginti nuo Rusijos agresijos, ir kartu parems Didžiosios Britanijos gynybos įmones bei kvalifikuoto darbo vietas bei stiprins mūsų nacionalinį saugumą“, – sakoma Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio pareiškime. 

„Bendradarbiaudami su sąjungininkėmis Europoje, didiname paramą Ukrainai ir spaudimą Rusijai“, – teigė K. Starmeris. 

Briuselis ir Londonas pareiškė, kad Didžioji Britanija prisidės „sąžiningai ir proporcingai prie skolinimo išlaidų, proporcingai JK įmonių sudarytų sutarčių vertei“. 

Tai naujausias ES ir Didžiosios Britanijos, 2020 m. pasitraukusios iš bloko, postūmis glaudžiau bendradarbiauti. 

Praėjusį mėnesį ES pradėjo mokėti didžiulę dvejų metų paskolą Ukrainai, pinigai skirti pirkti ginklus Ukrainos pajėgoms ir užkamšyti biudžeto skyles. Pirmieji šeši milijardai eurų, suteiktų iš šios paskolos, bus skirti dronų gamybai Kyjivo pajėgoms. 

Labai reikalingos lėšos atsirado tuo metu, kai Ukraina, regis, keičia penktus metus trunkančio karo eigą – stabilizavo fronto liniją ir smogia į taikinius toli Rusijoje.

Devynios Europos šalys ir Ukraina pirmadienį paskelbė apie koalicijos, skirtos plėtoti Europoje „vien tik gynybinio“ pobūdžio priešraketinius pajėgumus, sukūrimą.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į augančią balistinių raketų grėsmę.

„Manome, kad Europos apsaugai reikalingas visuotinis integruotos priešraketinės gynybos architektūros sprendimas, siekiant atgrasyti ir įveikti būsimas raketų grėsmes“, – teigiama bendroje Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės (JK) deklaracijoje.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį įvedė bendras sankcijas Rusijai dėl kibernetinių atakų Europoje, kaltindamos rusų Federalinę saugumo tarnybą (FSB) vykdžius kenkėjišką veiklą Senajame žemyne.

Briuselis pranešė taikantis sankcijas devyniems asmenims ir keturiems subjektams, o Londonas nurodė į savo „juodąjį sąrašą“ įtraukiantis dar 24 pavardes.

Šis žingsnis žengiamas tuo metu, kai Vakarų pareigūnai įspėja, kad Rusija, praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo karo Ukrainoje pradžios, suintensyvino savo vadinamąją hibridinę kampaniją, kuria siekia destabilizuoti Europą.

Britų vyriausybė pareiškė, kad sankcijos – pirmasis bendras JK ir ES kibernetinių priemonių paketas – „nukreiptos prieš Rusijos valstybės nuolatinius ir vis beatodairiškesnius bandymus sėti chaosą ir nesantaiką visoje Europoje“.

Tarp asmenų, kuriems įvestos turto įšaldymo ir draudimo išduoti vizas sankcijos, yra Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU pareigūnų bei įtariamų „kibernetinių nusikaltėlių“, bendradarbiaujančių su Rusijos valstybe.

Be to, ES ir Didžioji Britanija taip pat pareiškė, kad neseniai įvykęs bandymas surengti kibernetinę ataką, nukreiptą prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą Lenkijoje, įskaitant šalies elektros tinklą, buvo naujausias iš daugybės panašių veiksmų, kuriuos vykdė vadinamasis 16-asis centras – FSB šnipinėjimo centras.

„Ši beatodairiška ataka nepavyko, tačiau dėl jos patį viduržiemį be elektros būtų galėję likti 500 tūkst. piliečių“, – teigė JK užsienio reikalų ministerija.

„Tai dar vienas pavyzdys, rodantis neatsakingus Rusijos valstybės bandymus sėti chaosą visoje Europoje“, – pridūrė ministerija.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pareiškė, kad Paryžius dėl kibernetinių išpuolių artimiausiomis dienomis iškvies Rusijos ambasadorių.

Pasak ministro, išpuoliai buvo nukreipti prieš ministerijas, įmones ir paslaugų operatorius, siekiant „arba užgrobti informaciją, arba sabotuoti operacijas, pavyzdžiui, geležinkelių infrastruktūrą, kaip buvo Lenkijoje“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad tarp sankcijų taikinių yra „grupė, kuri prisiėmė atsakomybę už destabilizuojančius veiksmus prieš 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes“.

ES teigė, kad per šią kampaniją, kuri tęsiasi jau ne vienus metus, „buvo taikytasi į, be kita ko, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Kiprą, Nyderlandus, Austriją, Slovakiją, Rumuniją ir Suomiją“.

Vakarų žvalgybos tarnybos jau yra kaltinusios FSB 16-ąjį centrą, kad jis ne vieną dešimtmetį naudoja kenkėjišką programinę įrangą, siekdamas gauti prieigą ir šnipinėti šalis visame pasaulyje.

Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Didžioji Britanija ir ES, iš kurios britai pasitraukė 2020 metais, kone aktyviausiai siekia nubausti Maskvą sankcijomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad tiriant žmogžudystę suimtas Ukrainos armijos brigados „Ana Kyjivietė“ vadas. 

Tai naujausias skandalas, sukrėtęs šį dalinį, turėjusį būti pavyzdžiu ir Prancūzijos paramos Ukrainai simboliu. Tačiau nuo pat įkūrimo 2024 m. brigados reputacijai kenkia didelio masto dezertyravimas, žema moralė ir įrangos trūkumas. 

Apie suėmimą pranešta V. Zelenskiui atskridus į Paryžių susitikti su rėmėjais Europoje siekiant spausti Rusiją nutraukti karą ir pristatyti Kyjivui oro gynybos sistemų.

Ukrainos policija teigia, kad dalinio vadas Stanislavas Luchanovas yra susijęs su dviejų brolių, birželį dingusių Kyjivo srityje, pagrobimu ir nužudymu. 

Pasak policijos, kilus ginčui dėl didelio triukšmo broliai įžeidė moterį. Moters vyras įkalbėjo kitus kareivius jiems atkeršyti. Kai kurios Ukrainos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad toji moteris yra S. Luchanovo žmona. Policija pranešė tik tiek, kad jos vyras tarnauja kariuomenėje.

Policijos pranešime sakoma, kad praėjusią savaitę buvo rasti kulkų suvarpyti brolių kūnai. V. Zelenskio teigimu, šioje byloje suimta iš viso 10 žmonių. 

„Tarp jų yra karių ir buvęs 155-osios brigados vadas“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame Ukrainos prezidento pranešime. 

Policija pranešė, kad S. Luchanovui pateikti kaltinimai dėl žmogžudystės ir sunkaus nusikaltimo organizavimo, tačiau nenurodė, kokį vaidmenį jis atliko per šį incidentą. Už šiuos kaltinimus gresia maksimali laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. 

155-oji brigada buvo pavadinta „Anos Kyjivietės“ – viduramžių Kyjivo princesės, ištekėjusios už Prancūzijos karališkosios šeimos nario – vardu.

Apie šio dalinio įkūrimą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kartu su V. Zelenskiu paskelbė 2024 m., minint 80-ąsias išsilaipinimo Normandijoje metines. Šimtai jos karių buvo iš dalies apmokyti Prancūzijoje. Tačiau brigadą supurtė keli skandalai, įskaitant šimtus pranešimų apie dezertyravimą. 

Ukrainos kariuomenės vadovybė šeštadienį pranešė, kad S. Luchanovas buvo nušalintas nuo pareigų, kai be leidimo pasišalino iš dalinio. 

Kilus visuomenės pasipiktinimui, vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pripažino, kad ši byla „sukėlė platesnę diskusiją apie kai kurių karių elgesį užnugaryje“.

„Nepriimtina spręsti konfliktus gaujų metodais“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Ukrainos valstybinės naftos ir dujų bendrovės „Naftogaz“ generaliniu direktoriumi Serhijumi Koreckiu ir pasiūlė jam ministro pirmininko postą, o S. Koreckis pareiškė esąs pasirengęs užimti šias pareigas, pranešė portalas „Ukrainska pravda“.

Pasak portalo šaltinių, susitikimo metu V. Zelenskis išdėstė pagrindinius būsimos vyriausybės prioritetus, tarp kurių – šalies paruošimas sunkiausiai žiemai, energetikos ir kuro infrastruktūros apsauga, ekonomikos stabilizavimas ir veiksmingo tarptautinės pagalbos valdymo užtikrinimas.

Portalo teigimu, „Naftogaz“ vadovas šiuo metu yra V. Zelenskio pageidaujamas kandidatas į ministro pirmininko postą.

Ukrainos prezidentui paskelbus apie vyriausybės pertvarką, iš pareigų sekmadienį pasitraukė šalies ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko. Šių pokyčių priežasties V. Zelenskis plačiau nekomentavo.

J. Svyrydenko, kuri 2025 metų liepą pakeitė tuometinį premjerą Denysą Šmyhalį, dabar imsis naujo vaidmens – vadovaus bendradarbiavimui su pagrindiniais Ukrainos partneriais, socialiniuose tinkluose paskelbė V. Zelenskis.

Lenkija šiuo metu nemato galimybių panaikinti savo vienašališką draudimą importuoti tam tikrus Ukrainos žemės ūkio produktus, pirmadienį pareiškė Lenkijos žemės ūkio viceministras Adamas Nowakas.

Lenkijos teigimu, šio draudimo panaikinimas pakenktų šalies žemės ūkio rinkai ir vietos gamintojams. 

„Nematome jokių galimybių atšaukti šių sprendimų, būtent mūsų įvesto vienašališko draudimo, nes tai pakenktų Lenkijos žemės ūkio rinkai, Lenkijos ūkininkams ir, kas mūsų nuomone svarbiausia, vartotojams“, – Briuselyje sakė A. Nowakas.

Jis pabrėžė, kad Ukrainai buvo suteikta liberalizuota prieiga prie Europos Sąjungos (ES) rinkos, nereikalaujant laikytis kai kurių Lenkijos ūkininkams taikomų reikalavimų ir standartų.

Ministro teigimu, per neseniai vykusį ES žemės ūkio ir maisto komisaro Christophe’o Hanseno vizitą Lenkijoje lenkų pusė aiškiai išdėstė savo poziciją dėl esamų rinkos apsaugos mechanizmų būtinybės.

„Mes aiškiai davėme suprasti, kad nematome jokios galimybės panaikinti šį mechanizmą, nes tokia prekybos liberalizacija nėra naudinga Lenkijai. Tai vienintelis būdas stabilizuoti Lenkijos žemės ūkio rinką“, – tikino A. Nowakas.

Lenkija kartu su keliomis kitomis ES valstybėmis narėmis 2023 m. įvedė vienašališkus apribojimus tam tikrų Ukrainos žemės ūkio produktų importui. Ir tuomet šios priemonės buvo motyvuojamos būtinybe apsaugoti vietos ūkininkus nuo rinkos sutrikdymo.

2025 m. spalio 29 d. įsigaliojus atnaujintam ES ir Ukrainos prekybos susitarimui, Lenkija paliko galioti 2023 m. balandžio mėn. pirmą kartą įvestą embargą kviečių, kukurūzų, rapsų sėklų, saulėgrąžų sėklų ir tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų importui iš Ukrainos.

Organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) pirmadienį pasmerkė Rusijos „tyčinę strategiją sunaikinti sveikatos priežiūros sistemą“ Ukrainoje ir pabrėžė, jog tai nuoseklus atakų modelis per visą karą. 

Maskva pradėjo plataus masto invaziją į kaimynę Ukrainą 2022 m. vasario 24 dieną. Nuo 2022 m. balandžio iki 2025 m. gruodžio mėnesio MSF dokumentavo daugiau nei 20 atakų prieš įstaigas, susijusias su šia medicinos labdaros organizacija. 

Rusija nepaliaujamai puola sveikatos priežiūros įstaigas ir medicinos darbuotojus Ukrainoje, sakoma MSF pranešime. 

Tai „atrodo kaip tyčinė strategija sunaikinti sveikatos priežiūros sistemą ir kolektyviai nubausti gyventojus, o ne atsitiktinė Rusijos invazijos pasekmė“, sakoma pranešime. 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) užregistravo 2815 atakų prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje nuo 2022 m. vasario mėnesį pradėtos Rusijos invazijos iki 2025 m. pabaigos, per daugumą jų panaudoti sunkieji ginklai, 2319 atakų paveikė įstaigas. 

Atakas registruojanti, bet kaltininkų nenurodanti PSO teigė, kad per jas žuvo 224 žmonės, 902 buvo sužeisti. 

Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Rusijos pajėgos per tą patį laikotarpį apgadino arba sunaikino daugiau nei 2500 medicinos įstaigų, 327 iš jų buvo visiškai sunaikintos. 

„Šios atakos yra pernelyg nuoseklios, dažnos ir tikslios, kad būtų laikomos atsitiktinėmis“, – pareiškė MSF koordinatorius Ukrainoje Robinas Meldrumas. 

„Nėra sutapimas, kai į ligonines smogiama pakartotinai, kai greitosios pagalbos automobiliai puolami tiksliais dronais, kai medicinos darbuotojai žūsta pristatydami vaistus aiškiai pažymėtomis transporto priemonėmis. Tai yra tendencija, modelius lemia ketinimai“, – sakoma jo pranešime. 

Dronų atakų daugėja

Pasak MSF, atakos prieš medicinos infrastruktūrą sukėlė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo krizę žmonėms, kuriems reikalinga neskubi pagalba arba gydymas nuo lėtinių ligų. Medicinos humanitarinės organizacijos teigimu, tai tiesiogiai lemia kančias ir net mirtį nuo kontroliuojamų ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir epilepsija. 

Vis dar veikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose labai trūksta darbuotojų, gydytojų skaičius MSF remiamoje ligoninėje Chersone nuo 2022 m. sumažėjo 66 procentais. 

MSF komandos Rytų ir Pietų Ukrainoje dirba nuolatinės FPV dronų grėsmės sąlygomis. Šie dronai leidžia operatoriams realiu laiku tiksliai identifikuoti ir smogti į taikinius.

Pasak organizacijos, pernai rugsėjo 29 d. Lymane, Donecke, Rusijos FPV dronas puolė MSF remiamo sveikatos centro slaugytoją ir direktorių, kai jie aiškiai pažymėta transporto priemone vežė vaistus. 

Nevyriausybinės organizacijos teigimu, jos medicinos darbuotojai netoli fronto linijos yra liudytojai, kaip dronų karas sparčiai aplenkia medicinos pagalbą. 

„Anksčiau sužalojimai daugiausia būdavo padaromi artilerijos, dabar dronų smūgiai sudaro vis daugiau traumų atvejų“, – sakoma pranešime. 

Per šias atakas daugelis aukų patiria daug įvairių sužalojimų, daugėja infekcijų ir sepsio atvejų, priduriama jame. 

MSF paragino šalis laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir valstybes, turinčias įtakos Rusijai, reikalauti nutraukti atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas. 

Organizacija taip pat paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ištirti ir viešai pasmerkti atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas. 

2024 m. MSF Ukrainoje turėjo 414 etatinių darbuotojų, jos biudžetas siekė 15,6 mln. eurų. Ji atliko 75 400 ambulatorinių konsultacijų ir 1 150 chirurginių intervencijų.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių pareikšti protesto dėl kibernetinių atakų, nukreiptų prieš Europos Sąjungą (ES).

Dėl šių atakų ES kartu su Jungtine Karalyste (JK) įvedė naujas sankcijas Maskvai, kaltindamos rusų Federalinę saugumo tarnybą (FSB) vykdžius kenkėjišką veiklą Senajame žemyne.

„Šį rytą (...) dėl priešiškų kibernetinių atakų į Užsienio reikalų ministeriją iškvietėme Rusijos ambasadorių“, – žurnalistams sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai.

Briuselis pirmadienį pranešė taikantis sankcijas devyniems asmenims ir keturiems subjektams, o Londonas nurodė į savo „juodąjį sąrašą“ įtraukiantis dar 24 pavardes.

Tuo metu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas-Noelis Baro) pirmadienį pranešė, kad Paryžius artimiausiomis dienomis iškvies Rusijos ambasadorių.

Toks sprendimas priimtas Maskvai surengus „plačią kibernetinę kampaniją“, skirtą sabotažui ir šnipinėjimui Europos valstybėse, įskaitant Prancūziją.

 Zaporižioje iš Rusijos drono sugriauto pastato griuvėsių ištraukti dviejų aukų kūnai, sužeistųjų per naktinę ataką skaičius pasiekė vienuolika, per „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas. 

„Deja, žuvo du žmonės: gelbėtojai ištraukė du kūnus iš Rusijos drono sugriauto pastato griuvėsių Zaporižioje“, – parašė I. Fedorovas. 

Pasak Zaporižios srities karinės administracijos vadovo, per naktinę ataką buvo sužeista 11 žmonių, įskaitant 15 metų berniuką. Jis ir 41 metų moteris sunkios būklės gydomi ligoninėje. 

Per Rusijos naktinę ataką Zaporižioje nukentėjo daugiaaukščiai pastatai, automobiliai ir ligoninė.

 Lietuva toliau sieks, kad Europos Sąjunga (ES), tvirtindama 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą, į ribojamų subjektų sąrašą įtrauktų didžiąsias Rusijos energetikos bendroves, sako paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Prieš pirmadienį Briuselyje vyksiantį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį jis teigė besitikintis, kad valstybėms narėms pavyks užbaigti derybas dėl naujo sankcijų paketo.

„Turime dar neužbaigtų reikalų. Tokių, kaip 21-asis sankcijų paketas, dėl kurio dar nepasiekėme susitarimo. (...) Lietuva siūlė tarp sankcijų įtraukti pagrindines Rusijos energetikos bendroves, tokias kaip „Rosatom“, „Lukoil“ bei kitas, taip pagaliau sustabdant Rusijos karo mašinos finansavimą“, – žurnalistams sakė K. Budrys.

Pasak jo, nors ES jau yra pritaikiusi sankcijas su hibridinėmis ir kibernetinėmis atakomis siejamoms Rusijos įmonėms, didžiausi nesutarimai išlieka dėl energetikos sektoriaus.

Anot ministro, ypatingą dėmesį būtina skirti Rusijos suskystintų naftos dujų (SND) eksportui. Jis pažymėjo, kad nors nuo šių metų pradžios ES nebeimportuoja rusiškų SND, dalis Europos įmonių vis dar teikia paslaugas, leidžiančias Rusijai eksportuoti šią produkciją į trečiąsias šalis.

„Tai taip pat turime stabdyti, nes tai reikšmingai prisideda prie Rusijos veiksmų finansavimo“, – pabrėžė K. Budrys.

Jis taip pat įspėjo, kad derybose dėl naujų sankcijų vis labiau ryškėja valstybių narių ekonominiai interesai.

„Matome, kad su kiekvienu nauju paketu – kuo daugiau ekonominio intereso turi šalis narė, tuo labiau ji siekia vesti diskusijas. Tai labai pavojinga tendencija“, – teigė K. Budrys.

ELTA primena, kad balandį ES galutinai patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai ir naują sankcijų Rusijai paketą, suteikdama Kyjivui paramą po ilgai trukusio ginčo su Budapeštu ir Bratislava.Naujas ekonominių sankcijų Kremliui paketas – 21-asis nuo karo pradžios – yra nukreiptas į Rusijos energetikos, bankininkystės ir prekybos sektorius.

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė surengusi smūgius į Ukrainos pajėgų kariniams kroviniams vežti naudojamą infrastruktūrą ir padariusi žalą netoli Odesos miesto esančiam Čornomorsko uostui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Savo pareiškime ministerija nurodė, kad tarp taikinių buvo uosto infrastruktūra, skirta karinių krovinių iškrovimui, degalų saugojimo rezervuarai ir šaudmenų sandėlis.

Maskva taip pat pranešė apie jos pajėgų smūgius dviem keltams ir vienam konteineriniam laivui.

Ukrainos valdžios institucijos jokių komentarų kol kas nepateikė.

Kaip ELTA rašė anksčiau, šeštadienį ir sekmadienio naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Syzranės naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Federacijos Samaros srityje, taip pat dešimčiai Rusijos tanklaivių ir keturiems keltams Azovo jūroje.

 Ukrainiečių oro gynybos pajėgos numušė tris didelio tikslumo valdomąsias Rusijos raketas „Ch-59/69“ ir 123 dronus.

Apie tai Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė platformoje „Telegram“.

Liepos 12 d. 18:00 val. priešas pradėjo puolimą prieš Ukrainą, iš laikinai okupuoto Krymo oro erdvės paleisdamas tris didelio tikslumo raketas „Ch-59/69“, taip pat 134 kovinius „Shahed“ tipo dronus (tarp jų – reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“ ir „Parodiya“ tipo muliažinius dronus, skriejusius iš Kursko, Orelio, Milerovo (Rusijos Federacija), laikinai okupuoto Donecko miesto, taip pat Hvardijsko ir Čaudos (Krymas).

Atremiant šį antskrydį dalyvavo Ukrainos aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos daliniai, nepilotuojamosios sistemos ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais duomenimis, iki liepos 13 d. 9:30 val. ryto oro gynybos pajėgos šiaurės, pietų ir rytų Ukrainoje numušė arba neutralizavo tris raketas „Ch-59/69“ ir 123 dronus.

Buvo patvirtinta, kad penkiose vietovėse užfiksuoti šešių kovinių dronų smūgiai, keturiose vietose buvo rasta numuštų dronų nuolaužų.

Be to, šį rytą priešas surengė antrąjį oro smūgį Odesos sričiai. Karinių operacijų rezultatai ir atakos pasekmės nustatinėjami.

Ataka vis dar tęsiasi, Ukrainos oro erdvėje tebėra keletas priešo skraidyklių.

Ukrainos sąjungininkai pirmadienį rinksis Paryžiuje, kur kartu su karo draskomos šalies lyderiu Volodymyru Zelenskiu vėl akcentuos paramą Kyjivui ir sieks didinti spaudimą Rusijai, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) įsteigtos „norinčiųjų koalicijos“, teikiančios karinę paramą Ukrainai, viršūnių susitikime bus siekiama paliaubų ir atnaujintų taikos derybų, penktadienį teigė Prancūzijos prezidentūra.

Susitikime, kuris vyks Prancūzijos nacionalinės šventės – Bastilijos paėmimo dienos – išvakarėse, dalyvaus mažiausiai 25 valstybių vadovai.

Po susitikimo V. Zelenskis ir kiti lyderiai liks stebėti karinio parado Paryžiaus centre, Eliziejaus laukuose, liepos 14 dieną, kuriuo bus pabrėžta ir parama Ukrainai, teigė Eliziejaus rūmai.

Viršūnių susitikimas rengiamas „stipriu atsinaujinusios transatlantinės konvergencijos ir vienybės momentu“, taip pat Kyjivui „palankesnių pokyčių“ mūšio lauke metu, pridūrė prezidentūra.

Pirmadienio susitikimas „toliau stiprins šį pagreitį (...), kad parodytų, jog Ukrainos rėmėjai išlieka tvirtai įsipareigoję palaikyti Ukrainos žmones, kad nėra visiškai jokių nuovargio ženklų ir kad Rusija negali tikėtis jokio tokio nuovargio atsiradimo“, sakė vienas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, siekiantis palaikyti santykius su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir kartu periodiškai kritikuojantis tiek Maskvą, tiek Kyjivą, birželį Prancūzijoje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime ir praeitą savaitę Turkijoje vykusiame NATO susitikime užsiminė apie ketinimą pasiūlyti didesnę paramą Ukrainai.

Vašingtonas praėjusią savaitę taip pat pasistūmėjo į priekį priimdamas abiejų partijų remiamus teisės aktus, nukreiptus prieš šalis, kurios perka Rusijos energijos išteklius. Tai gali atverti kelią stipresniam spaudimui Maskvai.

Tarptautinės pajėgos parengtos

Koalicijos lyderiai ketina sutelkti dėmesį į bendradarbiavimą su Ukraina oro ir priešraketinės gynybos srityje, įskaitant licencijuotą ginklų gamybą šalyje.

Tarptautinės pajėgos Ukrainai, kurios būtų dislokuotos pasibaigus kovos veiksmams, viršūnių susitikime bus oficialiai paskelbtos parengtomis, teigė pareigūnai Paryžiuje.

Pasak E. Macrono, taip pat planuojama numatyti būsimas bendras karines pratybas.

2025 metų vasarį įsteigta koalicija nuo to laiko rinkosi daugiau nei 15 kartų, o sausio 6 dieną, dalyvaujant JAV pasiuntiniams, priėmė Paryžiaus deklaraciją, kurioje nustatytos saugumo garantijos, skirtos apsaugoti Ukrainą nuo naujo Rusijos užpuolimo, taip pat numatyta galimų paliaubų stebėsena.

Vašingtonas, atmetęs bet kokį JAV sausumos pajėgų dislokavimą, oficialiai nepriklauso „norinčiųjų koalicijai“, tačiau dalyvautų stebint paliaubas.

Prancūzija, JK ir Ispanija pareiškė esančios pasirengusios siųsti karius, tačiau Maskva įspėjo, kad bet kokios užsienio pajėgos taptų „teisėtais taikiniais“.

Tačiau paliaubos išlieka tolima perspektyva, o kovos tęsiasi.

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos oro gynyba patyrė didelį spaudimą dėl pasikartojančių Rusijos balistinių raketų smūgių.

Vašingtonas šį mėnesį suteikė Ukrainai leidimą gaminti JAV suprojektuotas oro gynybos sistemas „Patriot“, galinčias numušti balistines raketas, tačiau gali praeiti nemažai laiko, kol bus pradėta jų gamyba.

V. Zelenskis pastarosiomis dienomis pakartojo savo prašymą sąjungininkams atsiųsti daugiau karinės pagalbos Ukrainai, jau penktus metus kovojančiai su Rusijos invazija.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pirmadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis Paryžius kviesis Rusijos ambasadorių, nes Maskva Europos valstybėse, įskaitant Prancūziją, pradėjo plataus masto kibernetinę kampaniją.

„Taip pat įvesime sankcijas devyniems asmenims ir keturiems subjektams, atsakingiems už šią kibernetinę kampaniją, kurią organizavo FST“, – duodamas interviu BFMTV/RMC sakė J. N. Barrot.

Atakos buvo nukreiptos prieš vyriausybės ministerijas, įmones ir paslaugų teikėjus, siekiant „arba rinkti informaciją, arba sabotuoti operacijas, pavyzdžiui, geležinkelių infrastruktūrą, kaip buvo Lenkijoje“, – pridūrė jis, nepateikdamas daugiau detalių.

Jis pažymėjo, kad Prancūzija sugebėjo „pastebėti šias atakas“.

„Reikšmingai sustiprinome savo gynybą nuo šių kibernetinių atakų“, – nurodė ministras.

ES šalims diskutuojant dėl 21-ojo sankcijų Rusijai paketo, paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys viliasi, kad jis bus patvirtintas dar šį mėnesį.

Anot jo, priešingu atveju ES pasiųs žinutę, jog nesugeba susitarti dėl kietesnių priemonių Kremliui.

„Šita tendencija, kuri išryškėjo turbūt dar su 20-u paketu ir taip pat 21-ame pakete, kad šalys vis daugiau kelia savo ekonominių interesų į viršų ir tokiu būdu nustuminėja tokius stipresnius sprendimus arba kaip tik yra linkusios peržiūrėti sprendimus, kurie buvo prieš tai“, – pirmadienį prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje kalbėjo K. Budrys.

„Tai yra labai bloga tendencija ir dabar tos prieštaraujančios labiau šalys yra susijusios su tarptautine laivyba. Kalbame apie energetinių išteklių gabenimą trečiosioms šalims, nes mes naftos produktams turime nusimatę viršutinę kainos ribą, kada galima gabenti, tačiau suskystintoms dujoms tas negalioja“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Paskirtojo ministro teigimu, nesutarimai dėl griežtesnių ribojimų suskystintų dujų transportavimui šiuo metu labiausiai stabdo susitarimą dėl naujojo sankcijų paketo.

„Mes norim, kad ta veikla būtų uždrausta. Kaip žinia, nėra pasaulyje tiek daug suskystintas dujas galinčių gabenti laivų ir jų nemažai yra Europoje. Tai taip, šitie blokai klausimų yra labiausiai trukdantys (priimti sankcijų paketą – BNS)“, – pabrėžė K. Budrys.

Be kita ko, K. Budrys akcentavo, jog ES jau dabar turi ruoštis tolesnei paramai Ukrainai, padėsiančiai šaliai atlaikyti artėjančią žiemą.

„Rusija jau dabar atakuoja energetinę infrastruktūrą. Žinom, kad tai bus vienas pagrindinių taikinių šią žiemą. Rusija tikrai pabandys šalčiu perlaužti Ukrainos valią priešintis“, – teigė paskirtasis ministras.

„Raginsiu šalis ieškoti senesnės įrangos, kuri yra rečiau naudojama, naudotis Europos Sąjungos siūlomomis gabenimui skirtomis priemonėmis, kad kuo greičiau ji pasiektų Ukrainą. Lietuva pagal šituos rodiklius yra pirmaujanti. Pagal generavimo galią mes esame numeris vienas, pagal transformatorius numeris trys pasaulyje, tiek kiek mes esame suteikę Ukrainai ir neketiname sustoti. Tai čia skaičiai ne pasigirti, bet skaičiai yra paraginti kitas šalis daryti tiek pat ir dar daugiau“, – kalbėjo K. Budrys.

Kaip rašė BNS, ES šalys šiuo metu diskutuoja dėl naujo sankcijų Maskvai paketo, kuris būtų jau 21-asis nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Platesniu paketu siekiama apriboti Rusijos pajamas iš energetikos ir smogti subjektams, kaltinamiems padedant Maskvai apeiti galiojančius apribojimus.

Visgi diplomatiniai nesutarimai sulėtino šią pažangą. Italija ir Prancūzija išreiškė abejonių dėl siūlymo uždrausti į bloko teritoriją įvažiuoti buvusiems Rusijos kariams.

Jos teigia, kad tokie tiksliniai kelionių apribojimai galėtų būti tinkamiau sprendžiami per vizų politiką, o ne per sankcijas.

Tuo metu Roma ir Paryžius taip pat kelia klausimą, kaip valstybės narės nuosekliai nustatytų, kas laikytinas buvusiu kariu, ir įspėja, kad vykdymo užtikrinimas visame bloke gali labai skirtis.

Sekmadienį vakare visi vartotojai Rusijos okupuoto Krymo pusiasalio Sevastopolio mieste liko be elektros, pranešė „Ukrinform“.

Elektros tiekėja „Sevastopolenergo“ platformoje „Telegram“ sekmadienį vakare paskelbė, kad elektros tiekimo pertrauką sukėlė „technologinis gedimas“ Krymo energetikos sistemos pagrindiniame elektros perdavimo tinkle.

„Dėl technologinio gedimo Krymo energetikos sistemos pagrindiniuose elektros tinkluose Juodosios jūros regioninės dispečerinės dispečeris nurodė taikyti reikšmingus elektros tiekimo ribojimus. Atliekant avarinius remonto darbus, „Sevastopolenergo“ negali užtikrinti numatyto elektros tiekimo rotacijos grafiko“, – teigė įmonė.

Visiškai atjungtos nuo tinklo

Dėl to abi vartotojų grupės, į kurias suskirstytas Sevastopolio elektros tinklas, buvo visiškai atjungtos nuo tinklo.

Numatomo elektros tiekimo atkūrimo laiko okupacinės valdžios institucijos sekmadienį nepateikė.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad kitas laikinai okupuoto Krymo miestas Džankojus ir jo aplinkinis rajonas be elektros lieka septintą dieną iš eilės.

Taip pat skelbta, kad naktį į penktadienį laikinai okupuotame Kryme dėl dronų atakos užsidegė Moinakių pastotė Eupatorijoje. Pranešta, kad miestas ir aplinkinės gyvenvietės liko be elektros. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos taip pat atakavo svarbų Kubanės ir Krymo energetikos jungties objektą.

Vokietija finansuos 50 tūkst. Ukrainai skirtų kovinių dronų pirkimo sandorį, remdamasi savu šaltiniu pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Teigiama, kad šis užsakymas yra vienas iš didžiausių žinomų vienos kurios Vakarų šalies vyriausybės vykdytų Kyjivui skirtų dronų pirkimo sandorių.

Šio užsakymo dalykas – dronai kamikadzės „Shrike“, kuriuos gamina Ukrainos dronų gamintojas „SkyFall“ ir kurie yra aprūpinti JAV gynybos technologijų bendrovės „Auterion“ sukurta programine įranga, leidžiančia paskutinėje skrydžio stadijoje autonomiškai sekti judančius taikinius ir jiems smogti.

Per daugiau nei ketverius karo su Rusija metus Ukraina pasikliauja nepilotuojamų sistemų veiksmingumu ir kasmet pagamina milijonus dronų, o Ukrainos pajėgos kasdien surengia tūkstančius šių skraidyklių smūgių.

Bendrovės „Auterion“ generalinis direktorius Lorenzas Meieris patvirtino, kad sutarties vertė siekia apie 90 milijonų eurų ir kad ją finansuoja viena iš Europos šalių. Pasak jo, dalis dronų jau buvo pristatyta Ukrainos vyriausybei, o likusi dalis bus išsiųsta dar šiais metais.

„SkyFall“ patvirtino, kad Vokietija dalyvauja šiame projekte, tačiau nurodė, kad bendrovė pirkimo sandorio sąlygų komentuoti negali.

Ukrainos ir Vokietijos gynybos ministerijos atsisakė komentuoti šią informaciją.

„Shrike“ – nebrangus dronas, kurį Ukraina naudoja nuo 2023 m., o pastaruoju metu jis tapo populiarus ir svetur.

Šių dronų modelis, pavadintas „Shrike 10-F“, kurį „SkyFall“ pagamino kartu su britų įmone „Skycutter“, neseniai užėmė pirmąją vietą pirmajame Pentagono organizuoto konkurso etape, kuris vyksta pagal 1,1 mlrd. dolerių vertės iniciatyvą, skirtą įsigyti šimtus tūkstančių kovinių dronų kamikadzių.

L. Meieris paaiškino, kad „Auterion“, bendradarbiaudama su įvairiais Vakarų šalių finansavimą gaunančiais įrangos gamintojais, šiemet padės aprūpinti Ukrainą iš viso 100 tūkst. dronų.

Šį skaičių taip pat sudaro 33 tūkst. dronų, kurie, jo teigimu, jau buvo pristatyti į Ukrainą pagal 50 mln. dolerių vertės Pentagono sutartį.

Kaip pranešė „Ukrinform“, JAV kariuomenės programinės įrangos kūrimo centras sukūrė dronams „Shrike“ skirtą programinę įrangą, kuri, pasitelkdama dirbtinį intelektą, laiką, kurio reikia tikslui atpažinti ir pulti, padeda sutrumpinti nuo 15 minučių iki 1 minutės.

Rusijos pajėgos pirmadienį atakavo Odesą, pataikydamos į transporto įmonę ir sužeisdamos tris žmones, pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas platformoje „Telegram“.

„Priešas atakavo Odesą. Buvo smogta miesto transporto infrastruktūrai“, – rašė jis.

S. Lysakas vėliau pranešė, kad per Rusijos ataką buvo apgadintos transporto įmonės patalpos, užsidegė keli autobusai.

Taip pat buvo apgadinti keturi gyvenamieji namai.

Preliminariais duomenimis, per išpuolį buvo sužeisti trys vyrai – 58, 62 ir 66 metų. Jie buvo išvežti į ligoninę, jų būklė vertinama kaip vidutinio sunkumo.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainos Chersono srityje per pastarąsias 24 valandas buvo sužeista 18 žmonių. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Pasak jo, beveik 30 gyvenviečių patyrė dronų atakas ir apšaudymą iš artilerijos. Apgadinti trys daugiaaukščiai pastatai, trys privatūs namai, degalinės, maršrutiniai autobusai ir privatūs automobiliai. 

O. Prokudinas taip pat pažymėjo, kad sekmadienį iš išlaisvintų srities bendruomenių buvo evakuoti penki žmonės.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, sekmadienio vakarą rusai Chersono centriniame rajone dronu puolė automobilį. Buvo sužeisti du žmonės.

Rusijai planuojant kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl, jos teigimu, Baltijos šalyse diskriminuojamų rusakalbių, šiems veiksmams pradėta ruoštis dar pernai, skelbia LRT Tyrimų skyrius.

Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistų tarptautinis tyrimas atskleidė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusių metų vasarą pavedė Maskvoje veikiančiai advokatų kontorai „Monastyrsky, Zyuba, Stepanov & Partners“ rengti ieškinį, pirmadienį pranešė LRT Tyrimų skyrius.

Skelbiama, kad ieškiniams rengti pasitelkti vadinamieji Baltijos šalių ekspertai Nikolajus Meževičius ir Vladimiras Simindejus, daugelį metų bendradarbiaujantys su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Nurodoma, kad nuo 2022 metų Lietuva sulaukė iš Rusijos penkių notų. Jas gavo ir Latvija bei Estija.

Anot tyrimo, Baltijos šalys yra kaltinamos, esą pažeidžia Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo.

Lietuvos institucijos tokius Rusijos kaltinimus vadina išgalvotais.

„Lietuva kartu su Latvija ir Estija atkreipė ES dėmesį į joms reiškiamus išgalvotus Rusijos kaltinimus pagal CERD 2026 m. kovo mėn. ES Užsienio reikalų tarybos susitikimo metu, o ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas patvirtino solidarumą su Baltijos šalimis“, – atsakyme tyrimo žurnalistams nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad tokie Rusijos veiksmai tėra dar viena prieš Baltijos valstybes nukreipta informacinė kampanija.

„Labai tikėtina, kad Rusija ieškinį prieš Baltijos valstybes planuoja pateikti ne siekdama konkretaus teismo sprendimo, o norėdama šį veiksmą išnaudoti įgyvendindama prieš Baltijos valstybes nukreiptas informacines kampanijas“, – pažymėjo VSD.

ELTA primena, kad prieš kurį laiką Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie ketinimą kreiptis į TTT dėl neva „sistemingo etninių rusų teisių pažeidimo“ Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. 

Ministerija tąkart teigė, kad Baltijos šalių valdžia neva draudžia vartoti rusų kalbą, „perrašo istoriją“ ir vykdo „baudžiamąją represijų ir bauginimo politiką“.