Netrukus laukia dar vienas Trumpo ir Zelenskio susitikimas: štai kur vyktų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu tikriausiai susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kad galutinai suderintų susitarimą dėl saugumo garantijų.
Apie tai, remdamasis Ukrainos pareigūnais, praneša leidinys „Axios“.
Susitikimas gali įvykti jau kitą savaitę
Viena iš galimybių – galimas V. Zelenskio vizitas į JAV.
Autoriai taip pat rašo, kad Ukrainos ir JAV lyderiai gali susitikti Pasaulio ekonomikos forume Davose. Jis numatytas sausio 19–23 d.
Smūgis rusams: ukrainiečiai atakavo svarbius objektus Kryme ir Donecko srityje
Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino okupantų logistikos objektus laikinai okupuotoje Donecko srityje ir Kryme, skelbia UNIAN.
Rusija paleido balistines raketas į Kryvyj Rihą, nukentėjo penki žmonės
Rusijos kariuomenė paleido dvi balistines raketas į gyvenamą kvartalą Ukrainos Kryvyj Riho mieste. Nukentėjo penki žmonės, tinkle „Telegram“ pranešė miesto gynimo tarybos vadovas Oleksandras Vikulis.
Dnipropetrovsko karinės administracijos laikinojo vadovo teigimu, tarp sužeistųjų yra vaikas.
Pateiktais duomenimis, 57-erių vyro būklė sunki. Per ataką apgadinti kelių daugiabučių balkonai. Išdužo langų stiklai.
„Trumpas sužadino baisiausią Putino košmarą“: įvertino, kas vyksta Kremliuje
Nors kol kas neatrodo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų nuversti Vladimiro Putino režimą Rusijoje, žaibiška amerikiečių operacija Venesueloje giliai sukrėtė Rusijos politinę vadovybę, rašoma naujienų svetainėje „Euractiv“ publikuotame Rusijos opozicijos žurnalisto Konstantino Eggerto straipsnyje, kurio ištraukas cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Zelenskis skubiai perspėjo: šią naktį gali laukti naujas masinis rusų smūgis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusai gali įvykdyti masinį smūgį.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo ketvirtadienio pavakarę kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Yra informacijos, kad šiąnakt gali būti naujas masinis Rusijos smūgis. Labai svarbu atkreipti dėmesį į oro pavojaus signalus šiandien, rytoj, nuolat, nusileisti į slėptuvę.
Rusai yra nepastovūs: jie bando pasinaudoti oro sąlygomis. Aš pavedžiau vyriausybei padėti vietos valdžiai, kuo labiau padėti visiems, kas yra įtraukti“, – cituojamas jis.
V. Zelenskis priduria, kad įvairiuose Ukrainos regionuose oro sąlygos labai pablogėjo – daug problemų keliuose, problemų su elektros tinklais.
„Iš tiesų tai yra nepaprastoji padėtis visoms tarnyboms. Susitarėme su Ukrainos ministru pirmininku, kad vyriausybė parengs sprendimą – tokiomis oro sąlygomis, šiais dienomis, kad nekritinės įstaigos, įprasti biurai galėtų leisti žmonėms likti namuose“, – sako jis.
Lukašenka pasvarstė, ar jam gresia Maduro likimas: „Mes viską šiam atvejui numatėme“
Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pasvarstė, kad jo negalėtų ištikti Venesuelos lyderio Nicolas Maduro likimas, rašo baltarusių agentūra „Belta“.
Rusai smogė kavinei Chersono centre: yra žuvusių
Rusijai apšaudžius Chersono miestą, žuvo trys žmonės ir du buvo sužeisti. Smogta kavinei miesto centre, tinkle „Telegram“ pranešė Chersono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
„12.30 val. rusai atakavo Chersono miesto centrą. Per apšaudymą žuvo du žmonės. Dar trys Chersono gyventojai sužeisti. Jie gydomi“, – teigiama įraše.
Vėliau O. Prokudinas pranešė, kad vienas asmuo nuo sužalojimų mirė.
Zacharova grasina Vakarams: šie objektai bus laikomi teisėtais Rusijos pajėgų taikiniais
Rusija ketvirtadienį planą dislokuoti Ukrainoje Europos karius taikai palaikyti pavadino pavojingu žingsniu, išsklaidydama viltis, jog šis planas galėtų tapti žingsniu siekiant nutraukti beveik ketverius metus trunkančią plataus masto invaziją.
Zelenskis skelbia: svarbus dokumentas parengtas tvirtinimui su Trumpu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dvišalis dokumentas dėl JAV saugumo garantijų Ukrainai iš esmės yra parengtas galutiniam patvirtinimui aukščiausiu lygiu, rašo UNIAN.
Sikorskis: karas Ukrainoje nesibaigs be vienos sąlygos
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis mano, kad norint pasiekti karo Ukrainoje pabaigą, Rusijos elitas turi pripažinti, jog Rusijos invazija buvo klaida. Apie tai jis kalbėjo „TVP World“.
„Teisingą sprendimą pasieksime tik tada, kai Rusijos elitas padarys išvadą, kad pirminis įsiveržimas buvo klaida ir kad Rusijos imperijos atkūrimo tikslas yra nepasiekiamas“, – pabrėžė R. Sikorskis.
Tuo pačiu metu jis įspėjo Vakarų partnerius neieškoti greitų kompromisų, kurie galėtų palikti Ukrainą pažeidžiamą galimos agresijos atnaujinimui.
Pasak Lenkijos ministro, Rusijos vadovybė iki šiol tiki, kad laikas yra jos pusėje, nepaisant didelių nuostolių mūšio lauke ir augančio ekonominio spaudimo. Jis mano, kad tik nuolatinės sankcijos ir karinė parama Ukrainai gali priversti Maskvą persvarstyti savo strategiją.
„Tolesnis Rusijos ekonomikos nuosmukis privers Rusiją sėstis prie derybų stalo. Putinas vis dar svajoja užkariauti visą Ukrainą, tačiau tai yra neįmanoma“, – įsitikinęs Lenkijos užsienio reikalų ministras.
R. Sikorskis pabrėžė, kad per pastaruosius metus riboti Rusijos teritoriniai laimėjimai buvo pasiekti dešimčių tūkstančių karių, galbūt net daugiau nei 100 tūkstančių, aukomis.
Jo nuomone, tokiu tempu Ukrainos užkariavimas užtruktų dešimtmečius.
Be to, R. Sikorskis pranešė, kad Varšuva Ukrainai pristatė 48 karinės pagalbos siuntas ir prisijungė prie amerikietiškų ginklų pirkimo iniciatyvų.
Jis pridūrė, kad Ukraina ketina perkelti dalį dronų ir raketų gamybos į Lenkiją, pasinaudodama Europos Sąjungos programomis, skirtomis Europos gynybos pramonės plėtrai.
Atskirai užsienio reikalų ministras priminė, kad Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atmetė galimybę siųsti Lenkijos karius į Ukrainą, skirtingai nei kai kurios kitos šalys, kurios yra pasirengusios tai padaryti.
Jis taip pat mano, kad ateityje Europa turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą, nepriklausomai nuo Jungtinių Valstijų politikos.
„Mums reikia sukurti tokią kariuomenę, kurios Putinas nedrįstų iššaukti. Tik tada Rusija pripažins, kad šis karas buvo strateginė klaida“, – pridūrė R. Sikorskis.
Pernai sulaikytas Latvijos pilietis Rusijai rinko informaciją apie ginklų sandėlius
Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) pranešė, kad kreipėsi į prokuratūrą, prašydama pradėti baudžiamąją bylą prieš Latvijos pilietį, kuris Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) naudai neteisėtai rinko informaciją apie Latvijos karinius objektus, įskaitant ginklų sandėlius.
Kaip pranešta, VDD įtariamąjį sulaikė praėjusių metų rugpjūčio 27 d. Prieš tai rugpjūčio 21 d. šiam asmeniui buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl šnipinėjimo.
VDD tyrimo metu nustatyta keletas atvejų, kai įtariamasis GRU naudai rinko ir perdavinėjo žvalgybos informaciją. Tarnyba išsiaiškino, kad šis asmuo perdavė Rusijos žvalgybai informaciją apie įvairių Latvijos karinių objektų buvimo vietą, išdėstymą ir saugumo priemones juose. Tarp šių objektų buvo ir ginklų sandėlių.
Be to, atliekant VDD tyrimą buvo nustatyta, kad šis asmuo Rusijos žvalgybai teikė informaciją apie naujų karinių objektų statybą, karių mokymą ir tam tikruose Latvijos kariniuose objektuose esančius kitų NATO šalių karius.
Remiantis VDD turima informacija, vyriškis taip pat perdavė Rusijos žvalgybai kitokią informaciją, kuri galėtų būti panaudota, siekiant pakenkti Latvijos ir kitų Baltijos valstybių saugumo interesams.
VDD tyrimas atskleidė, kad įtariamojo žvalgybinė veikla buvo koordinuojama per susirašinėjimo programėlę „Telegram“. Ši programėlė taip pat buvo naudojama siųsti Rusijos specialiosioms tarnyboms žvalgybinę informaciją.
Įtariamajam skirta kardomoji priemonė – areštas.
Juodojoje jūroje dronai smogė į Rusiją plaukiančiam tanklaiviui
Juodojoje jūroje bepilotis orlaivis atakavo į Rusijos Novorosijsko uostą plaukusį naftos tanklaivį. Apie tai pranešė jūrų leidinys „Haber Denizde“.
Ispanijos premjeras atviras karių siuntimui į taikos palaikymo misijas Palestinoje ir Ukrainoje
Ispanija yra pasirengusi siųsti karius į Palestiną taikos palaikymo misijai, „kai tik atsiras galimybė“, taip pat ir siųsti pajėgas į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
„Kai tik atsiras galimybė, pasiūlysiu parlamentui siųsti taikos palaikymo pajėgas į Palestiną, kai tik pamatysime, kaip galima būtų pradėti įgyvendinti šią pacifikacijos užduotį, – sakė jis Madride susirinkusiems Ispanijos ambasadoriams. – Žinoma, kad mes nepamiršome Palestinos ir Gazos Ruožo... Ispanija turi aktyviai dalyvauti atkuriant viltį Palestinoje. Padėtis ten tebėra netoleruotina."
P. Sanchezas taip pat dar kartą patvirtino Ispanijos pasirengimą siųsti karius į Ukrainą taikos susitarimo atveju, pavadindamas dabartinį momentą „kritiniu“ ir „lemiamu“ siekiant taikos šioje šalyje.
„Jei Ispanija pasiuntė taikos palaikymo pajėgas į daugelį regionų, esančių toli nuo mūsų šalies, kaip galėtume nesiųsti taikos palaikymo pajėgų į Ukrainą, Europos šalį?“ – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepritaria tam, kad Ukrainos teritorijoje būtų dislokuoti bet kokie užsienio taikos palaikymo daliniai.
Ispanijos vyriausybė, 2024 m. pripažinusi Palestinos valstybę, yra viena iš garsiausiai Europoje kritikuojančių Izraelio puolimą Gazoje, pradėtą po 2023 m. spalio 7 d. įvykusio „Hamas“ išpuolio prieš pietų Izraelį.
Praėjusių metų pabaigoje per susitikimą Madride su Palestinos savivaldos prezidentu Mahmoudu Abbasu P. Sanchezas ragino didinti informuotumą apie „dramatišką palestiniečių padėtį“.
Zacharova prakalbo apie „karo ašį“ Europoje
Ketvirtadienį Rusija Ukrainą ir jos rėmėjas Europoje išvadino „karo ašimi“ ir dar kartą pareiškė, kad bet kokių užsienio kariuomenių dalinius Ukrainoje laikys teisėtu kariniu taikiniu.
Rusija teigia užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje
Rusija ketvirtadienį pareiškė užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje, kur rusų pajėgos nuo vasaros skelbia apie pažangą, nors Maskva nėra oficialiai pareiškusi teritorinių pretenzijų į šią sritį.
Artėjant ketvirtosioms Rusijos karo Ukrainoje metinėms, šaltis nestabdo kovų fronte, o metų pabaigoje pademonstruotos diplomatinės pastangos užbaigti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą Europoje iki šiol nedavė jokio proveržio.
Rusijos gynybos ministerijos pareiškime sakoma, kad jos kariai perėmė Ukrainos Dnipropetrovsko srityje esančio Bratskės kaimo kontrolę.
Maskva apie tai paskelbė, Kyjivui pranešus, kad dėl naktinių Rusijos išpuolių Dnipropetrovsko srityje daugiau nei milijonas žmonių liko be elektros.
Maskvos puolimas Ukrainoje rudenį įgavo pagreitį, mažesnėms ir prasčiau ginkluotoms ukrainiečių pajėgoms stengiantis jį sulaikyti.
Rusijos kariuomenė praėjusių metų rugpjūtį įžengė į Dnipropetrovsko sritį, esančią į vakarus nuo Donecko srities.
Ji nėra viena iš keturių Ukrainos rytinių ir pietinių sričių – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono, – kurias Kremlius paskelbė Rusijos dalimi.
Maskva taip pat yra okupavusi dalį Ukrainos šiaurės vakarinės Charkivo srities, taip pat kontroliuoja gabalėlį Dnipropetrovsko srities.
Praėjusią savaitę Ukraina nurodė evakuoti tūkstančius vaikų ir jų tėvų iš fronto linijos gyvenviečių Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastarosiomis dienomis tikina, kad Maskva likusią Rytų Ukrainos dalį užims jėga, jei kontrolės perimti nepavyks diplomatinėmis priemonėmis.
Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą 2022 metų vasarį.
„Bent pabandyk būti vyru“ – Kadyrovas kirto dėl Zelenskio pasiūlymo Trumpui jį pagrobti
Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas viešai sureagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kuriame šis pareiškė, kad JAV galėtų, kaip ir Venesuelos lyderio Nicolas Maduro atveju, surengti karinę operaciją prieš R. Kadyrovą.
Estijos ministras apie Trumpo veiksmus: tai turėtų neraminti Putiną
Estijos užsienio reikalų ministro Marguso Tsahkna nuomone, pastarieji JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai patvirtina, kad jis yra pasirengęs panaudoti jėgą, o tai turėtų kelti rimtą susirūpinimą Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, skelbia ERR.
„Tai bandymas sukelti humanitarinę katastrofą“: Ukraina ruošiasi blogiausiam
Po Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai vėlų trečiadienį didelė dalis Dnipropetrovsko, Zaporižios ir aplinkinių sričių liko be elektros, vandens, šildymo ar ryšio. Sinoptikams prognozuojant žemėjančią oro temperatūrą, baiminamasi, kad jose gali kilti humanitarinė krizė, praneša „Kyiv Post“.
Valdžios institucijos perspėjo, kad padėtis gali tapti dar pavojingesnė artimiausiomis dienomis, jei nebus atstatytas elektros ir šildymo tiekimas, kadangi nakties temperatūra šį savaitgalį turėtų nukristi iki 8 laipsnių šalčio, o nuo kito pirmadienio – iki 11 laipsnių.
Miestai skendi tamsoje, nesigirdi oro pavojaus sirenų
Ukrainos energetikos ministerijos duomenimis, elektros tiekimas nutrūko Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse Rusijai apgadinus svarbiausius energetikos objektus.
Pareigūnai paragino gyventojus turėti vandens atsargų ir pasirengti ilgalaikiam elektros tiekimo sutrikimui. Įrengiamos avarinės prieglaudos, vadinamos „Nenugalimųjų taškais“, kuriose tiekiama šiluma, vanduo ir yra įrengtos įkrovimo stotelės.
Dnipropetrovsko srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas teigė, kad šiuo metu nėra žinoma, kada bus atkurtas elektros energijos tiekimas.
Gyventojai pranešė, kad didžioji dalis Dnipro liko be elektros, vandens, šildymo, interneto ir mobiliojo ryšio.
Pasak pareigūnų, visos Dnipro ligoninės įsijungė elektros energijos generatorius ir toliau dirba, o vandens ir nuotekų sistemos prižiūrimos naudojant atsarginį energijos šaltinį.
Zaporižios srities ligoninės ir vandens tiekimo sistemos taip pat perėjo prie generatorių gaminamos energijos. Pareigūnai informavo, kad likę kritinės infrastruktūros elementai tebeveikia.
Dėl elektros tiekimo nutraukimo kai kuriose Zaporižios miesto dalyse nesigirdi oro pavojaus sirenų. Valdžios institucijos nurodė, kad prireikus garsiakalbiais gyventojus apie raketų grėsmę perspės policijos patruliai.
Remontus priversti atidėti dėl paskelbto oro pavojaus
Abiejose srityse visą naktį buvo skelbiamas oro pavojus, tad nebuvo galimybių nedelsiant pradėti remonto darbų. Didžiausios privačios Ukrainos energetikos grupės „DTEK“ teigimu, brigados pradės elektros tiekimo atstatymo darbus, kai bus gautas leidimas.
Ukrainos energetikos ministerija pareiškė, kad bus imtasi žalos įvertinimo ir remontų iškart, kai tik bus saugu.
Gresia humanitarinė katastrofa
Valdžios atstovai perspėja, kad be elektros likę regionai gali greitai susidurti su humanitarine katastrofa, jei prieš didesnius šalčius nebus atstatytas elektros tiekimas ir šildymas.
Kadangi artimiausiomis dienomis temperatūra turėtų nukristi gerokai žemiau nulio, ilgalaikiai elektros tiekimo sutrikimai gali palikti tūkstančius daugiabučių namų gyventojų be šildymo. Tai reiškia, kad išaugs hipotermijos, vandentiekio vamzdžių užšalimo ir vandens tiekimo sistemos gedimų rizika.
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas leitenantas Andrijus Kovalenka tvirtina, kad Rusijos išpuoliai prieš energetikos objektus buvo tyčiniai.
„Tai tyčinis teroras prieš civilius gyventojus ir bandymas sukelti humanitarinę katastrofą“, – sakė A. Kovalenka.
Pasak jo, šie išpuoliai rodo Rusijos nenorą pristabdyti karo veiksmų.
Elektros tiekimas nutrūko po sausio 7-ąją Rusijos įvykdytų plataus masto atakų. Ketvirtadienio rytą elektros vis dar nebuvo didelėse centrinės ir pietinės Ukrainos dalyse. Valdžios institucijos įspėjo, kad situacija gali greitai pablogėti, jei atakos tęsis ir toliau šals.
Rekordinis smūgis Rusijos ekonomikai: korupcija ir vagystės kainavo milijardus
Nuostoliai dėl ekonominių nusikaltimų Rusijoje 2025 m. sausio-lapkričio mėn. siekė apie 4 mlrd. dolerių (apie 3,7 mlrd. eurų) ir sumušė ankstesnius „rekordus“ bei sumažino Rusijos investicinį patrauklumą net vadinamosioms draugiškoms šalims.
JAV generolas apie užsienio karius Ukrainoje: Rusija turi pamatyti, kad šie vyrai nusiteikę rimtai
Į atsargą išėjęs JAV generolas Benas Hodgesas perspėja – Rusija negerbs jokių pokario susitarimų, todėl Vakarų taikos palaikymo pajėgos Ukrainoje turi būti pasirengusios veikti nedelsiant. Pasak generolo, be tūkstančių karių ir aiškių karo veiksmų taisyklių Maskva iškart bandys provokuoti ir tikrinti Vakarų ryžtą, skelbia „The Guardian“.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko 1400 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. sausio 8 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 215 900 karių, iš jų 1 400 žuvo arba buvo sužeista per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 521 (+6 per pastarąją parą) Rusijos tanką, 23 874 (+9) šarvuotas kovos mašinas, 35 874 (+17) artilerijos sistemas, 1 596 (+1) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 269 priešlėktuvinės kovos sistemas ir 4 137 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 434 karo lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 102 074 (+225) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 28 karo laivų / katerių, 2 povandeninių laivų, 73 336 (+112) transporto priemonių ir degalų cisternų, 4 037 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, sausio 7 d. iki 22 val. fronto linijoje įvyko 255 koviniai susirėmimai.
Ukrainos oro pajėgos per naktį neutralizavo 70 iš 97 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 70 iš 97 Rusijos paleistų dronų, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 19 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą 97 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų bepiločiais orlaiviais, paleistais iš Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje, Čaudos ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme ir laikinai okupuoto Donecko. Apie 70 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Oro ataką atrėmė aviacija, priešlėktuvinės raketos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai, Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadieno 8 val. oro gynybos pajėgos Rytų ir Pietų Ukrainoje numušė arba nuslopino 70 įvairių tipų bepiločių orlaivių. 13-oje vietų užregistruoti 27 bepiločių orlaivių smūgiai, vienoje vietoje nukrito numuštų dronų nuolaužos.
Milijonai liko be elektros ir šildymo: Rusija smogė dviem Ukrainos regionams
Dėl didelio masto Rusijos bepiločių orlaivių atakos Ukrainos Dniepropetrovsko ir Zaporižios regionuose nutrūko elektros energijos tiekimas, todėl trečiadienio vakarą, temperatūrai nukritus žemiau nulio, tūkstančiai žmonių liko be elektros ir šildymo, pranešė valstybinė įmonė „Ukrenergo“.
Nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai pradėjo plataus masto invaziją, Rusija beveik kasdien atakuoja savo kaimynę dronais ir raketomis.
Kaip ir ankstesnėmis žiemomis, Rusija suintensyvino smūgius Ukrainos energetikos objektams, sukeldama šildymo ir vandens tiekimo sutrikimus, o Kyjivas ir jo sąjungininkai sako, kad tai yra sąmoninga strategija, kuria siekiama išvarginti civilius gyventojus.
„Priešas surengė masinę dronų ataką prieš kelių regionų energetikos infrastruktūrą, – trečiadienį prieš pat vidurnaktį pranešė „Ukrenergo“. – Dėl to dauguma vartotojų Dniepropetrovsko ir Zaporižios srityse, įskaitant regionų centrus, liko be elektros energijos.“
Per ataką buvo pažeista Dniepropetrovsko kritinė energetikos infrastruktūra, teigė srities karinės administracijos vadovas Vladyslavas Gaivanenka.
„Padėtis sunki. Tačiau kai tik leis saugumo situacija, energetikai pradės atkūrimo darbus“, – parašė jis „Telegram“ tinkle.
Elektros tiekimas atnaujintas „svarbiausiuose objektuose“
Zaporižioje elektros tiekimas buvo atnaujintas „svarbiausiuose objektuose“, tačiau, pasak gubernatoriaus Ivano Fedorovo, dauguma vartotojų vis dar jos neturi.
„Dirbame visą parą, kad kuo greičiau atnaujintume elektros tiekimą visiems vartotojams“, – sakė jis, pridurdamas, kad vandens tiekimas iš esmės atnaujintas.
Kyjivas, atsakydamas į ilgai trunkančias atakas prieš šalies energetikos tinklus, rengia smūgius Rusijos naftos saugykloms ir perdirbimo gamykloms, siekdamas nutraukti Maskvai gyvybiškai svarbų energijos eksportą ir sukelti degalų trūkumą.
JAV senatorius: Trumpas pritarė griežtoms sankcijoms Rusijai
JAV respublikonų senatorius Lindsey Grahamas pranešė, kad po produktyvaus susitikimo su prezidentu Donaldu Trumpu gavo pritarimą dvipartiniam įstatymo projektui dėl sankcijų Rusijai. Apie tai L. Grahamas trečiadienį pranešė socialiniame tinkle „X“.
Po Rusijos dronų ir raketų smūgių dviejose Ukrainos srityse nutrūko elektros tiekimas
Rusijai surengus naujausią didelio masto dronų ir raketų ataką, Ukrainos Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse nutrūko elektros tiekimas, tūkstančiai žmonių liko be elektros ar šildymo, temperatūrai nukritus žemiau nulio, trečiadienio vakarą pranešė valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“.
Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį beveik kasdien bombarduoja Ukrainą dronais ir raketomis.
Kaip ir ankstesniais žiemomis, Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainos energetikos objektus, sukeldama šildymo ir vandens tiekimo sutrikimus, o, Kyjivo ir jo sąjungininkų teigimu, tai yra sąmoninga rusų karo strategija, kuria siekiama išsekinti civilius gyventojus.
„Priešas įvykdė didžiulę dronų ataką prieš kelių sričių energetikos infrastruktūrą“, – trečiadienį prieš pat vidurnaktį paskelbė „Ukrenergo“.
„Dėl to dauguma vartotojų Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse, įskaitant sričių centrus, neteko elektros“, – pridūrė operatorė.
Per ataką buvo apgadinta itin svarbi Dnipropetrovsko energetikos infrastruktūra, pranešė šios srities gubernatorius Vladyslavas Haivanenka.
„Padėtis sudėtinga. Tačiau kai tik leis saugumo situacija, energetikos darbuotojai pradės atkūrimo darbus“, – platformoje „Telegram“ parašė jis.
Zaporižioje buvo atkurtas elektros tiekimas „svarbiausiems objektams“, tačiau dauguma vartotojų vis dar neturi elektros, pranešė gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
„Dirbame visą parą, kad kuo greičiau atnaujintume elektros tiekimą visiems vartotojams“, – sakė jis, pridurdamas, kad vandens tiekimas daugeliui namų ūkių buvo atnaujintas.
Atsakydama į nuolatines Rusijos atakas prieš jos energetikos tinklą Ukraina suintensyvino streikus prieš Rusijos naftos saugyklas ir naftos perdirbimo gamyklas, siekdama nutraukti Maskvai gyvybiškai svarbų energijos eksportą ir sukelti degalų trūkumą visoje šalyje.
Mažiau nei tikėtasi: paaiškėjo, kiek karių JK ir Prancūzija gali dislokuoti Ukrainoje
Didžioji Britanija ir Prancūzija į Ukrainą siųs gerokai mažiau karių, nei buvo tikėtasi. Jei bus sudarytas taikos susitarimas, jos planuoja dislokuoti iki 15 tūkst. karių, praneša „The Times“.
Leidinys primena, kad iš pradžių Didžiosios Britanijos karinė vadovybė siūlė nusiųsti 10 tūkst. karių, kurie būtų tapę platesnės, 64 tūkst. žmonių apimančios, „norinčiųjų koalicijos“ dalimi.
Tačiau, atsižvelgdama į dabartinį Didžiosios Britanijos kariuomenės dydį, šalies gynybos ministerija pripažino, kad toks skaičius yra neįmanomas.
Leidinio šaltiniai teigia, kad pagal preliminarius skaičiavimus Ukrainoje bus dislokuota mažiau nei 7,5 tūkst. britų karių.
Net ir toks skaičius būtų rimtas iššūkis šaliai, kurios reguliariojoje armijoje yra apie 71 tūkst. apmokytų karių.
„Prancūzija yra vienintelė kita šalis, įsipareigojusi nusiųsti karius į Ukrainą, ir tikimasi, kad jie sudarys likusią kontingento dalį, kuri bus dislokuota santykinai saugioje vakarinėje šalies dalyje, toli nuo fronto linijos“, – priduria „The Times“.
Keletas šaltinių mano, kad net ir bendras 15 tūkst. taikos palaikymo pajėgų skaičius yra pernelyg optimistinis.
Taip pat pažymima, kad Vokietija yra pasirengusi dislokuoti pajėgas netoli Ukrainos – galbūt Lenkijoje ar Rumunijoje.
Kitas pašnekovas nurodė, kad galimų taikos palaikymo pajėgų skaičius priklausys nuo įvairių scenarijų ir taikos derybų rezultatų.
Oficialiai Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris neatskleidė, kiek britų karių bus siunčiama į Ukrainą.
Neseniai jis pasirašė susitarimą dėl britų kariuomenės veiklos Ukrainos teritorijoje, vadinamuosiuose „kariniuose centruose“.
Pagal planą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariai padės rengti Ukrainos kariuomenę ir prižiūrės „apsaugotų objektų“, skirtų ginklų bei karinės technikos, naudojamos Ukrainos gynybai, laikymui ir parengimui, statybą.
Tuo tarpu JAV, remiantis Paryžiuje pasirašyta deklaracija, vadovaus aukštųjų technologijų stebėjimui palei ugnies nutraukimo liniją, jei bus pasiektas taikos susitarimas.
Neįvardyti Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pareigūnai mano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nedrįs pažeisti galimo ugnies nutraukimo susitarimo, sudaryto tarpininkaujant Donaldui Trumpui, nes baiminsis JAV lyderio reakcijos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
tuo tarpu pašalpinė valkata lioxa gauna minimalią pašalpą ir perka pigiausią Norfos triedalą, nes tv3 jam moka 0eur/mėn
Ukrainos atsakas: po galingo sprogimo Belgorode dingo elektra
Apie vidurnaktį vietos laiku Belgorodo mieste įsijungė sirena – buvo paskelbtas raketų pavojus. Po maždaug 10 minučių nugriaudėjo stiprus sprogimas. Rusijos informavimo priemonės skelbia apie tai, kad „toje vietoje“, nenurodant tiksliai kur, – rimti infrastruktūros pažeidimai.
Belgorode ir keliuose regiono rajonuose dingo šviesa ir elektra. Taip pat vietos gyventojai praneša apie vandens tiekimo sutrikimus. Belgorode gyvena apie 300–350 tūkst. gyventojų. Elektros nėra ir keliuose Oriolo (taip pat apie 300 tūkst. gyventojų turintis miestas) rajonuose.
Tuo metu Ukrainos pajėgos skelbia, kad Rusija ruošia smūgius ir perspėjo apie balistinių raketų pavojų visoje šalyje.
Perspėjama, kad Rusija ruošiasi paleisti „Orešnik“ raketą, prieš kurią, kaip anksčiau minėjo ir pats Volodymyras Zelenskis, Ukraina neturi ką priešpastatyti.
Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, ruošiasi dar intensyvesniems Rusijos oro antskrydžiams dabartiniu šaltuoju periodu.
„Yra informacijos, kad šiandien naktį gali būti surengta nauja masinė rusų ataka“, – įspėjo V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi iš Kyjivo. Jis paragino žmones būtinai paisyti oro pavojaus ir slėptis slėptuvėse.
„Rusija šiuo metu labiau kliaujasi žiema nei diplomatija, balistinėmis raketomis prieš mūsų energijos tiekimą, o ne bendradarbiavimu su Amerika ir susitarimais su prezidentu Trumpu“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Smūgiai milijonams gyventojų turintiems regionams
Po Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai vėlų trečiadienį didelė dalis Dnipropetrovsko, Zaporižios ir aplinkinių sričių liko be elektros, vandens, šildymo ar ryšio. Sinoptikams prognozuojant žemėjančią oro temperatūrą, baiminamasi, kad jose gali kilti humanitarinė krizė, praneša „Kyiv Post“.
Valdžios institucijos perspėjo, kad padėtis gali tapti dar pavojingesnė artimiausiomis dienomis, jei nebus atstatytas elektros ir šildymo tiekimas, kadangi nakties temperatūra šį savaitgalį turėtų nukristi iki 8 laipsnių šalčio, o nuo kito pirmadienio – iki 11 laipsnių.