Estija pradeda bunkerių statybą pasienyje su Rusija
Estija pradėjo parengiamuosius darbus pirmųjų penkių bunkerių Rusijos pasienyje statybai – jais šalis tikisi sustiprinti sienos gynybą nuo galimų Rusijos atakų. Ateinančiais mėnesiais planuojama pastatyti dar 23 bunkerius, Taline pranešė Estijos gynybos investicijų centras.
Iš viso iki 2027 m. pabaigos Estijos šiaurės rytuose ir pietryčiuose turėtų būti pastatyta iki 600 bunkerių, kurie pirmiausiai bus skirti apsaugoti karius nuo tiesioginių 152 mm artilerijos sviedinių smūgių. Taip pat netrukus bus pradėtas kasti 3,4 km ilgio prieštankinis griovys, teigiama toliau pranešime.
Estija, kaip ir kitos Baltijos šalys Lietuva bei Latvija, nori apsaugoti savo sienas su Rusija, statydama gynybinius įrenginius ir fizinius barjerus. Bunkerių statyba pasitarnaus Baltijos gynybos linijos, kuria trys šalys nori apsisaugoti nuo galimų atakų, sukūrimui. Taip vyriausybės Taline, Vilniuje ir Rygoje reaguoja į Rusijos karą Ukrainoje, kurį laiko tiesiogine grėsme nacionaliniam saugumui.
Zelenskis: Rusija 2026 metais ruošiasi naujam karo Ukrainoje etapui
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija ateinančiais metais ruošiasi naujam karo etapui Ukrainoje.
„Šiandien mes vėl išgirdome signalą iš Maskvos, kad jie ruošiasi paversti ateinančius metus karo metais“, – sakė V. Zelenskis.
Anksčiau trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva tikrai pasieks savo puolimo Ukrainoje tikslus, įskaitant pretenzijų į tam tikras teritorijas įgyvendinimą.
Kremliaus šeimininko pareiškimas pasirodė nepaisant aktyvių tarptautinių diplomatinių bandymų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Specialiosios karinės operacijos tikslai tikrai bus pasiekti“, – susitikime su Gynybos ministerijos pareigūnais Maskvoje sakė V. Putinas, pavartodamas Kremliaus terminą beveik ketverius metus trunkančiam karui vadinti.
„Mes norėtume tai padaryti ir pašalinti pagrindines konflikto priežastis diplomatijos keliu“, – teigė jis, bet pažadėjo karinėmis priemonėmis užimti Ukrainos žemes, kurias Rusija skelbia aneksavusi, jei „priešinga šalis ir jos užsienio globėjai atsisakys dalyvauti realiose diskusijose“.
Tokį karingą komentarą V. Putinas paskelbė po to, kai Ukraina pirmadienį gyrė, jos žodžiais, pažangą būsimų saugumo garantijų Kyjivui klausimu po dvi dienas Berlyne vykusių derybų su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntiniais.
Tačiau V. Zelenskis sakė, kad lieka nuomonių skirtumų dėl to, kokias teritorijas Ukraina turėtų atiduoti Rusijai.
Pagal pradinį Vašingtono pasiūlymą, parengtą be Ukrainos sąjungininkų Europoje, ukrainiečiai būtų turėję pasitraukti iš rytinės Donecko srities, o JAV de facto pripažintų Donecko, Krymo ir Luhansko regionus kaip Rusijos dalis.
Pakoreguoto plano turinys vis dar nepaskelbtas.
Anksčiau trečiadienį Kremlius sakė, kad Rusija vis dar laukia informacijos iš amerikiečių apie derybų Berlyne rezultatus.
„Tikimės, kad kai tik bus pasirengę, mūsų kolegos amerikiečiai informuos mus apie savo darbo su ukrainiečiais ir europiečiais rezultatus“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
2022 metų rugsėjį Rusija paskelbė aneksavusi Ukrainos Zaporižios, Donecko, Luhansko ir Chersono sritis, nors jas kontroliavo tik iš dalies.
Trumpo administracija sustabdė sankcijas su branduoline energetika susijusiems rusų bankams
JAV administracija išleido bendrąją licenciją „GL-115C“, kuria aibė Rusijos bankų, „susijusių su civiline branduoline energetika“, laikinai atleidžiami nuo JAV sankcijų.
Dokumento tekstas buvo paskelbtas trečiadienį JAV iždo departamento oficialioje interneto svetainėje, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Išskyrus šios bendrosios licencijos c punkte numatytus atvejus, iki 2026 m. birželio 18 d. 12:01 val. rytų vasaros laiku leidžiama vykdyti visus sandorius, susijusius su viena ar keliomis iš toliau nurodytų civilinės branduolinės energetikos srities įmonių, kurie vykdomuoju įsakymu Nr. 14024 buvo uždrausti“, – nurodoma dokumente.
Tarp licencijoje nurodytų subjektų – bankai „Gazprombank“, „Vnešekonombank“, „Sovkombank“, „Sberbank“, „Alfa-Bank“, „Rosbank“, Nacionalinis atsiskaitymų centras, Rusijos Federacijos centrinis bankas ir kiti juridiniai asmenys.
Dokumente nurodyta, kad terminas „susiję su civiline branduoline energetika“ reiškia sandorius, sudarytus tik tam, kad būtų išlaikyti ar remiami civiliniai branduoliniai projektai, pradėti iki 2024 m. lapkričio 21 d.
Kaip pranešta, tai nėra pirmas atvejis, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sustabdė arba panaikino sankcijas Rusijai. Be kita ko, artėjant liepos mėnesį Aliaskoje įvykusiam D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino „viršūnių susitikimui“, iš JAV sankcijų sąrašo buvo išbraukta keletas Rusijos bankų, institucijų ir fizinių asmenų.
Putinas: šiemet Ukrainoje užkariavome 300 vietovių, tempas tik didės
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitikime su aukštais kariškiais neabejojo pergale savo kare prieš Ukrainą. Vien tik šiais metais kaimyninėje šalyje, anot jo, užkariauta daugiau kaip 300 vietovių.
„Tarp jų yra ir didelių miestų, kuriuos priešas pavertė tvirtovėmis su nuolatiniai gynybos įrenginiais“, – sakė V. Putinas, pridurdamas, kad patirties dėka užkariavimų tempas tik didės.
Rusija: per Ukrainos atakas Belgorode žuvo žmogus, dešimt buvo sužeisti
Per Ukrainos dronų ataką Rusijos Belgorodo srityje žuvo mažiausiai vienas žmogus. Srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas tinkle „Telegram“ pareiškė, kad Zamostjės vietovėje už mažiau nei 8 km nuo Ukrainos sienos buvo smogta civiliniam automobiliui. Per šią ir kitas Ukrainos atakas Rusijos pasienio teritorijoje esą buvo sužeista iš viso dešimt žmonių.
Starmeris – Abramovičiui: metas siųsti milijardus į Ukrainą
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris įspėjo Romaną Abramovičių, kad laikas eina ir šis turi paaukoti Ukrainai pajamas, gautas pardavus futbolo klubą „Chelsea“.
Šaltinis: Volodymyras Zelenskis Briuselyje sieks įtikinti Europą dėl įšaldytų Rusijos lėšų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankysis Briuselyje, siekdamas įtikinti Europos partnerius panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Kyjivui paremti, naujienų agentūrai AFP nurodė šaltinis.
Tačiau, pasak šaltinio, Vašingtonas spaudžia Europos Sąjungos (ES) nares nepritarti šiam planui.
„JAV administracija spaudžia Europos šalis atsisakyti minties panaudoti Rusijos turtą Ukrainai paremti“, – trečiadienį sakė aukšto rango ES pareigūnas.
Jis nurodė, kad ketvirtadienį V. Zelenskis lankysis Briuselyje, siekdamas paskatinti Europos šalis priimti šį sprendimą.
Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyks Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas, kuriame daugiausiai dėmesio bus skiriama ES planui panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas.
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) spaudžia priimti planą panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas, kad per ateinančius dvejus metus Kyjivui būtų suteikta 90 mlrd. eurų paskola, tačiau šiam žingsniui griežtai priešinasi Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis lėšų.
Belgija baiminasi, kad dėl šios schemos jai gali grėsti Rusijos atsakomieji veiksmai, ir reikalauja iš kitų ES šalių tvirtų garantijų, kad jos prisiims bet kokią teisinę ir finansinę atsakomybę.
Bandymai nuraminti Belgijos vyriausybę kol kas nepadėjo išeiti iš aklavietės, todėl ketvirtadienį prasidėsiančiame aukščiausiojo lygio susitikime gali prasidėti ilgas ginčų maratonas.
Teoriškai kiti ES lyderiai galėtų apeiti Belgijos nusistatymą ir priimti iniciatyvą svertine balsų dauguma, tačiau tai būtų kraštutinis variantas, kurį kol kas mažai kas laiko tikėtinu.
U. von der Leyen vadovybė pasiūlė galimą atsarginį planą, pagal kurį ES galėtų pati surinkti pinigų ir paskolinti juos Ukrainai.
Diplomatai teigė, kad ši schema yra neperspektyvi, nes jai turi vieningai pritarti 27 ES šalių lyderiai, o Vengrija tai atmeta.
Merzas: labai svarbu priimti ES planą finansuoti Ukrainą įšaldytomis Rusijos lėšomis
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad labai svarbu priimti Europos Sąjungos (ES) planą finansuoti Ukrainą panaudojant įšaldytas Rusijos lėšas, taip, jo teigimu, pasiunčiant aiškią žinutę Maskvai.
„Akivaizdu, kad spaudimas (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui turi būti dar labiau padidintas, siekiant įtikinti jį pradėti rimtas derybas“, – sakė jis prieš artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą.
Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyks EVT susitikimas, kuriame daugiausiai dėmesio bus skiriama ES planui panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas.
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen spaudžia priimti planą panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas, kad per ateinančius dvejus metus Kyjivui būtų suteikta 90 mlrd. eurų paskola, tačiau šiam žingsniui griežtai priešinasi Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis lėšų.
Belgija baiminasi, kad dėl šios schemos jai gali grėsti Rusijos atsakomieji veiksmai, ir reikalauja iš kitų ES šalių tvirtų garantijų, kad jos prisiims bet kokią teisinę ir finansinę atsakomybę.
Bandymai nuraminti Belgijos vyriausybę kol kas nepadėjo išeiti iš aklavietės, todėl ketvirtadienį prasidėsiančiame aukščiausiojo lygio susitikime gali prasidėti ilgas ginčų maratonas.
Teoriškai kiti ES lyderiai galėtų apeiti Belgijos nusistatymą ir priimti iniciatyvą svertine balsų dauguma, tačiau tai būtų kraštutinis variantas, kurį kol kas mažai kas laiko tikėtinu.
U. von der Leyen vadovybė pasiūlė galimą atsarginį planą, pagal kurį ES galėtų pati surinkti pinigų ir paskolinti juos Ukrainai.
Diplomatai teigė, kad ši schema yra neperspektyvi, nes jai turi vieningai pritarti 27 ES šalių lyderiai, o Vengrija tai atmeta.
Smūgį pajuto net žuvys: Ukrainos pajėgos pakomentavo ataką prieš Rusijos povandeninį laivą
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas pareiškė, kad smūgis Rusijos povandeniniam laivui Novorosijske buvo sėkmingas ir nepalieka jokių abejonių. Pasak jo, smūgio galia buvo tokia didelė, jog „apstulbo net žuvys“, o Rusijos teiginiai, esą „viskas gerai“, neatitinka tikrovės.
„Matau, kad kai kurie abejoja sėkmingu smūgiu į Rusijos povandeninį laivą Novorosijske, nes jie (rusai) teigia, jog viskas gerai. Gerai, tuomet pateiksiu tris faktus...“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D. Pletenčukas.
Pirmasis faktas – kai 2023 m. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą Sevastopolyje smogė Rusijos povandeniniam laivui „Rostovas-na-Donu“, Maskva taip pat tvirtino, kad su šiuo laivu „viskas gerai“.
Iš tiesų laivas patyrė didelių pažeidimų ir buvo išsiųstas remontuoti, kur 2024 m. patyrė dar vieną galingą smūgį.
Antrasis faktas, kurį pateikia karinių jūrų pajėgų atstovas – po atakos Novorosijske Rusija liko tik su vienu povandeniniu laivu.
„Svarbiausia – žinodamas kovinės galvutės galingumą, galiu jus užtikrinti, kad nuo smūgio apsvaigo net žuvys. Norint sunaikinti įprastą laivą, reikia kur kas mažesnės galios“, – pabrėžė D. Pletenčukas.
Ukraina pirmadienį pranešė, kad povandeniniais dronais sėkmingai atakavo Rusijos povandeninį laivą, prisišvartavusį Juodosios jūros Novorosijsko uoste.
Iš Ukrainos – griežtas perspėjimas Europai
Europa turi greitai pripažinti „naują realybę“, kurioje jai tenka „prisiimti atsakomybę už savo pačios saugumą“, pareiškė Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis. Kaip rašo „Axios“, apie tai jis kalbėjo Vašingtono saugumo forume.
Per rusų smūgį Zaporižei sužeisti 26 žmonės
Per Rusijos sklendžiančių bombų ataką Pietų Ukrainos Zaporižios srityje trečiadienį, gubernatoriaus duomenimis, buvo sužeisti 26 žmonės, informuoja agentūra „Reuters“.
Rusai smogė gyvenamiesiems namams ir infrastruktūrai, taip pat apgadino švietimo įstaigą, tinkle „Telegram“ teigė gubernatorius Ivanas Fiodorovas. Atakuota srities sostinė ir jos priemiesčiai.
Pietinis Zaporižios miesto galas yra tik už maždaug 25 km nuo fronto.
Ukraina paaiškino, kaip Vakarai gali „pribaigti“ Rusijos ekonomiką
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atkreipė dėmesį, kad Rusijos ekonomika susiduria su „dramatiškomis problemomis“, ir paragino Vakarų šalis sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai bei paaiškino, kaip tai būtų galima padaryti. Apie tai ministras trečiadienį pranešė socialiniame tinkle „X“.
Šaltiniai atskleidė, kada bus parengtas 20-asis ES sankcijų paketas Rusijai
Naujas, 20-asis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas bus pristatytas netrukus po Naujųjų metų. Apie tai anonimiškai „Evropeiskaja pravda“ korespondentui pranešė keli Briuselyje dirbantys Europos diplomatai, susipažinę su ES sankcijų Rusijai rengimo eiga.
Ukrainos narystei besipriešinanti Vengrija vetavo ES pareiškimą dėl plėtros
Budapeštui atsisakant derėtis dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą, Vengrija blokuoja metinį ES dokumentą su pasiūlymais dėl tolesnio plėtros proceso.
Kaip pranešė vokiečių transliuotojas DW, apie tai Briuselyje vykusios konsultacijos užkulisiuose pasakė Danijos Europos reikalų ministrė Marie Bjerre.
Pasak M. Bjerre, Vengrijos vyriausybė pareiškė, kad nepritars teigiamam Ukrainos pokyčių vertinimui. Tuo pačiu metu ministrė pridūrė, kad šio vertinimo elemento negalima atmesti, nes visos kitos ES valstybės narės jį remia.
Ji sakė, kad 26 šalys narės rodo tvirtą paramą Ukrainai ir kad Ukraina vykdo savo įsipareigojimus.
M. Bjerre pažymėjo, kad formuluotė dėl Ukrainos yra „sąžininga ir teisinga“.
Vengrijos veto reiškia, kad Ukraina dar negali pradėti oficialių derybų dėl narystės ES. Tuo pačiu metu M. Bjerre pabrėžė, kad stojimo procesas juda į priekį, nes darbas vyksta neoficialiai, ir pažymėjo, kad Ukraina gauna nurodymus, kaip įgyvendinti reformas, ką tiksliai reikia padaryti ir ko dauguma valstybių narių nori, kad šalis pasiektų.
Ji pavadino stojimo procesą „labai gyvybingu“ ir išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina galėtų labai greitai pasiekti pažangą, jeigu tik Vengrija atšauktų savo veto.
Danija iki šio pusmečio pabaigos pirmininkauja ES.
Kaip pranešta, Vengrija, remdamasi vienbalsiškumo principu priimant sprendimus dėl ES plėtros, blokuoja derybų dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą pradžią.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, bandydamas blokuoti Ukrainos integraciją į Europą, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas padeda Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Lapkričio 4 d. Europos Komisija priėmė metinį plėtros paketą, kuriame pateikiamas išsamus Ukrainos ir kitų „plėtros partnerių“ per pastaruosius 12 mėnesių pasiektos pažangos vertinimas. Šių metų pakete patvirtinama, kad plėtros tempas yra vienas iš ES prioritetų ir kad naujų valstybių narių stojimas tampa vis labiau pasiekiamas.
Pasak V. Zelenskio, Ukraina užtikrintai žengia narystės ES link.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 730 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų gruodžio 17 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 192 tūkst. 360 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 730 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 427 (+6) priešo tankus, 23 758 (+21) šarvuotas kovos mašinas, 35 205 (+33) artilerijos sistemas, 1 571 (+1) daugkartinį raketų paleidimo įrenginį, 1 262 (+1) oro gynybos sistemas, 432 (+0) karo lėktuvus, 347 (+0) sraigtasparnius, 91 366 (+167) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 073 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 70 361 (+179) automobilį ir degalų cisterną, 4 027 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Per Rusijos oro ataką Ukrainoje sužeisti mažiausiai 26 žmonės
Per Rusijos oro ataką centrinėje Ukrainos dalyje esančioje Zaporižioje trečiadienį buvo sužeisti mažiausiai 26 žmonės, įskaitant viename gyvenamajame name nukentėjusius asmenis, pranešė vietos valdžia.
Įvykio vietoje dirbę naujienų agentūros AFP žurnalistai matė ugniagesius, malšinančius liepsnas daugiaaukščiame name, iš kurio į dangų veržėsi juodi dūmai.
Ataka įvykdyta tuo metu, kai Jungtinės Valstijos spaudžia Ukrainą priimti taikos sąlygas, kurias kritikai vadina palankiomis Kremliui.
„Rusai paleido valdomas aviacines bombas, sugriaudami (kelis) gyvenamuosius namus ir apgadindami infrastruktūros objektą bei švietimo įstaigą“, – paskelbė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Pareigūnas nurodė, kad iš viso sužeisti 26 asmenys, tarp jų mažiausiai vienas vaikas, ir kad nelaimės vietoje dirba medikai.
Pramoninis Zaporižios miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 710 tūkst. žmonių, yra už 27 kilometrų nuo fronto linijos. Jis nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį dažnai tampa rusų pajėgų taikiniu.
2022 metų pabaigoje Kremlius pareiškė aneksavęs Zaporižios sritį kartu su trimis kitomis rytinėmis ir pietinėmis Ukrainos sritimis.
Putinas išstojo pasisakyti apie karą: iš lūpų – kaltinimai ir bandymai bauginti
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį pasisakė karo Ukrainoje ir kitomis temomis, skelbia rusų agentūra TASS. Apie tai V. Putinas kalbėjo per Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdį.
Savo naujausiuose komentaruose V. Putinas pareiškė, kad „specialiosios karinės operacijos“ tikslai bus pasiekti. Taip rusų propagandistai vadina karą prieš Ukrainą.
V. Putinas taip pat pareiškė, kad „Rusijos strateginės branduolinės pajėgos išliks pagrindine jėga, sulaikančia agresorių ir palaikančia jėgų pusiausvyrą pasaulyje“.
Komentuodamas V. Putinas melu ir kliedesiais išvadino teiginius apie galimą Rusijos puolimą prieš Europą.
Jis pareiškė, kad Europos politikai neva didina „isterijos laipsnį“ ir „įteigia baimę“ dėl neišvengiamo susidūrimo su Rusija.
Savo komentaruose V. Putinas taip pat pareiškė, kad „Oreshnik“ bus dislokuotas koviniam budėjimui iki metų pabaigos.
JAV ruošia smūgį Putinui: štai kas lauks, jei jis nesutiks su taikos pasiūlymu
JAV rengiasi naujam sankcijų Rusijos energetikos sektoriui etapui, jei Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas atmes taikos susitarimą su Ukraina, rašo „Bloomberg“.
Anot leidinio, JAV svarsto įvairias galimybes, pavyzdžiui, sankcijas Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui. Jis naudojamas Maskvos naftos transportavimui, taip pat prekybininkams, kurie palengvina sandorius.
EK pirmininkė: „Artimiausios dienos bus lemiamos“
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) šią savaitę vyksiančiame svarbiame viršūnių susitikime turi priimti sprendimą dėl Ukrainos finansavimo, lyderiams patiriant spaudimą susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo plano.
„Nėra svarbesnio Europos gynybos veiksmo nei parama Ukrainos gynybai. Artimiausios dienos bus lemiamos siekiant tai užtikrinti, mes turime pasirinkti, kaip finansuoti Ukrainos kovą“, – bloko įstatymų leidėjams sakė U. von der Leyen.
Partizanai praneša apie Rusijos kareivių žalojimosi atvejus netoli Pokrovsko
Pokrovsko sektoriuje Rusijos kareiviai, vengdami vykdyti vadų įsakymus, griebiasi savęs žalojimo, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos partizanų judėjimas ATESH.
Pasak pranešimo, ATESH agentai karo ligoninėje Donecke pastebėjo staiga padidėjusį Rusijos 1441-ojo motorizuotojo šaulių pulko karių, atvykstančių su neįprastomis žaizdomis ir sužalojimais, skaičių. Kareiviai pripažįsta susižaloję patys, kad išvengtų neįmanomų įvykdyti vadovybės užduočių.
Rusijos kareiviai sako, kad yra siunčiami į puolimo pozicijas be tinkamo pasirengimo, technikos ar deramų atsargų. Iš esmės jie stumiami į fronto liniją ir turi vykdyti įsakymą „bet kokia kaina užimti pozicijas“. Tiems, kurie bando atsisakyti, grasinama įkalinimu ir atimti atlyginimą.
„Tokiomis aplinkybėmis kai kurie kovotojai sąmoningai mėgina tapti neveiksniais ir save žaloja, tikėdamiesi patekti į ligoninę ir ten išlaukti puolimų pabaigos. Iš tikrųjų ne visiems tai pasiseka – kai kurie po gydymo grąžinami ir vėl metami į kovą be teisės prieštarauti“, – sakoma pranešime.
Pasak partizanų, daugelis Rusijos dalinių apimti krizės: užpuolikai verčiau linkę žalotis, nei vykdyti įsakymus. Dėl to šių dalinių kovinis veiksmingumas mažėja, auga neapykanta vadams, vidaus konfliktai aštrėja.
Anksčiau buvo praneša, kad Rusijos pajėgos mėgina prasiveržti į šiaurės vakarus nuo Pokrovsko.
Ukraina skelbia: suduoti sėkmingi smūgiai Rusijoje, vardija nuostolius
Ukrainos pajėgos smogė strateginiams Rusijos karinės pramonės ir naftos perdirbimo objektams, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Kaip praneša štabas, smūgiai surengti naktį iš antradienio į trečiadienį.
Smogta Slaviansko prie Kubanės mieste, Krasnodaro krašte, esančiai naftos perdirbimo gamyklos infrastruktūrai.
Užfiksuoti sprogimai ir gaisras. Pažeidimų mastas tikslinamas.
Šios gamyklos pajėgumas siekia apie 5,2 mln. tonų per metus. Nafta naudojama Rusijos okupantų ginkluotųjų pajėgų aprūpinimui.
Taip pat patvirtintas smūgis į naftos bazės „Nikolaevskaja“ teritoriją Rostovo srityje. Preliminariais duomenimis, sugadintas rezervuaras ir vandens transporto priemonė „Kapitan Gibert“.
Laikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje buvo smogta į 101-osios atskiriosios brigados lauko artilerijos sandėlį. Žala tikslinama.
Pranešime priduriama, kad gruodžio 14 d. ukrainiečių dronai sunaikino Graifero vardu pavadintą gręžimo platformą Kaspijos jūros akvatorijoje. Patvirtinta stacionarios platformos sugadinimas, dėl kurio sustabdyti visi 14 gręžinių.
„Ukrainos gynybos pajėgos toliau įgyvendina priemones, skirtas sustabdyti Rusijos Federacijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą. Tęsinys bus“, – priduriama pranešime.
JAV – projektas dėl sankcijų už Rusijos naftos pirkimą ir importo palengvinimą
JAV senatoriai parengė abiejų partijų įstatymo projektą, įvedantį sankcijas Rusijos naftos ir naftos produktų pirkimui ar jų importo palengvinimui, feisbuke pranešė Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanišyna.
Pasak diplomatės, Rusijos pelno iš naftos mažinimo įstatymo projekto autoriai – JAV senatoriai respublikonai Davisas McCormickas ir Jonas Hustedas bei demokratai Elizabeth Warren ir Chrisas Coonsas – pabrėžė, kad Rusijos naftos pirkimas finansuoja karą prieš Ukrainą. Bet kurios šalys, įmonės ar finansiniai tarpininkai, dalyvaujantys tokioje prekyboje, turėtų žinoti apie padarinius, įskaitant riziką prarasti prieigą prie JAV finansų sistemos.
Įstatymo projektas nustato teisinį pagrindą sustiprinti sankcijas Rusijos naftos pajamoms. Jei jis būtų priimtas, JAV prezidentas privalėtų per 90 dienų įvesti sankcijas asmenims, įsitraukusiems į Rusijos naftos importą. Taikinių sąrašą sudarys JAV iždo sekretorius, pasikonsultavęs su valstybės sekretoriumi.
„Ši įstatymų leidybos iniciatyva dar kartą rodo tvirtą abiejų partijų paramą toliau ekonominėmis priemonėmis spausti agresorę“, – parašė O. Stefanišyna ir padėkojo senatoriams už jų poziciją.
Kaip pranešė „Ukrinform“, gruodžio 13 d. įsigaliojo Ukrainos sankcijos beveik 700 Rusijos šešėlinio laivyno laivų, gabenančių naftos produktus.
Per dronų ataką Rusijos Krasnodaro krašte kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje
Rusijos Krasnodaro krašte dronų ataka sukėlė gaisrą Slaviansko prie Kubanės mieste esančioje naftos perdirbimo gamykloje ir paliko 38 800 abonentų be elektros.
Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „ASTRA“ ir Krasnodaro krašto operatyvinė būstinė.
Regioninė operatyvinė būstinė pareiškė, kad Slavianske prie Kubanės „drono nuolaužos nukrito ant naftos perdirbimo gamyklos teritorijos“, dėl to kilo gaisras, apėmęs technologinę įrangą ir vamzdyną 100 kv. metrų plote, bet, kaip teigiama, buvo greitai užgesintas.
Be to, Slaviansko rajone dėl dronų atakos buvo pažeistos dvi aukštos įtampos elektros perdavimo linijos, dėl to 38 800 abonentų liko be elektros.
Šiuo metu elektros vis dar neturi 12 700 žmonių. Slaviansko prie Kubanės administracija teigė, kad elektros nėra kai kuriose miesto dalyse.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį buvo numušti 94 dronai, iš kurių 53 buvo „neutralizuoti“ virš Krasnodaro krašto ir Rostovo srities.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 30 d. dronai atakavo Slaviansko naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro krašte.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 37 iš 69 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos per naktį neutralizavo 37 iš 69 Rusijos dronų.
Nuo antradienio 18 val. Rusija paleido į Ukrainą 69 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų bepiločious orlaivius iš Kursko, Oriolo, Primorsko-Achtarsko ir Milerovo Rusijoje bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos. Apie 40 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 9 val., oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 37 priešo dronus. 12-oje vietų užregistruoti 29 bepiločių orlaivių smūgiai.
Karinės oro pajėgos perspėjo, kad ataka tęsėsi, keli priešo dronai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
Lukašenka prabilo apie „receptą“ karui baigti: „Vienas Trumpas šio klausimo neišspręs“
Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka prabilo apie savo „receptą“ karui Ukrainoje baigti. Jo pasvarstymus cituoja baltarusių agentūra „Belta“.
Aiškėja JAV ir Europos planai dėl Ukrainos: skelbia detales
JAV ir Europos taikos planuose, skirtame atgrasyti Rusiją nuo puolimų prieš Ukrainą ateityje, ragina stiprinti Ukrainos kariuomenę, dislokuoti Europos pajėgas šalyje ir aktyviau naudoti Amerikos žvalgybos informaciją.
Apie tai „New York Times“ papasakojo pareigūnai, susipažinę su pasiūlymo projektu.
Amerikos ir Europos diplomatai, per pastarąsias dvi dienas Berlyne susitikę su Ukrainos vadovais, iš esmės patvirtino du dokumentus, kuriuose išdėstytos saugumo garantijos.
Šiuo dokumentai turėtų tapti platesnio susitarimo, kuriuo siekiama nutraukti ugnį ir užbaigti karą, pagrindu.
Jie taip pat skirti įtikinti Ukrainą taikos susitarime atsisakyti dalies teritorijos ir atsisakyti oficialaus įstojimo į NATO.
„Matome realią ir konkrečią pažangą“, – antradienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Ši pažanga tapo įmanoma dėl Ukrainos, Europos ir Jungtinių Valstijų suderintų veiksmų“, – priduria ji.
Vis dėlto plačios paliaubos kol kas atrodo nepasiekiamos, iš dalies dėl to, kad Rusija nedalyvauja derybose. Bet koks susitarimas dėl kovos pabaigos reikalautų didelių nuolaidų iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio arba Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Nors V. Zelenskis turi abejonių dėl Amerikos pasiūlymų, ypač dėl teritorinių nuolaidų, V. Putinas savo reikalavimuose neparodė jokio lankstumo.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė lieka tvirta reikalaujant, kad Ukraina perduotų tą Donbaso regiono dalį, kurios Rusija dar neokupavo, ir kad ji nepriims NATO šalių kariuomenių buvimo Ukrainoje.
JAV pareigūnai leidiniui pirmadienį pareiškė, kad teritorijos klausimas tebėra kliūtis, tačiau, nepaisant V. Putino viešų komentarų, išreiškė manymą, kad jis galiausiai sutiks su Europos pajėgų, neveikiančių NATO vardu, buvimu Ukrainoje.
Amerikos ir Europos pareigūnai sako, kad saugumo dokumentai buvo parengti per daugiau nei aštuonias valandas intensyvių diskusijų su V. Zelenskiu ir kitais Ukrainos padėjėjais Berlyne sekmadienį ir pirmadienį. Dalyvavo aukščiausi lyderiai ir nacionalinio saugumo pareigūnai iš maždaug dvylikos Europos šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Didžiąją Britaniją.
Viename iš dviejų dokumentų išdėstyti bendrieji principai. Jie atitinka tai, ką leidinio šaltiniai pavadino įsipareigojimu, panašiu į NATO 5 straipsnio garantiją, pagal kurią visos valstybės narės įsipareigoja padėti bet kuriai šaliai, kuri yra užpulta.
Antroji susitarimo dalis, kurią Amerikos pareigūnai apibūdino kaip „karinių pajėgų veiklos dokumentą“ arba „karinių pajėgų susitarimą“, pateikia išsamesnę informaciją. Joje paaiškinama, kaip Amerikos ir Europos pajėgos bendradarbiaus su Ukrainos kariuomene, siekdamos užtikrinti, kad Rusija ateityje nebandytų vėl užimti Ukrainos teritorijos.
Nė vienas iš šių dokumentų nebuvo paskelbtas viešai. Su jais susipažinę asmenys teigia, kad veiklos dokumente yra daug konkrečių nurodymų, skirtų užtikrinti Ukrainą įvairiais galimų Rusijos įsiveržimo scenarijais. Vienas JAV pareigūnas sako, kad dokumente yra „labai konkrečiai“ nurodyta, kaip atgrasyti nuo tolesnių įsiveržimų ir nubausti Rusiją, jei jie įvyktų.
Pirmasis prioritetas yra planas padidinti Ukrainos kariuomenės dydį iki „taikos meto lygio“ – 800 000 karių, turinčių naujausią mokymą ir įrangą, kad ji taptų stipria atgrasymo priemone Rusijai. Karo metu Ukrainos kariuomenė išaugo iki beveik 900 000 karių. Palyginimui, Vokietijos kariuomenė turi apie 180 000 ginkluotų karių.
Tokios kariuomenės sukūrimas ir išlaikymas reikalautų „nuolatinės ir reikšmingos paramos“ Ukrainai, teigiama 10 Europos šalių vadovų ir Europos Sąjungos aukščiausių pareigūnų bendrame pareiškime. Vienas Europos diplomatas, nenurodydamas konkrečių detalių, sakė, kad dokumente išvardytos „labai konkrečios“ detalės apie karinę įrangą, kurios reikia Ukrainai.
Dokumente taip pat pateikiama informacija apie Europos vadovaujamas karines pajėgas, kurios padės Ukrainai, veikdamos šalies viduje, siekdamos užtikrinti saugumą ore ir jūroje. Pareigūnai atsisakė pateikti konkrečią informaciją apie tai, kurios šalys dislokuos karius Ukrainoje, tačiau V. Zelenskis antradienį sakė, kad kelios šalys privačiai įsipareigojo tai padaryti.
Tikimasi, kad šie kariai bus dislokuoti vakarų Ukrainoje.
Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos diplomatai tvarko pasiūlymą dislokuoti Europos pajėgas Ukrainoje kaip dalį maždaug 30 šalių grupės, kurią jie vadina „norinčiųjų koalicija“. Leidinio šaltinis apibūdino saugumo dokumente pateiktus įsipareigojimus kaip meniu, iš kurio atitinkamos vyriausybės galėtų pasirinkti paramos lygį.
D. Trumpas ne kartą atmetė galimybę siųsti amerikiečių karius į Ukrainą. Vietoj to, dokumente pateikiama išsami informacija apie tai, kaip Jungtinės Valstijos panaudotų savo galingas žvalgybos sistemas, kad padėtų stebėti ir aptikti Rusijos veiksmus, kuriais siekiama vėl įsiveržti į Ukrainą.
Amerikiečiai taip pat padėtų patikrinti, ar Rusija laikosi susitarimo, ir užtikrintų, kad nedideli susirėmimai tarp Rusijos ir Ukrainos neperaugtų į naują karą.
Jame taip pat išsamiai aprašoma, kaip Jungtinės Valstijos padėtų nustatyti Rusijos bandymus sukurti „klaidingų vėliavų“ operacijas, kurios galėtų suteikti Maskvai pretekstą atnaujinti karo veiksmus.
Sąjungininkės skyrė 10 mlrd. dolerių Ukrainai apginkluoti, bet pastarąjį pusmetį pagalba smarkiai sumažėjo
Šiais metais sąjungininkės skyrė Ukrainos ginklų gamybai beveik 5 mlrd. dolerių, už panašią sumą nupirko Kyjivui ginklų Jungtinėse Amerikos Valstijose, antradienį pranešė gynybos ministras Denysas Šmyhalis.
„Abu skaičiai yra rekordiniai, šią dinamiką norime išlaikyti ir 2026 m.“, – po internetinio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo „Telegram“ kanale paskelbė jis.
Pasak Ukrainos gynybos ministro, Vokietija planuoja kitais metais skirti 11,5 mlrd. eurų (13,5 mlrd. JAV dolerių) karinės pagalbos, o Jungtinė Karalystė šiais metais iš įvairių šaltinių Ukrainos oro gynybai surinko 600 mln. svarų sterlingų (805 mln. JAV dolerių).
Vis dėlto, Vokietijos Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW) sudarytos duomenų bazės „Ukraine Support Tracker“ duomenimis, Ukrainai pažadėtos karinės pagalbos apimtis 2025 m. antroje pusėje smarkiai sumažėjo.
Pagalba buvo „akivaizdžiai per maža, kad kompensuotų JAV pagalbos trūkumą“, neseniai teigė IfW.
JAV palaipsniui nutraukė ginklų tiekimą Ukrainai nuo tada, kai sausio mėnesį prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo antrąją kadenciją. Vietoj to NATO parengė prioritetinį Ukrainos reikalavimų sąrašą, pagal kurį kitos šalys gali pirkti Ukrainai JAV ginkluotę.
Ukraina atremia plataus masto Rusijos invaziją nuo 2022 m. vasario.
„Norėjau verkti“: Europai – neregėtas Trumpo spaudimas dėl Ukrainos
Europos lyderiai ketvirtadienį turėtų susitikti Briuselyje ir aptarti Ukrainos finansavimą, tačiau jie susiduria su didžiuliu ir beprecedenčiu spaudimu iš JAV pusės, trečiadienio rytą rašo „Politico“.
Leidinio vertinimu, ketvirtadienį vyksiantis susitikimas parodys, ar blokas subegės išlikti vieningas, ar JAV prezidentui Donaldui Trumpui vis dėlto pavyks jį suskaldyti.
Ukraina ir Rusija apsikeitė civiliais ir perdavė karo belaisvių paštą
Kyjivas ir Maskva Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje apsikeitė civiliais, antradienį pranešė abiejų pusių žmogaus teisių pareigūnai.
Kaip teigiama, ukrainiečiams iš viso buvo perduota 60 civilių, iš kurių 45 buvo laikomi Rusijoje, o Rusijai buvo perduota 15 civilių iš 11 šeimų.
„Dauguma grįžusiųjų ribotai juda. Jie bus nuvežti į ligoninę, kad jiems būtų galima suteikti pirmąją pagalbą“, – tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
Apie žmonių perdavimą Rusijai paskelbė Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova.
Abi pusės teigė, kad taip pat buvo apsikeista karo belaisviams skirtu paštu – Ukrainos kaliniams Rusijoje buvo perduota 2 tūkst. siuntinių. Abi pusės nurodė, kad taip pat buvo pasiekti susitarimai dėl dingusių asmenų identifikavimo ir kad buvo apsikeista dingusiųjų sąrašais.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) duomenimis, Rusija laiko daugiau kaip 6 tūkst. karo belaisvių ukrainiečių.
Ukraina nuo 2022 m. vasario mėnesio stengiasi atremti Rusijos visapusišką invaziją.
Sprogimų serija Rusijoje: pranešama apie smūgį naftos perdirbimo gamyklai
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusiją vėl atakavo dronai, skelbia „Kanal 24“. Keliuose regionuose griaudėjo sprogimai, o Krasnodaro krašte esančiame Slovjanske prie Kubanės, pirminiais duomenimis, užsiliepsnojo naftos perdirbimo objektas.
Pranešimai apie sprogimus pasirodė po vidurnakčio. Skelbiama, kad sprogimai minėtame mieste buvo reguliarūs, liudininkai praneša matę didelį gaisrą.
Skelbiama, kad dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Slovjanske prie Kubanės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
propagandistė margarinas simonian manė, kad paims visą Ukrainą per 2d. dienas,( ne kokį ten Pokrovską, o visą šalį)
youtube April 11, 2021 — state TV pundits explain why Russia's full-scale invasion of Ukraine is inevitable
Zelenskis nurodė, kas turėtų įtikinti Rusiją nutraukti karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad Briuselyje vyksiančiame ES viršūnių susitikime bus priimtas sprendimas, kuris privers Rusiją nutraukti karą jau kitais metais, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Valstybės vadovas informavo, kad rytoj ES lyderiai susitiks Briuselyje, ir pabrėžė, jog tai bus „labai svarbus susitikimas“.
„Šio susitikimo rezultatas – Europos rezultatas – turi būti toks, kad Rusija pajustų: jos noras kariauti ir kitais metais neturės prasmės, nes Ukraina turės paramą. Tai šimtu procentų priklauso nuo Europos – būtent Europa turi padaryti šį pasirinkimą“, – sakė V. Zelenskis.
Vienas pagrindinių viršūnių susitikimo klausimų bus vadinamosios „reparacijų paskolos“ Ukrainai skyrimas iš įšaldytų Rusijos lėšų.
Europos Komisija pasiūlė panaudoti apie 180 mlrd. eurų Rusijos įšaldytų lėšų, saugomų Belgijos „Euroclear“.
Iš šios sumos siūloma Ukrainai perduoti 140 mlrd. eurų, o dar apie 40 mlrd. eurų skirti ERA paskolos, kurią Ukrainai suteikia G7 valstybės, grąžinimui.
Pagal pasiūlymą, „reparacijų paskola“ būtų grąžinta Ukrainai tik tuo atveju, jei ji gautų reparacijas iš Rusijos už karo padarytą žalą.
Šaltinių teigimu, V. Zelenskis asmeniškai dalyvaus ketvirtadienį vyksiančiame Europos Sąjungos lyderių susitikime.
„Politico“ duomenimis, paskutinėse ES ambasadorių lygio derybose dėl Rusijos turto panaudojimo Ukrainos finansavimui Belgija pareiškė, kad pažangos siekiant bendro sprendimo kol kas nėra.