Zelenskis: oro linijos pradėjo atšaukinėti skrydžius į Rusiją
Ukraina gavo informacijos, kad keletas tarptautinių oro linijų jau pradėjo atšaukinėti skrydžius į Rusijos Federacijos oro uostus, savo vakariniame kreipimesi pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Gauname pranešimų, kad po to, kai paskelbėme apie objektyviai Rusijos oro erdvėje egzistuojančią dronų grėsmę, pirmosios oro linijos pradėjo atšaukinėti skrydžius į Rusijos oro uostus. Tai teisingas ir visiškai logiškas atsakas į realią padėtį – į viską, kas vyksta dėl karo, kurį Putinas atsisako baigti. Turime apsaugoti žmonių gyvybes“, – pažymėjo Ukrainos vadovas.
V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina oficialiai informavo tarptautines organizacijas ir partnerius apie tikrąją padėtį Rusijos oro erdvėje.
Kaip jau buvo pranešta, rugsėjo 1 d. Ukrainos prezidentas įspėjo oro linijas, kad Rusijos oro erdvė tampa pavojinga.
Rugsėjo 2 d. užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Ukraina oficialiai informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO), jog dėl padidėjusios karinės veiklos Rusijos oro erdvė yra pavojinga civilinei aviacijai ir paragino oro linijas jos vengti.
Rusijoje už armijos kritiką areštuota vaikų hospiso vadovė
Maskvai besistengiant griežtomis priemonėmis užgniaužti invazijos į Ukrainą kritikus, Rusijos policija trečiadienį areštavo vaikų hospiso vadovę, įtariamą „klaidingos informacijos“ apie kariuomenę skleidimu.
Apie tai naujienų agentūrai AFP pranešė sulaikytosios advokatas.
38-erių Lida Moniava yra Maskvoje įsikūrusios labdaros organizacijos, teikiančios pagalbą mirštantiems vaikams ir jaunuoliams, įkūrėja ir direktorė.
Ji buvo suimta dėl 2023 m. platformoje „Telegram“ paskelbto įrašo, skirtu pirmosioms karo metinėms, kuriame ji užsiminė apie JT duomenis, rodančius, kad kare žuvo tūkstančiai civilių, teigė jos advokatas Michailas Biriukovas.
Prokurorai ją kaltina tuo, kad ji „veikė vedama politinės neapykantos“, naujienų agentūrai AFP paaiškino M. Biriukovas.
Jei ji bus pripažinta kalta, jai gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Rusijos Tyrimų komitetas, kuris tiria sunkius nusikaltimus, paskelbė, kad jai buvo pareikšti kaltinimai dėl „sąmoningo melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą skleidimo“.
„Sulaikyta Moniava. Apklausos metu ji kaltės dėl įtariamo nusikaltimo nepripažino“, – teigiama pranešime.
Organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad L. Moniavos areštas – tai „dar vienas įžūlus Rusijos valdžios institucijų bandymas numalšinti bet kokį karui prieštaraujančių nuotaikų išraišką“.
Nuo tada, kai 2022 m. vasarį Maskva įsiveržė į Ukrainą, Rusijos policija sulaikė tūkstančius žmonių, drįsusių pasisakyti prieš šį karą – kruviniausią Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Prokurorai dažnai kaltina tuos, kurie viešai kritikuoja Rusijos kariuomenę, „melagienų“ skleidimu.
Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija įpareigojo šalies žiniasklaidos priemones nušviečiant konfliktą remtis tik „oficialiais Rusijos šaltiniais“, apsiribojant tik Rusijos gynybos ministerijos teikiama informacija.
Zelenskis paskelbė pokyčius dėl oro pavojaus: žmonės turės aiškiau žinoti, kaip reaguoti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalyje bus atnaujinta perspėjimo apie oro grėsmes sistema. Be kita ko, planuojama įvesti „geltonąjį“ pavojaus lygį dronų atakų atveju ir „raudonąjį“ – kilus raketų grėsmei. Taip pat ketinama diferencijuoti garsinius signalus ir teritorijas, kuriose skelbiamas oro pavojus.
Leyen: ES vertina Ukrainos prašymą skirti lėšų oro gynybai
Europos Sąjungos (ES) šalys svarsto Ukrainos prašymą skirti lėšų oro gynybai. Tai Briuselyje per spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji patvirtino, kad gautas naujas prašymas dėl finansavimo.
„Jo vertė siekia kelis milijardus eurų, ir tai padengtų Ukrainos oro gynybą, įskaitant labai modernias „PAC-3 Patriot“ oro gynybos sistemas“, – sakė U. von der Leyen.
Kartu Europa su Ukraina, anot jos, dirba prie europinio priešraketinės gynybos projekto „Freya“. Iš Ukrainai numatytos 90 mlrd. eurų paramos paskolos nuo birželio mėnesio dronams ir raketoms jau skirta 8,5 mlrd. eurų.
ES šalių gynybos ministrai savaitės pradžioje Airijoje aptarė tolesnę karinę paramą Ukrainai. Per šiuos pokalbius neduota naujų pažadų dėl „Patriot“ oro gynybos raketų tiekimo, kad Ukraina galėtų apsisaugoti nuo Rusijos atakų. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas antradienį, pasibaigus konsultacijoms, pareiškė, kad pastangos bus tęsiamos.
Ukraina neseniai nurodė, kad šiuo metu jai reikia apie 300 gynybinių raketų. Ilgalaikis jų trūkumas gali būti problematiškas, ypač atsižvelgiant į tikėtinus Rusijos išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą žiemą.
Rusų dronai smogė Kyjivo universitetui per paskaitas: viduje buvo 160 studentų
Rusų dronai paskaitų metų smogė vienam iš Kyjive veikiančių universitetų, platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien rusų dronai „Shahed“ smogė vienam iš Kyjivo universitetų – tai įvyko paskaitų metu. Laimei, visi 160 studentų buvo slėptuvėje“, – teigė valstybės vadovas.
Pasak jo, rusai naktį sudavė smūgių Odesai. Buvo apgriautas gyvenamasis namas ir miesto infrastruktūra. Sužeisti penki žmonės, vienas iš jų – vaikas. Chersone rusai smogė pastatui, kuriame buvo įsikūrę gelbėjimo tarnybų darbuotojai ir policija. Dėl smūgių Charkovo srityje tūkstančiai žmonių liko be elektros, taip pat yra sužeistųjų. Dėl reaktyvinių dronų ir aviacinių bombų grėsmės daugelyje regionų vis dar yra paskelbtas oro pavojus.
„Deja, pasaulio ir įtakingiausių jo lyderių reakcija į šį naujausią Rusijos atakų eskalavimą buvo nepakankama. Kai Rusijos ir Irano dronai „Shahed“ visą parą skleidžia terorą Europoje, tai negali likti vien tik mūsų šalies problema. Suduodama kiekvieną tokį smūgį ukrainiečiams, kaskart naudodama dronus „Shahed“ ir kitus ginklus prieš mūsų miestus ir kaimus, Rusija išbando taktiką, kurią ruošia ir kitoms šalims, kitoms tautoms“, – pabrėžė prezidentas.
„Turime veikti dabar. Blogį reikia sustabdyti vos tik jam pasireiškus. Tam reikia imtis visiškai aiškių ir ryžtingų veiksmų, skirtų daryti spaudimą Rusijai ir padėti Ukrainai. Kiekvienas iš mūsų partnerių žino, ko reikia: suteikti Ukrainai oro gynybos sistemų, paskelbti sankcijų Rusijai ir ženkliai padidinti gynybos pramonės gamybos apimtis. Dėkoju tiems, kurie tikrai padeda“, – teigė V. Zelenskis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 2 d. po pietų Kyjive per Rusijos ataką buvo sužeisti septyni žmonės, penkis iš jų teko hospitalizuoti.
Rusai atakavo Dniprą, žuvo vienas žmogus
Rusijos okupacinės pajėgos atakavo Dnipro miestą, tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Priešas puolė Dniprą. Po atakos kilo gaisras“, – rašė jis.
Vėliau O. Hanža pridūrė, kad priešas smogė maisto produktų sandėliams. Nukentėjo šeši žmonės.
„Per rusų ataką Dnipre buvo sužeisti mažiausiai šeši žmonės. Apgadinti mažmeninės prekybos tinklo maisto produktų sandėliai“, – rašė pareigūnas. Vėliau paskelbta, kad per šią ataką žuvo žmogus.
„Per rusų ataką Dnipre žuvo vienas asmuo. Gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė žuvusiojo kūną“, – teigė O. Hanža.
Putinas pripažino, kad Ukrainos dronai apgadino apie 100 Rusijos laivų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad Ukrainos dronų atakos apgadino apie 100 Rusijos laivų, tačiau teigė, kad Kyjivas šaliai nepadarė „kritinės žalos“.
„Manau, kad jie mums padarė realios žalos“, – antradienį žurnalistams Kirgizijos sostinėje Biškeke pripažino V. Putinas.
„Žuvo žmonės, jūreiviai, tarp jų – ir užsieniečiai“, – sakė jis, pridurdamas, kad tarp žuvusiųjų buvo Azerbaidžano bei Turkijos piliečių.
V. Putinas teigė, kad, preliminariais skaičiavimais, iki šiol atakų padaryta bendra žala sudaro apie 1 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto.
„Mums tai nėra kritinė žala. Jie ir negali mums padaryti kritinės žalos“, – sakė jis.
Ukraina, vykdydama karo veiksmus prieš Rusiją, atakavo naftos tanklaivius ir grūdų laivus Juodojoje jūroje bei kaimyninėje Azovo jūroje.
Kyjivas taip pat žymiai sustiprino tolimojo nuotolio dronų smūgius giliai į Rusijos teritoriją, nuolat atakuodamas naftos perdirbimo gamyklas ir logistikos centrus.
V. Putinas sakė, kad nuo tada Rusijos naftos perdirbimo gamyklų apsauga buvo žymiai pagerinta. Anksčiau įmonės skundėsi, kad Rusijos valstybė nesugebėjo užtikrinti jų saugumo, nepaisant pakartotinių V. Putino patikinimų.
Ukraina siekia pakenkti Rusijos ekonomikai ir apsunkinti Maskvai karo veiksmų finansavimą.
V. Putinas pakartojo neseniai duotame interviu išsakytus komentarus, kuriuose apkaltino Kyjivą, kad šis savo atakomis atidarė „Pandoros skrynią“, ir pagrasino atsakyti dar galingesniais Rusijos oro smūgiais.
Rusija stiprina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Kyjivas taip pat pranešė apie milijardinius nuostolius ir kaltina Vakarų sąjungininkes, kad šios nesuteikia pakankamai oro gynybos raketų.
Ukraina, remiama Vakarų, jau daugiau nei ketverius su puse metų ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos.
Ukraina turi naują sausumos ginkluotųjų pajėgų vadą
Ukraina turi naują sausumos ginkluotųjų pajėgų vadą. Juo Volodymyras Zelenskis paskyrė Sviatoslavą Zajecą, skelbia „Kanal 24“.
Savo karjerą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose S. Zajecas pradėjo 2006 m. desantinių-šturmo pajėgose.
Visą parą trunkantis teroras: rusai smogė Kyjivo universitetui paskaitų metu
Trečiadienį Rusijos dronai smogė universitetui Kyjive, skelbia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ataka įvykdyta paskaitų metu.
„Laimei, studentai buvo slėptuvėje – 160 studentų“, – sako V. Zelenskis.
Naktį rusai smogė Odesai. Atakos metu apgadintas paprastas gyvenamasis namas ir miesto infrastruktūra. Penki žmonės sužeisti, tarp jų – vaikas.
Chersone rusai smogė gelbėtojų ir policijos pastatui.
Dėl smūgių Charkivo srityje tūkstančiai žmonių liko be elektros, yra sužeistųjų.
Daugelyje regionų tebegalioja oro pavojaus signalai dėl reaktyvinių dronų ir aviacinių bombų grėsmės.
„Deja, pasaulio ir įtakingiausių lyderių reakcija į šį dar vieną Rusijos smūgių eskalavimą yra nepakankama. Kai Europoje rusų ir Irano „Shahedai“ kelia tokį visą parą trunkantį teroro, tai negali likti tik vienos mūsų šalies problema. Kiekvienas toks smūgis ukrainiečiams, kiekvienas toks „Shahedų“ ir kitų ginklų panaudojimas prieš mūsų miestus ir kaimus – tai iš esmės Rusijos taktikos išbandymas, kurią ji rengia ir kitoms šalims, ir kitoms tautoms.
Dabar reikia veikti. Blogį reikia sustabdyti tada, kai jis pasireiškia. Reikia imtis visiškai aiškių ir ryžtingų veiksmų, siekiant daryti spaudimą Rusijai dėl to ir padėti Ukrainai. Kiekvienas iš partnerių žino, ko reikia: oro gynybos sistemų Ukrainai, sankcijų prieš Rusiją ir ženklaus gynybos pramonės aktyvumo padidinimo. Ačiū tiems, kurie iš tikrųjų padeda“, – trečiadienį rašo jis.
Putinas bandė pasiaiškinti, kodėl Rusija nenužudo Ukrainos lyderių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kremlius nesikėsina į Ukrainos lyderių gyvybę, nes jam reikalingi „tam tikri derybininkai“, praneša Rusijos nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“.
Spaudos konferencijoje po Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimo Biškeke jis taip pat pakomentavo Ukrainos prezidento perspėjimą apie nesaugią Rusijos oro erdvę, Vokietijos sprendimą dėl Rusijos konsulato ir JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo vizitą Maskvoje.
Žurnalistai V. Putino paklausė apie smūgius prieš Ukrainos vadovybę.
„Kaip matote, mes tokių smūgių nesuduodame. Mes remiamės tuo, kad mums reikalingi tam tikri žmonės, jeigu jie supras, kad nori spręsti klausimus taikiu būdu. Mums reikalingi tam tikri derybininkai“, – sakė Rusijos vadovas.
Kalbėdamas apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimą, kad Rusijos oro erdvė aviacijos bendrovėms taps nebesaugi dėl dronų, V. Putinas tikino apie tai nežinantis.
„Negirdėjau tokių pareiškimų, bet jeigu jie buvo išsakyti viešai, tai būtų valstybinis terorizmas. Jie prašo mūsų atnaujinti derybas, prašo asmeninių susitikimų. Su teroristais nesiderama. Jeigu įvyks tragedija, mes rasime, kaip atsakyti“, – sakė V. Putinas.
Jis taip pat pakomentavo Vokietijos sprendimą uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje po incidento su dronais Leipcigo oro uoste, dėl kurio Vokietija apkaltino Rusiją.
„Tai susiję su vidaus politine situacija Vokietijoje. Kanclerio padėtis sudėtinga – jis negina nacionalinių interesų. Reikia priešintis agresyviai Rusijai – o kur įrodymai? Na štai, įrodymai buvo pakišti. Atsižvelgiant į smunkančius reitingus ir artėjančius rinkimus, kyla klausimas dėl Vokietijos valdžios viršūnių politinės ateities. Tai su tuo ir susiję“, – sakė V. Putinas.
Komentuodamas CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitą į Maskvą, jis teigė, kad žvalgybos pareigūnai visada palaikydavo ryšius, net ir Šaltojo karo metais.
„Mes neseniai perdavėme Jungtinėms Valstijoms JAV pilietį, kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Kontaktai visada egzistuoja“, – savo poziciją dėstė JAV prezidentas.
Jis taip pate neigė, kad Rusijoje po rinkimų bus nauja mobilizacijos banga.
„Tai visiška nesąmonė. Tai dezinformacijos kampanija prieš Rusiją“, – aiškino jis.
Kyjive apgadinta medicinos įstaiga, dega švietimo įstaigos teritorija
Rusų atakos prieš Kyjivą metu trečiadienį užsiliepsnojo švietimo įstaigos teritorija, taip pat apgadinta medicinos įstaiga, skelbia Kyjivo miesto karinė administracija.
Kęstutis Budrys ES ragina diskutuoti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai finansuoti
Neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime trečiadienį dalyvaujantis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina Bendriją grįžti prie diskusijų dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos poreikiams.
„Turėjome laikiną sprendimą finansuoti (Ukrainos – BNS) karinius poreikius, tačiau, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, matome, kad reikia daugiau finansų ir ilgalaikės vizijos – ne tik kariniams, bet ir civiliniams poreikiams. Todėl šis klausimas turi būti svarstomas“, – prieš tarybą žurnalistams sakė ministras.
Susitikime K. Budrys lankosi atsinaujinus diskusijoms, ar blokas turėtų pasinaudoti maždaug 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos centrinio banko turto Ukrainai finansuoti.
Pasiūlymas panaudoti šias lėšas pernai žlugo dėl Belgijos, kurioje laikoma didžioji dalis šio turto, pasipriešinimo, o ES pati skyrė 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui.
Tačiau jaučiama, kad šių pinigų gali nepakakti dvejiems metams, kaip buvo planuota, todėl ES gali tekti anksčiau ar vėliau rasti būdą panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.
Briuselis taip pat svarsto naujus planus įtraukti dar 1,6 tūkst. įmonių ir asmenų į jau ilgą sąrašą Rusijos subjektų, kuriems taikomos sankcijos dėl karo.
„Pirmiausia be jokio politinio delsimo turime pratęsti individualių sankcijų sąrašą ir išplėsti jas kitiems sektoriams, kuriuos buvome palikę nuošalyje. Turime nusitaikyti į svarbiausius energetikos resursus“, – kalbėjo K. Budrys.
Dar antradienį Vokietija apkaltino Rusiją praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste įvykdžius bandymą surengti hibridinę ataką, panaudojant droną su sprogmenimis, ir paskelbė apie diplomatines atsakomąsias priemones.
Ministras pabrėžė, jog Rusija nemato hibridinės veiklos prieš sąjungininkų valstybes politinės kainos.
„Jiems tai pigus būdas sukelti įtampą mūsų visuomenėje. Tad mūsų tikslas yra parodyti, kad ši veikla mūsų nei išgąsdins, nei sutrukdys remiant Ukrainą ir išlaikant spaudimą Rusijai“, – akcentavo K. Budrys.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas antradienį sakė, kad vis įžūlesni Rusijos bandymai destabilizuoti Europą kelia vis didėjančią kraujo praliejimo riziką.
Pakurstydamas susirūpinimą dėl Rusijos ketinimų, CŽA vadovas Johnas Ratcliffe'as praėjusią savaitę netikėtai apsilankė Maskvoje, o JAV žiniasklaida pranešė, kad jis įspėjo Rusiją nepulti jokios NATO šalies.
Medvedevas grasina Vokietijai: „Jie nusipelno tiesioginio smūgio“
Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Vokietija turėtų atsakyti už tai, kad apkaltino Maskvą dėl incidento Leipcigo oro uoste, rašo „Moscow Times“.
Rugpjūčio 4 d. vakarą Leipcigo–Halės oro uosto saugumo zonoje tarp Ukrainos krovininių lėktuvų buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi.
Kiek vėliau antras neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris negalėjo nusileisti dėl uždaryto kilimo ir tūpimo tako ir buvo priverstas nutraukti nusileidimą. Dar vėliau Vokietijos tyrėjai aptiko ir trečią droną, rašo ELTA.
„Atsižvelgiant į dabartinės Vokietijos vadovybės neonacistinį, aršiai rusofobišką kursą, sugalvotas sabotažas – silpniausia bausmė už jų nuodėmes. Jie nusipelno tiesioginio smūgio visoms vokiečių karinės technikos gamykloms, gaminančioms įrangą Banderos klikai. Ir visai tikėtina, kad ir kai kurioms kitoms vietoms Berlyne“, – cituojamas D. Medvedevas.
Dėl incidento Leipcige ES išsikvietė Rusijos ambasadorių
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pranešė iškvietusi aukščiausio rango Rusijos diplomatą Briuselyje dėl praėjusį mėnesį Vokietijos oro uoste mėgintos surengti hibridinės atakos, per kurią buvo panaudotas sprogmenų prikrautas dronas.
„Aptariame atakas Leipcige. Taip pat akivaizdu, kad jos turi visus valstybės remiamo terorizmo požymius. Kyla klausimas, ką dėl to darysime. Jau iškvietėme Rusijos ambasadorių“, – prasidedant ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Airijoje sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
ELTA primena, kad Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas antradienį apkaltino Rusiją dėl incidento su dronu ir paskelbė apie baudžiamąsias priemones.
„Mūsų tarnybų duomenys aiškiai rodo Rusijos įsitraukimą“, – sakė A. Dobrindtas.
Nusikaltimo priemonės, tokios kaip dronų konfigūracija ir sprogmenys, anot jo, yra žinomos iš kitų Rusijos vykdomų atakų. Pats išpuolio vykdymas priskirtinas vadinamiesiems žemesnio lygio agentams. Pasak A. Dobrindto, išpuolio modelis „atitinka žinomą Rusijos operacijų modelį“. Policijos tyrimas ir žvalgybos duomenys patvirtina, kad už šį išpuolį atsakinga Rusija.
J. Wadephulas sakė, kad Rusijos generalinis konsulatas Bonoje ir Rusijos namai Berlyne bus uždaryti, o spaudimas Rusijos šešėliniam laivynui – padidintas.
Rugpjūčio 4 d. vakarą Leipcigo–Halės oro uosto saugumo zonoje tarp Ukrainos krovininių lėktuvų buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi.
Kiek vėliau antras neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris negalėjo nusileisti dėl uždaryto kilimo ir tūpimo tako ir buvo priverstas nutraukti nusileidimą. Dar vėliau Vokietijos tyrėjai aptiko ir trečią droną.
Federalinė prokuratūra incidentą pavadino „rimtu išpuoliu prieš Vokietijos transporto ir logistikos infrastruktūrą.
Rusai pataikė į gyvenamąjį namą Kyjive
Kyjive rusų dronas pataikė į šešių aukštų gyvenamąjį namą, pastatas stipriai apgadintas.
Netoliese taip pat užsidegė trijų aukštų pastatas. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko nurodo, kad jau žinoma apie keturis nukentėjusius, rašo UNIAN.
Vėliau pranešta apie septynis nukentėjusiuosius.
Putinui – klausimas, ar Rusija gali smogti JK objektams: „Tai paslaptis, karinė paslaptis“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sulaukė klausimo, ar Rusija galėtų taikytis į Jungtinės Karalystės objektus. Anksčiau Rusija yra grasinusi smogti JK objektams tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų.
Kyjivas atakuojamas
Kyjive trečiadienį prieš pietus veikia oro gynyba, skelbia „Ukrinform“. Miesto meras Vitalijus Klyčko paprašė gyventojų ir miesto svečių likti saugiose vietose.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos trečiadienį 10:35 įspėjo apie Rusijos kariuomenės reaktyvinių dronų judėjimą Kyjivo link.
Danguje virš Kyjivo užfiksuoti dronai.
Ukrainos oro gynyba per naktį numušė 138 Rusijos dronus ir tris „Banderol“ bepiločius
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 141 iš 174 ginklų, kuriais Rusijos pajėgos puolė Ukrainą rugsėjo 2 d. naktį. Rusų raketų ir kovinių dronų smūgiai fiksuoti 16-oje vietų. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Pažymima, kad nuo antradienio, rugsėjo 1 d., 18 val. Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido:
dvi balistines raketas „Iskander-M“ iš laikinai okupuoto Krymo;
dvi iš oro paleidžiamas valdomas raketas Ch-59/69 iš oro erdvės virš Juodosios jūros;
174 puolamuosius dronus, įskaitant „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius (apie pusė jų – reaktyviniai), S8000 „Banderol“ bepiločius, „Gerbera“ dronus ir „Parodija“ tipo imitacines skraidykles. Dronai buvo paleisti iš Rusijos Oriolo miesto apylinkių, taip pat iš Hvardijskės Kryme ir iš Donecko.
Pagrindiniai rusų atakos taikiniai buvo Odesos ir Kyjivo sritys.
Rusijos ataką atrėmė Ukrainos lėktuvai, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, iki trečiadienio, rugsėjo 2 d., 8.30 val. oro gynyba numušė arba nuslopino tris S8000 „Banderol“ bepiločius orlaivius ir 138 įvairaus tipo dronus, įskaitant reaktyvinius „Shahed“ dronus ir „Gerbera“ bepiločius.
Rusų raketų ir puolamųjų dronų smūgiai fiksuoti 16-oje vietų. Dar keturiose vietose krito numuštų taikinių nuolaužos. Oro pajėgos pabrėžė, kad Ukrainos oro erdvėje vis dar stebimi rusų dronai.
Rusijos sąmokslas: planuota nužudyti Rusijos opozicijos lyderį
Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) kartu su Ukrainos gynybos žvalgyba (DIU) sužlugdė teroristinį išpuolį, kurį Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) rengė prieš vieną iš Rusijos opozicinio politinio nacionalistinio judėjimo lyderių, kuris buvo nuvykęs į Ukrainą Nepriklausomybės dienos proga.
Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ pranešė SSU.
Šiuo metu imamasi operatyvinių ir tyrimo priemonių.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, rugpjūčio mėnesį SSU kontržvalgyba kartu su nacionaline policija sužlugdė Rusijos žvalgybos tarnybų teroristinį išpuolį ir užkirto kelią gynybos pramonės įmonės vadovo nužudymui Kyjivo srityje.
Vokietijoje – du nauji incidentai: griaudėjo sprogimas, įtariamas sabotažas
Vokietijos policija trečiadienį pranešė, kad tiria galimą sabotažą prieš elektros pastotę vakariniame Bergheimo mieste, o sprogus nežinomam objektui šalies pietuose esančioje geležinkelio stotyje sužeisti du žmonės.
Apie tai skelbia naujienų agentūra „Reuters“ bei portalas „TVP World“.
Policijos atstovas spaudai teigė, kad tiria galimą iš anksto suplanuotą vandalizmo aktą prieš techninę infrastruktūrą Bergheime, tačiau pridūrė, kad regiono elektros tiekimas nenukentėjo.
Atstovas padarytos žalos nekonkretizavo.
Tuo tarpu trečiadienio rytą pietiniame Augsburgo mieste esančioje geležinkelio stotyje sprogo nežinomas objektas, pranešė policija ir pridūrė, kad du žmonės patyrė lengvus sužalojimus.
Pareigūnų teigimu, pastato praėjime sprogo nenustatytas objektas. Be kita ko, buvo apgadinti langai.
Policija pranešė, kad eismas ir viešasis transportas stoties apylinkėse yra sutrikdytas. Apribojimai galioja ir traukinių stotyje.
Daugiau informacijos apie sprogimą kol kas nėra.
Išvakarėse skelbta, kad Vokietijoje prie Preilako pastotės, kuri paskirsto elektros energiją iš netoliese esančios Jenšvaldės jėgainės, per sabotažo aktą buvo panaudoti savadarbiai sprogstamieji įtaisai, apgadintos kelios elektros linijos ir trumpam sutrikdytas tiekimas.
Pasak pareigūnų, per šį incidentą niekas nenukentėjo, o vietovėje, esančioje maždaug už 100 km į pietryčius nuo Berlyno, didesnių elektros tiekimo sutrikimų nebuvo.
Vokietija antradienį apkaltino Rusiją praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste įvykdžius bandymą surengti hibridinę ataką, kurioje panaudotas dronas su sprogmenimis, ir paskelbė apie diplomatines atsakomąsias priemones.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šias priemones pavadino klaida ir apkaltino Berlyną suklastojus įrodymus.
Po pranešimo, kad Putinas persigalvojo dėl susitikimo su CŽA vadovu – Kremliaus reakcija
Rusijos režimo lyderio padėjėjas Jurijus Ušakovas paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad Vladimiras Putinas nenorėjo susitikti su JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriumi Johnu Ratcliffe jo vizito Rusijoje metu.
„Ne. Kiek žinau, tokių planų nebuvo. CŽA direktorius susitiko su Rusijos žvalgybos bendruomenės vadovais“, – J. Ušakovą cituoja TASS.
„Agetstvo“ kiek anksčiau paskelbė, kad V. Putinas iš pradžių buvo pasirengęs susitikti su (CŽA) vadovu. Anot portalo, V. Putinas netgi atlaisvino savo kalendorių galimoms deryboms.
„Tačiau, kai prezidentui tapo žinomas amerikiečio atgabento pranešimo turinys, susitikimas buvo pripažintas netinkamu“, – rašoma tekste.
Apie tai portalui pasakojo Kremliui artimas šaltinis.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 390 karių
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. pasiekė apie 1 491 030 karių, įskaitant 1 390 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 12 324 tankų (+4), 25 263 šarvuotųjų kovos mašinų (+6), 49 016 artilerijos sistemų (+62), 2 081 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+2), 1 598 oro gynybos sistemų (+1), 440 lėktuvų, 354 sraigtasparnių, 2 464 antžeminių robotizuotų sistemų (+12), 494 146 dronų (+1 969), 5 070 sparnuotųjų raketų (+10), 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 142 715 automobilių ir degalų cisternų (+383) bei 4 625 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Zelenskis patvirtino: JAV prašė Ukrainos sustabdyti smūgius prieš Rusijos miestus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad JAV paprašė Ukrainos tam tikromis dienomis sustabdyti smūgius prieš Rusijos miestus, rašo „European Pravda“.
V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina gerbia savo partnerių siekį padėti užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą.
„Kiekvieną tokį bandymą mes remiame“, – sako jis.
Kalbėdamas apie tai Ukrainos prezidentas pareiškė, kad JAV kreipėsi į Ukrainą su prašymu sustabdyti smūgius prieš Maskvą ir Sankt Peterburgą.
„Kai amerikiečiai kreipėsi į mus su prašymu sustabdyti smūgius prieš Maskvą ir Sankt Peterburgą rugpjūčio 25, 26 ir 27 dienomis, mes išlaikėme šią pertrauką. Smūgių nebuvo. Buvo smūgiai prieš Ukrainą.
Kai kita pasaulinė galia kreipėsi į mus su prašymu tam tikrą laiką sustabdyti smūgius Vladivostoko kryptimi – mes tai ir užtikrinsime“, – cituojamas jis.
„Mes visada remiame kiekvieną žingsnį link taikos, siekdami, kad Rusija nepadarytų šio karo begalinio. Reikia karo pabaigos, ir lyderiai teisingai apie tai kalba Putinui. Todėl diplomatijos ir derybų labui – kai partneriai kreipsis į mus šiuo klausimu – mes užtikrinsime, kad tam tikrais laiko intervalais ir tam tikromis kryptimis Rusijos dangus būtų išvalytas nuo dronų“, – pridūrė jis.
Putinas bando bauginti Vokietiją: „Tai dar viena klaida, ir rimta“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar viena klaida pavadino antradienį Vokietijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl incidento su dronu.
V. Putino teigimu, šiais ribojimais siekiama įsiteikti rinkėjams.
„Manau, kad tai dar viena klaida, ir rimta, – spaudos konferencijoje, kurią transliavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, sakė V. Putinas. – Ir, mano nuomone, tai aiškiai prieštarauja Vokietijos žmonių interesams.“
Vokietija antradienį apkaltino Rusiją praėjusį mėnesį strateginiame oro uoste įvykdžius bandymą surengti hibridinę ataką, kurioje panaudotas dronas su sprogmenimis, ir paskelbė apie diplomatines atsakomąsias priemones.
Vokietija vėliau šį mėnesį uždarys Rusijos konsulatą buvusioje sostinėje Bonoje ir nutrauks sutartį su Berlyne veikiančiu kultūros centru „Rusų namai“, pareiškė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis).
Bus griežtinama Rusijos piliečių atvykimo kontrolė, o Vokietija pasiūlys įtraukti daugiau Rusijos asmenų į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą, pridūrė jis, kai į Berlyną buvo iškviestas Rusijos ambasadorius.
Vokietijos užsienio reikalų ministras taip pat pažadėjo, kad bus „didinamas spaudimas Rusijos šešėliniam laivynui“ – šiuo terminu vadinami seni naftos tanklaiviai ir kiti krovininiai laivai su neaiškia nuosavybe, kuriais Rusija naudojasi siekdama apeiti Vakarų sankcijas.
Rusijos ambasada pranešime platformoje „Telegram“ nurodė, kad ambasadorius Sergejus Nečajevas „atmetė Berlyno kaltinimus kaip nepagrįstus, absurdiškus“ ir perspėjo, kad jie „neliks be pasekmių“.
Ukraina atkirto Putinui: „Visiškai neadekvatu“
Antradienį Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas išsakė keletą pareiškimų dėl Ukrainos. Į juos sureagavo Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko, rašo „Kanal 24“.
Per Rusijos smūgius Odesai sužeisti trys žmonės
Naktį į trečiadienį Rusija smogė Odesai, sužeisti trys žmonės, apgadinti infrastruktūros objektai ir gyvenamieji namai, skelbia portalas „Ukrainska Pravda“.
Odesos srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas socialiniuose tinkluose pranešė: „Odesa yra puolama priešo. Apgadinta infrastruktūra“.
Jis pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, yra sugriautų gyvenamųjų namų.
Vėliau S. Lysakas pranešė, kad nukentėjo trys žmonės, tarp jų – vienas vaikas.
Tuo metu Kyjive ir keliuose kituose Ukrainos regionuose vėl skamba oro pavojaus sirenos.
Fedorovas skelbia: kuria savo gynybos įmonę
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas paskelbė kuriantis savo gynybos technologijų įmonę.
M. Fedorovas apie tai pranešė „Telegram“ kanale paskelbęs bendrą su JAV technologijų bendrovės „Palantir“ generaliniu direktoriumi Alexu Karpu vaizdo įrašą.
„Dirbame kurdami savo gynybos technologijų įmonę. Pirmasis svarbiausias investuotojas bus Alexas Karpas, „Palantir“ generalinis direktorius“, – sakė M. Fedorovas.
Pasak jo, ambicingas naujas bendras projektas sustiprins Ukrainą ir padės kurti saugesnę ateitį visam pasauliui.
M. Fedorovas pažadėjo vėliau paskelbti daugiau informacijos.
Anksčiau M. Fedorovas teigė esąs pasirengęs padėti Jungtinėms Amerikos Valstijoms kurti nepilotuojamas technologijas mainais į raketas perėmėjas Ukrainos oro gynybos sistemoms „Patriot“.
Putinas įsiuto dėl Zelenskio perspėjimo: „Tiesiog valstybinio terorizmo deklaracija“
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „valstybiniu terorizmu“, kai šis perspėjo oro linijų bendroves, kad Kyjivo dronų puolimas prieš Rusiją padarė šios šalies oro erdvę nesaugią.
„Jei tai buvo pasakyta garsiai, tai yra tiesiog valstybinio terorizmo deklaracija, – per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje sakė V. Putinas. – Jie prašo mūsų atnaujinti derybas (...), tačiau su teroristais nesiderama.“
Abi pusės pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius, o JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos tebėra įstrigusios, praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos.
„Šiandien norime įspėti kiekvieną oro linijų bendrovę, besinaudojančią Rusijos oro erdve, kiekvieną draudiką ir visus, kurie vis dar naudojasi pagrindiniais Rusijos oro uostais: Rusijos oro erdvė tampa visiškai nesaugi“, – savo vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.
„Ukraina nekelia grėsmės civilinei aviacijai kaip tokiai – nė vienam civiliniam orlaiviui. Rusijos danguje tiesiog bus dronų tokiu mastu, į kurį reikės atsižvelgti“, – teigė jis.
Oro eismas Rusijos oro uostuose buvo ne kartą sutrikdytas dėl artėjančių Ukrainos dronų, kurių skaičius pastaraisiais mėnesiais išaugo.
„Dronų pilnas dangus nėra vieta civilinei aviacijai, – sakė V. Zelenskis. – Dangus virš Rusijos šiuo metu priklauso dronams (...), kol tęsiasi karas.“
Pozicijos sugriežtėjo po naujų Rusijos raketų ir dronų smūgių, nusinešusių mažiausiai 12 žmonių gyvybes Kyjive ir jo apylinkėse.
„Mes Ukrainoje nenorime, kad būtų atimtos nekaltos gyvybės. Todėl įspėjame savo partnerius: saugios dienos Rusijos danguje baigėsi“, – sakė V. Zelenskis.
„Didėjantis tempas“
Rusija suintensyvino balistinių raketų, kurias Kyjivui sunku numušti dėl amunicijos oro gynybos sistemoms trūkumo, naudojimą.
Tačiau Ukraina į jas atsako smūgiais Rusijos infrastruktūrai, uostams ir elektroninės prekybos milžinių sandėliams.
Savo kalboje V. Putinas taip pat pripažino, kad Ukrainos smūgiai padarė žalos infrastruktūrai Rusijos viduje.
„Priešininkas pradėjo sudavinėti smūgius mūsų civiliniams objektams, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas. Ar tai padarė žalos? Padarė“, – teigė V. Putinas.
„Ir kodėl? Be kitų priežasčių, o svarbiausia – todėl, kad jie nebuvo apsaugoti“, – kalbėjo Kremliaus šeimininkas.
Tačiau jis pridūrė, kad Maskva įgyja pranašumą mūšio lauke.
„Rusijos pajėgos, nepaisant visko, didina savo puolimo tempą specialiosios karinės operacijos zonoje“, – sakė jis, pavartodamas Maskvos naudojamą terminą savo sukeltam karui pavadinti.
Savo vakariniame kreipimesi V. Zelenskis nurodė, kad Ukraina patrauktų savo dronus iš Rusijos dangaus, jei to paprašytų jos partneriai „dėl diplomatijos, dėl derybų(...), tam tikriems laikotarpiams ir konkrečiomis kryptimis“.
Tačiau JAV tarpininkaujamos pastangos užbaigti konfliktą iš esmės įstrigo nuo vasario mėnesio, kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose.
Nepaisant to, V. Putinas palankiau atsiliepė apie JAV pasiuntinius Steve'ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį, kurie yra pagrindinės figūros Baltųjų rūmų tarpininkavimo pastangose.
„Tiek ponas Kushneris, tiek ponas Witkoffas čia visada yra laukiami svečiai, ir mes džiaugiamės galėdami su jais dirbti“, – sakė jis, apibūdindamas juos kaip nuoširdžius žmones.
S. Witkoffas ir J. Kushneris, vykdydami Vašingtono tarpininkavimo iniciatyvą, surengė kelis derybų su Rusija ratus, o vėliausias jų vizitas Maskvoje įvyko sausį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukrainos karininkas atskleidė Putino planą: „Jie nori miestus paversti mirusiais“
Rusai nori didžiuosius Ukrainos miestus paversti „mirusiais“. Viena šios strategijos dalių gali tapti tikslingi smūgiai tiltams per Dnieprą Kyjive ir kituose miestuose. Apie tai naujienų kanalui „Fabrika novostei“ sakė Ukrainos šturmo pajėgų vadovybės karininkas Denisas Jaroslavskis.
Karininkas pažymėjo, kad rusai turi galimybę sistemingai rengti kombinuotas raketų ir dronų atakas. Be to, jau dabar iki 40 proc. per šias atakas naudojamų bepiločių orlaivių yra reaktyviniai.
„Dabar jie veikia didžiuosiuose miestuose, bandydami paversti juos mirusiais. Tai prioritetinė Putino iškelta užduotis. Jų atstovai kalba, kad reikia smogti tiltams. Tiltai yra jų planuose ir jie mėgins apgadinti tiltus Kyjive. Tai sukeltų kolapsą. Nežinau, ar Kyjivo valdžia apie tai galvoja, ar turi „planą B“, kaip viską greitai sutvarkyti. Sprendžiant iš to, kad Pietų tiltas remontuojamas jau penkerius metus, greitai nieko padaryti nepavyks“, – sakė D. Jaroslavskis.
Karininko nuomone, rusai mėgins atkirsti kairįjį Dniepro krantą nuo dešiniojo ne tik Kyjive.
„Pažiūrėkite, kiek tiltų per Dnieprą yra visoje Ukrainoje – jų tik 12. Visoje šalyje. Jei toks yra jų sumanymas, jie smogs visiems tiltams, savo terorą aiškindami logistika. Valdžia turėtų pasakyti: „Mes turime planą B, C ir D“, o ne tiesiog raginti „išvažiuoti iš miesto“. Tai nėra tinkama valdžios pozicija“, – teigė karininkas.
Pasak jo, antruoju Rusijos smūgių taikiniu gali tapti nuotekų valymo įrenginiai, siekiant civilių gyvenimą paversti nepakeliamu.
„Putinas didins eskalaciją“, – pridūrė D. Jaroslavskis.