Ukraina pasiuntė griežtą įspėjimą Lukašenkai: taikinyje – jau 500 objektų Baltarusijoje
Ukrainos kariškiai jau nustatė pirmuosius 500 taikinių Baltarusijos teritorijoje, jei dabartinis jos lyderis nuspręstų visapusiškai įsitraukti į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, dar žinomas kaip Magyaras.
Ekspertas apie Baltarusijos grėsmę: jiems tai būtų žygis į vieną pusę
Grėsmė iš Baltarusijos išlieka, tačiau mažai tikėtina, kad baltarusiai ryšis siųsti savo karius į Ukrainą. Apie tai „Ukrainos radijo“ eteryje pareiškė analitinio projekto „DeepState“ vienas iš įkūrėjų Romanas Pohorelyjus.
„Ukrainos gynyba šiandien išlieka gana veiksminga, palyginti su 2022 metais. Grėsmė buvo visada. Rusai turi galimybę ir moka greitai permesti savo pajėgas bei vykdyti rotacijas. Jie jau labai ilgai didelėmis pastangomis kursto baltarusius prisijungti prie šio karo“, – sakė jis.
Rusijos parlamentas priėmė įstatymą dėl tremtinių turto konfiskavimo
Antradienį Rusijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį valdžios institucijoms konfiskuoti užsienyje gyvenančių rusų turtą, jei manoma, kad jie veikia prieš šalies interesus – kritikų teigimu, tokiu būdu siekiama nutildyti tremtyje gyvenančius turtingus Kremliaus kritikus.
Įstatymas buvo priimtas trečiuoju ir paskutiniuoju svarstymu žemutiniuose Rusijos parlamento rūmuose – Valstybės Dūmoje.
Pagal naująjį teisės aktą, užsienyje gyvenantys rusai gali netekti savo būsto, jei viešai smerks karą Ukrainoje.
Pagal Rusijos įstatymus jau dabar galima konfiskuoti kai kurių užsienyje gyvenančių piliečių, pavyzdžiui, tų, kurie priskiriami užsienio agentams ir pažeidžia savo įsipareigojimus arba dirba nepageidaujamoms organizacijoms, turtą. Tačiau naujasis įstatymas žymiai išplečia tokių priemonių taikymo sritį, nes veiksmai, prieštaraujantys Maskvos interesams, gali būti aiškinami labai plačiai.
Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad dabar pagrindą konfiskuoti užsienyje esančių rusų turtą sudaro 13 naujų nusikaltimų, įskaitant Rusijos pareigūnų ir karių įžeidimą, ekstremizmo ir terorizmo, neapykantos ar priešiškumo kurstymą bei viešą raginimą imtis veiksmų, kuriais siekiama pažeisti Rusijos teritorinį vientisumą.
V. Volodinas jau daugelį metų ragina bausti kritiškai nusiteikusius rusus, kurie „pabėgo“ į užsienį ir manosi ten esą saugūs.
„Šiandien priėmėme federalinį įstatymą, kuris skirtas mūsų šaliai apsaugoti“, – sakė jis.
Pasak Kremliui artimo politologo Sergejaus Markovo, naujasis įstatymas įsigalioja rugsėjo 1 d.
„Dabar jie per tris mėnesius greitai viską išparduos, – sakė jis, omenyje turėdamas užsienyje gyvenančius rusus. – Dabar tiems, kurie išvyko, sakoma, kad jiems niekada nevalia grįžti.“
Smogusi sandėliui Dnipro mieste, Rusija sunaikinto JT pagalbos už 1,4 mln. dolerių
Per rusų raketų smūgį Dnipro mieste buvo sunaikintas Pasaulio maisto programos sandėlis su civiliams gyventojams skirta humanitarine pagalba, kurios vertė – 1,4 mln. JAV dolerių, platformoje „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Vakar rusų raketa „Iskander“ pataikė į Pasaulio maisto programos sandėlį Dnipre. Laimei, niekas nenukentėjo. Tačiau buvo visiškai sunaikinta humanitarinė pagalba už daugiau nei 1,4 mln. JAV dolerių, kuri buvo skirta 130 tūkst. žmonių“, – rašė A. Sybiha.
Pasak užsienio reikalų ministro, nepaisant neseniai Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje vykusių diskusijų ir nuolatinių tarptautinės bendruomenės raginimų, Rusija toliau vykdo barbariškus išpuolius prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus ir įstaigas.
A. Sybiha pabrėžė, kad Maskvos veiksmai yra dar vienas įrodymas, jog ji akivaizdžiai nepaiso tarptautinės humanitarinės teisės, ir atskleidžia tikrąjį Rusijos požiūrį į Jungtines Tautas bei jų valstybes nares.
„Raginu JT generalinį sekretorių António Guterresą pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir įgaliojimais, kad priverstų Rusiją nutraukti šiuos neatsakingus išpuolius prieš humanitarines operacijas“, – rašė A. Sybiha.
Pasaulio maisto programa patvirtino, kad gegužės 25 d. buvo apgadintas Dnipro mieste esantis sandėlis, naudojamas jos humanitarinėms operacijoms, išpuolį pavadindama tiksliniu smūgiu, kuriam buvo panaudota didelio tikslumo balistinė raketa „Iskander“. Buvo sunaikintas didelis kiekis maisto atsargų, skirtų prie fronto linijos gyvenantiems žmonėms. Per išpuolį nė vienas Pasaulio maisto programos darbuotojas nenukentėjo.
„Išpuoliai prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus, bandančius gelbėti nuo karo nukentėjusius nekaltus civilius, yra nusikaltimas ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. Tai jau antras kartas, kai šis sandėlis tapo išpuolio taikiniu. 2025 m. lapkritį jis buvo apgadintas per dronų ataką. Per pastaruosius 18 mėnesių Pasaulio maisto programa užregistravo daugiau nei 84 incidentus, susijusius su jos sandėliais, transporto priemonėmis, paskirstymo punktais ir vietinių humanitarinių partnerių turtu visoje Ukrainoje“, – sakė Pasaulio maisto programos atstovas Ukrainoje Richardas Raganas.
Pasaulio maisto programa dar kartą pabrėžė, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę civilinę ir humanitarinę infrastruktūrą pulti draudžiama. Tokie incidentai kelia tiesioginę grėsmę gyvybiškai svarbios pagalbos teikimui nuo karo nukentėjusiems civiliams.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 20 d. Rusijos raketai pataikius į vieną iš Dnipre esančių sandėlių, taip pat buvo sunaikinta Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos už 1 mln. JAV dolerių.
Pusšimtis šalių pasmerkė Maskvos grasinimus ambasadoms Ukrainoje
Beveik 50 šalių antradienį bendrame pareiškime Jungtinėse Tautose (JT) pasmerkė Rusijos grasinimus ambasadoms Ukrainoje.
„Taip pat smerkiami pastarieji Rusijos grasinimai diplomatinėms institucijoms ir ambasadoms Kyjive. To negalime toleruoti“, – sakoma bendrame pareiškime, kurį perskaitė Ukrainos atstovas JT Andrijus Melnykas.
Maskva grasina Ukrainai: prabilo apie ginklą, kuris „po savęs nepaliks nieko“
Rusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas pagrasino panaudoti prieš Ukrainą masinio naikinimo ginklus, jei bus atakuojami civiliai Rusijoje.
„Visa tai gali lemti, kad panaudosime ginklą, kuris po savęs nepaliks nieko“, – pareiškė V. Volodinas, kuris cituojamas Valstybės Dūmos pranešime spaudai. Kartu jis įspėjo, kad negalima leisti situacijai taip paaštrėti.
Šių naujų grasinimų priežastis yra dronų ataka prieš bendrabutį Starobilske Rusijos okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje. Okupacinių institucijų duomenimis, per smūgį praėjusią savaitę čia žuvo 21 civilis. Generalinis štabas Kyjive pabrėžė, kad ataka buvo nukreipta prieš Rusijos kariuomenės dronų dalinį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po atakos pagrasino kerštu. Sekmadienį rusų pajėgos per didelį puolimą prieš Ukrainą, be kita ko, panaudojo naują ir dėl savo naikinančios galios ypač pavojingą „Orešnik“ tipo vidutinio nuotolio raketą. Ypač intensyviai buvo smogta sostinei Kyjivui.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Kyjivo laukia nauji smūgiai. Maskva ir juos argumentuoja kerštu už civilių žūtį Starobilske. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apie galimą ataką informavo ir JAV valstybės sekretorių Marcą Rubio.
Ukraina įsiuto dėl Lavrovo žodžių: „Sunku tai suvokti“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Rusijos URM vadovo Sergejaus Lavrovo pareiškimus pokalbyje su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio apie ketinimus atakuoti Kyjivą pavadino „įžūlia provokacija“ ir patvirtinimu, kad Rusija yra suinteresuota tęsti karą.
Maskvai nurodžius diplomatams išvykti iš Kyjivo, ES iškvietė Rusijos pasiuntinį
Maskvai paraginus užsienio diplomatus palikti Kyjivą, nes kyla grėsmė, kad Ukrainos sostinės atžvilgiu gali būti surengtas dar vienas didelio masto puolimas, Europos Sąjunga iškvietė Rusijos pasiuntinį Briuselyje.
Grasinti užsienio piliečiams ir diplomatams – „nepriimtinas eskalavimas“, antradienį pareiškė ES užsienio reikalų vadovės Kajos Kallas atstovė spaudai.
ES diplomatinė misija Ukrainoje toliau bus Kyjive, pareiškė ji.
Pirmadienį, praėjus vos dienai po vieno iš didžiausių išpuolių prieš Ukrainos sostinę nuo karo pradžios, Rusija pagrasino surengti dar vieną didelio masto Kyjivo bombardavimą.
Maskvos užsienio reikalų ministerijos pareiškime užsienio diplomatai buvo raginami kuo greičiau išvykti iš Kyjivo, teigiant, kad Rusijos kariuomenė ketina sistemingai atakuoti mieste esančius karinius objektus ir „vadavietes“.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, savaitgalį Rusija į Kyjivo sritį paleido 600 dronų ir 90 raketų. Tarp apgadintų objektų – gyvenamieji namai, komerciniai pastatai, vandentiekio įrenginiai ir muziejai.
Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad Kyjivo regione žuvo du žmonės, o prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad per antpuolį sužeisti 87 žmonės, trys iš jų – nepilnamečiai.
Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad per antpuolį buvo panaudota naujoji vidutinio nuotolio raketa „Orešnik“, kelianti ypatingą baimę dėl savo naikinamosios galios ir gebėjimo smogti taikiniams didelėje Europos dalyje.
„Daug absurdiškų žodžių“: Ukraina atsakė į kaltinimus iš Lukašenkos režimo
Aliaksandro Lukašenkos režimas apkaltino Ukrainą neva leidžiant dronus link Baltarusijos. Ukraina sureagavo į kaltinimus, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Po grasinimų atakomis ir raginimų užsieniečiams palikti Kyjivą ES iškvietė Rusijos pasiuntinį
Europos Sąjunga (ES) iškvietė vyriausiąjį Rusijos diplomatą Briuselyje, Maskvai įspėjus užsienio piliečius bei diplomatus palikti Kyjivą ir pagrasinus naujais smūgiais Ukrainos sostinei, pranešė atstovė spaudai.
„Rusijos grasinimas užsienio piliečiams ir diplomatams palikti Kyjivą yra nepriimtina eskalacija“, – socialiniuose tinkluose paskelbė ES atstovė spaudai Anitta Hipper, pridurdama, kad pasiuntiniui buvo nurodyta, jog Maskva privalo „nustoti taikytis į civilius“.
Latvija siekia patraukti atsakomybėn Rusijos nurodymu veikusius geležinkelio objektų padegėjus
Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) paprašė teisėsaugos institucijų patraukti baudžiamojon atsakomybėn keturis asmenis, įtariamus Rusijos nurodymu padegus Latvijos geležinkelio infrastruktūros objektus.
Valstybės policija bendradarbiaudama su VDD tris įtariamus padegėjus sulaikė šių metų sausį, o ketvirtas įtariamasis, veikęs kaip tarpininkas samdant nusikaltimų vykdytojus ir koordinavęs apmokėjimą už atliktas užduotis, jau buvo kalėjime, kur atlikinėjo bausmę už kitus nusikaltimus. VDD naujienų agentūrai LETA pranešė, kad šiuo metu visi įtariamieji yra suimti.
Tyrimo metu nustatyta, kad keturis gaisrus geležinkelio infrastruktūros objektuose Rygoje sukėlė samdomi padegėjai. Trys iš šių padegimų įvyko praėjusių metų spalį, vienas – šių metų sausį.
Vienas iš įtariamųjų elektros skydą ir relės spintą padegė pats, tačiau pasitelkė bendrininkus dar dviem relės spintoms padegti.
Geležinkelio infrastruktūros objektų padegimai buvo nufilmuoti, o vaizdo įrašas po to per programėlę „Telegram“ buvo nusiųstas užsakovui kaip įrodymas, kad užduotis įvykdyta.
Pranešama, kad kovo pradžioje Valstybės saugumo tarnyba kitoje byloje paprašė prokuratūros patraukti baudžiamojon atsakomybėn du jaunuolius, kaltinamus Rusijos interesų labui padegus Latvijos geležinkelių infrastruktūros objektus.
Veikdami Rusijos naudai, tie jaunuoliai padarė daugiau nei 372 tūkst. eurų nuostolių.
Abiem šiems Latvijos piliečiams, gimusiems 2006 ir 1999 metais, buvo pareikšti kaltinimai pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už pagalbą užsienio valstybei vykdant veiksmus prieš kitą valstybę ir už tyčinį turto sunaikinimą bei sugadinimą.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad vyrai apipylė degalais geležinkelio relės spintą, geležinkelio apšvietimo skirstomąją spintą ir dyzelinį lokomotyvą, po to juos padegė.
Be to, vienas iš kaltinamųjų, veikdamas savarankiškai, apipylė degalais ir padegė dvi geležinkelio relės spintas.
Lenkija sako bet kokį Rusijos išpuolį prieš diplomatinę atstovybę laikysianti priešiškumu
Lenkija pareiškė, kad bet kokį Rusijos smūgį jos diplomatinėms atstovybėms Ukrainoje laikys tyčiniu ir apgalvotu žingsniu, Maskvai paraginus užsienio diplomatus ir kitus užsieniečius išvykti iš Kyjivo ir pagrasinus naujais išpuoliais.
Rusija sekmadienį surengė masinę ataką prieš Ukrainos sostinę ir kaimyninį regioną, per kurią žuvo keturi ir buvo sužeista 100 civilių. Jos užsienio reikalų ministerija anksčiau įspėjo apie planuojamus reidus, nukreiptus į karinę ir pramoninę infrastruktūrą, ir paragino užsienio piliečius palikti šią teritoriją.
„Todėl bet koks smūgis Lenkijos diplomatinėms atstovybėms bus laikomas apgalvotu ir tyčiniu“, – pareiškė Varšuva.
Lenkija pasmerkė nepagrįstos Rusijos agresijos aktus ir paragino šalį „laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir sutarčių“.
Kremliaus teigimu, virtinė smūgių buvo surengta keršijant už penktadienį įvykdytą dronų ataką prieš švietimo įstaigą ir bendrabutį Rusijos okupuotame Luhansko regione.
Ukraina paneigė kaltinimus dėl atakų prieš civilius, paaiškindama, kad taikinys buvo dronų operacijoms vadovaujantis padalinys.
Ukraina: Jungtinė Karalystė rengia dar vieną didelį sankcijų paketą Rusijai
Įvedusi sankcijas rusiškam uranui, karinės pramonės komponentams ir jūrų transportui, Jungtinė Karalystė rengia dar vieną didelį sankcijų paketą Rusijai, kurių kitas etapas, planuojama, bus daugiausia skirtas šalies finansų sektoriui. Apie tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos prezidento įgaliotasis atstovas sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas.
Pasak jo, diskusijose dėl naujausių Jungtinės Karalystės sprendimų dažnai nepagrįstai nuvertinama gegužės 20 d. priimto sankcijų paketo, kurį V. Vlasiukas vadino svarbiu spaudimo Rusijai instrumentu, reikšmė.
V. Vlasiuko teigimu, minėtame pakete įvestos griežtos sankcijos Rusijos uranui, įskaitant draudimus jį importuoti, pirkti ir vežti per trečiąsias šalis, o tai, pasak jo, sudavė tiesioginį smūgį bendrovės „Rosatom“ pajamoms ir įtakai Vakarų branduolinės energetikos rinkoje.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad sankcijos žymiai išplėtė eksporto kontrolę prekėms, naudojamoms Rusijos kariniame-pramoniniame komplekse. Apribojimai apima pramonines chemines medžiagas, metalus ir įrangą, reikalingą mikroschemų, puslaidininkių ir dronų gamybai, įskaitant anglies pluošto gaminius, aliuminį, boro nitridą, amonio fluoridus ir arsiną.
V. Vlasiukas pridūrė, kad minėtas sankcijų paketas taip pat išplėtė apribojimus statybos paslaugoms. Pasak jo, įmonėms ir specialistams dabar draudžiama su Rusija susijusiems subjektams teikti ne tik architektūros ir inžinerijos, bet ir tam tikras statybos paslaugas.
Naujosios priemonės, paaiškino jis, sustiprina su Rusija susijusių laivų priežiūrą, išplečiant kriterijus, pagal kuriuos laivams gali būti taikomos sankcijos. Pakete taip pat įvedami nauji licencijavimo reikalavimai, draudžiama teikti tam tikras jūrų paslaugas ir ribojama Rusijos suskystintas dujas ar anglį gabenančių laivų eksploatacija bei frachtavimas.
Jo teigimu, šių priemonių tikslas – apsunkinti Rusijos energijos eksportą ir užpildyti spragas, išnaudojamas apeidinėti sankcijoms jūrų logistikos srityje.
„Tai dar vienas sankcijų režimo modernizavimo etapas, bet toli gražu ne paskutinis“, – sakė V. Vlasiukas.
Ukrainos prezidento įgaliotasis atstovas pridūrė, kad Ukraina šią savaitę laukia dar vieno didelio sankcijų paketo iš Jungtinės Karalystės, skirto konkrečiai Rusijos finansų sektoriui.
Ukraina patvirtino: Rusijos naftos perdirbimo gamykla po smūgio sustabdė darbą
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad Syzranės naftos perdirbimo gamykla po gegužės 21 d. suduoto smūgio sustabdė veiklą.
„Remiantis preliminariais smūgio vertinimais, patvirtintas Syzranės naftos perdirbimo gamyklos (Syzranė, Samaros sritis, Rusijos Federacija), kurią 2026 m. gegužės 21 d. atakavo Ukrainos gynybos pajėgos, uždarymas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė štabas.
Štabas taip pat pranešė, kad buvo apgadinta Jaroslavlio linijinės gamybos ir paskirstymo stoties, į kurią smogta gegužės 25 d., įranga ir rezervuarai.
Be to, Ukrainos pajėgos patvirtino gegužės 24 d. suduotą sėkmingą smūgį į Rusijos radiolokacinę stotį 1L125 „Niobij-SV“ Jarske, Luhansko srityje.
Pasak generalinio štabo, Ukrainos pajėgos gegužės 25 d. ir gegužės 26 d. naktį sudavė smūgius į keletą svarbių Rusijos karinių taikinių.
Be kita ko, smogta į Rusijos vadavietę Očeretynėje (Donecko sritis) ir į Rusijos kariuomenės pulko vadavietę Verchnia Krynycioje (Zaporižios sritis).
Ukrainos pajėgos taip pat smogė į Rusijos bepiločių orlaivių valdymo centrus netoli Nesteriankos (Zaporižios sritis) ir Novohrodivkos (Donecko sritis).
Maža to, Ukrainos pajėgos smogė į bepiločių orlaivių ir logistikos sandėlius netoli Novopetrykivkos (Donecko sritis), taip pat į logistikos sandėlį Donecke.
Ukrainos pajėgos netoli Debalcevės (Donecko sritis) dar smogė į degalus ir tepalus gabenusią geležinkelio degalų cisterną.
Syzranės naftos perdirbimo gamykla Rusijoje veiklą sustabdė po to, kai Ukrainos bepilotis orlaivis gegužės 21 d. apgadino pagrindinį naftos perdirbimo įrenginį.
Vladimiras Putinas bando atsigauti po pažeminimo – išanalizavo naujausius Kremliaus veiksmus
JAV karo studijų instituto (ISW) analitikai įvertino naujausius Rusijos grasinimus smogti Kyjivui. Anot analitikų, šiais grasinimais Rusija prieštarauja savo pačios raginimams dėl paliaubų ir bando demonstruoti jėgą.
Rusija anksčiau šią savaitę pagrasino pradėti smūgių seriją prieš Ukrainą. Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino užsienio piliečius, diplomatus ir tarptautines organizacijas evakuotis iš Kyjivo. Savaitgalį rusai smogė Kyjivui.
„Rusijos įspėjimas ir tęsiami smūgiai yra bandymas užmaskuoti Rusijos silpnumą, ypač po gegužės 9 d. Pergalės dienos parado. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando atsigauti po pažeminimo, kurį patyrė, kai turėjo prašyti Ukrainos leidimo surengti Pergalės dienos paradą, ir nukreipti dėmesį nuo Rusijos nesugebėjimo apsaugoti savo sostinės ir kitų giliai užnugaryje esančių miestų nuo intensyvėjančių Ukrainos tolimųjų nuotolio dronų smūgių.
Putinas taip pat stengiasi apsaugoti Rusijos gyventojus nuo jo karo sukeltos įtampos Rusijos ekonomikoje, o Rusijos ekonominės ir socialinės problemos kelia vidaus nepasitenkinimą Putinu ir jo vyriausybe.
Rusijos pajėgos taip pat nesugeba pasiekti operatyviniu požiūriu reikšmingų laimėjimų savo tebevykstančiame 2026 m. pavasario–vasaros puolime, nes Ukrainos kontratakos, bendras dronų pranašumas ir vidutinio nuotolio smūgių kampanija stabdo Rusijos pažangą ir didina jos puolamųjų operacijų materialines bei personalo sąnaudas“, – rašoma naujausioje ISW ataskaitoje.
Putinas vilioja rusus į karą: už sutartį su armija siūlo nurašyti skolas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsaką, atleidžiantį į Rusijos kariuomenę užverbuotus naujokus nuo skolų iki 10 mln. rublių (139 tūkst. JAV dolerių).
Alkoholizmas, neviltis ar kūrybiškumo trūkumas? Ukraina ironiškai atkirto Rusijai
Ukrainos Užsienio reikalų ministerija (URM) ironiškai sureagavo į naujausius Rusijos grasinimus apie naujus smūgius Kyjivui.
Dėl karo Ukrainoje sparčiai auga Taivano dronų eksportas
Karas Ukrainoje sparčiai didina Taivano dronų eksporto apimtis, Taivano įmonėms siekiant užimti dalį sparčiai augančios pasaulinės dronų rinkos.
Pasaulio vyriausybėms didinant gynybos išlaidas dėl intensyvėjančių konfliktų, smarkiai auga pigių dronų, naudojamų žvalgybai ir smūgiams, paklausa.
Būdamas palyginti nauju žaidėju vis konkurencingesnėje pramonės šakoje, Taivanas siekia tapti be kiniškų komponentų pagamintų dronų ir jų dalių gamybos centru Azijoje. Tai reiškia, kad jo gaminami dronai gali būti iki trijų kartų brangesni už konkurentų iš Kinijos, pavyzdžiui, didžiausio pasaulyje gamintojo DJI, kuris gauna naudos iš didžiulio gamybos masto.
Nepaisant kainos skirtumo, Taivano įmonės užfiksavo pardavimų šuolį, nes paklausą skatina Rusijos vykdomas karas Ukrainoje, kur dronus plačiai naudoja abi pusės.
Pastaraisiais metais Kinijos taikomi dronų eksporto apribojimai taip pat atvėrė galimybes Taivano įmonėms, kurios kovojo dėl pakankamų pardavimų vidaus rinkoje.
„Vidaus rinkoje paklausos nepakanka, – sakė Taivano vyriausybės remiamo DSET analitinio centro analitikė Samara Duerr (Samara Der). – Todėl įmonės plėtoja veiklą tarptautiniu mastu, siekdamos įgyti masto ir patirties, kad turėtų šiuos pajėgumus ir žinotų, kaip vėliau pasinaudoti augimo galimybėmis.“
Oficialūs prekybos duomenys rodo, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Taivano dronų eksportas išaugo beveik 20 kartų iki 181 159 vienetų. Didžioji dalis buvo eksportuota į Čekiją, po to – į Lenkiją. DSET mano, kad daugumą dronų perka arba finansuoja labdaros organizacijos ir dovanoja Ukrainai.
Bendrovės „AeroSoarX“, gaminančios karinius ir dvejopo naudojimo dronus, pirmininkas Max Lo sakė, kad Taivano įmonės turėjo ieškoti rinkų užsienyje, kad išliktų gyvybingos.
Nors Taivanas bando sukurti vidaus dronų pramonę, opozicijos kontroliuojamame parlamente užstrigę biudžeto klausimai reiškia, kad vyriausybės užsakymai stringa.
„Jei neturime vietinės paklausos, vyriausybės paramos ar biudžeto, kaip galime išlaikyti gamybos liniją? – sakė M. Lo. – Būtent dėl to aš lankausi Ukrainoje, lankausi Lenkijoje. Aš jiems pranešu: gerai, mes turime tą ar aną. Mes vis dar galime gaminti.“
Dronų skydas
Taivanas yra vienas iš pasaulinių dirbtinio intelekto technologijų ir lustų gamybos lyderių ir tikisi pasinaudoti ta patirtimi dronų pramonėje. Sala siekia iki 2030 metų per mėnesį gaminti 100 000 dronų, palyginti su ankstesniu tikslu iki 2028 metų gaminti 15 000 dronų.
Taivanas nori pats pagaminti pakankamai dronų, kad galėtų atremti galimą Kinijos, kuri teigia, kad sala yra jos teritorijos dalis, puolimą, ir įsitvirtinti pasaulinėse tiekimo grandinėse, kaip tai padarė su lustais.
„Mes tai vadiname dronų skydu, – sakė M. Lo. – Tai taps dar viena Taivano apsaugos priemone.“
Tačiau vyriausybės planas įsigyti daugiau nei 200 000 Taivane pagamintų dronų buvo užblokuotas parlamente, o tai trukdo pažangai. Taivano įmonės taip pat susiduria su iššūkiais, bandydamos įsitvirtinti rinkoje, kurioje jau dominuoja Kinija, o jų dronams ir komponentams trūksta patirties mūšio lauke.
„Nors sunku abejoti Taivano pramonės pajėgumais, viskas susiveda į praktinio pritaikymo klausimą“, – sakė Europos saugumo politikos vertybių centro Taivano biuro vadovas Marcinas Jerzewskis (Marcinas Ježevskis). – Ar Taivano dronai būtų pasirengę kovai?“
Žiauri konkurencija
Kita problema yra ta, kad Ukrainai, tapusiai vienu iš pažangiausių dronų gamybos centrų pasaulyje, konflikto pabaigoje gali nebereikėti Taivano dronų ir ji gali užtvindyti rinką savo pačios gaminiais.
Konkurencija šioje srityje yra žiauri ir sparčiai auga, sakė karinis ekspertas Collinas Koh (Kolinas Ko).
„Taivanas turės rasti savo nišą“, – sakė jis.
Ukrainos analitinio centro „Snake Island Institute“ analitikas Artūras Savčijus teigė, kad Taivanas gali konkuruoti su Kinija „mikrokomponentų“, pavyzdžiui, ličio jonų baterijų, srityje.
„Būtent čia Taivanas gali pakeisti Kiniją, ir manau, kad tai yra didelė bendradarbiavimo sritis“, – sakė jis.
Galiausiai kiekvienas regionas siekia „maksimalaus tiekimo grandinių lokalizavimo“, sakė Ukrainos dronų gamybos kompanijos „The Fourth Law“ įkūrėjas Jaroslavas Ažniukas.
Taivano dronų gamintojai vis dažniau bendradarbiauja su užsienio įmonėmis, nes jie užsitikrina vietą nekomunistinėje rinkoje. Tarp jų yra „Thunder Tiger“, kuri turi bendrą įmonę, gaminančią dronų variklius JAV Ohajo valstijoje. Jos generalinis direktorius Gene Su (Džinas Su) teigia, kad didžiausias galimybes mato Jungtinėse Valstijose, kur susirūpinimas dėl Kinijos keliamų saugumo grėsmių skatina dronų be kiniškų komponentų ir jų dalių paklausą.
„Thunder Tiger“ taip pat nori įkurti gamybos linijas Europoje, tačiau, pasak G. Su, šios šalys jautriau reaguoja į kainas. „Kai išsiplėsime, mūsų sąnaudos sumažės, ir tada galėsime konkuruoti su kinais“, – sakė jis.
Zelenskis užsiminė, iki kada tikimasi pabaigti aktyviąją karo fazę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su „Tautos tarno“ frakcija užsiminė, iki kada būtų tikimasi pabaigti aktyviąją karo fazę, skelbia UNIAN.
Šias detales apie susitikimą paskelbė parlamento narė Olga Vasilevskaja-Smagliuk.
„Didžioji laiko dalis buvo skirta karo karštosios fazės pabaigos perspektyvoms. Prezidentas pažymėjo, kad iki lapkričio svarstoma galimybė, su sąlyga, kad bus suteiktos saugumo garantijos, užbaigti karštąją fazę“, – pranešė ji.
Parlamentarė pridūrė, kad Ukraina šiuo metu turi pranašumą fronto linijoje ir kad tuo pranašumu galima pasinaudoti.
O. Vasilevskaja-Smagliuk nurodė, kad pagrindinis tikslas – neleisti Kremliui apgauti ir po pertraukos pradėti naujus karo veiksmus, naują puolimą.
Ukrainos oro gynyba numušė 111 iš 122 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 111 iš 122 bepiločių orlaivių, kuriais rusai puolė Ukrainą nuo gegužės 25 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo pirmadienio, gegužės 25 d., 18 val. rusai atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“, paleistomis iš Rusijos Rostovo srities ir laikinai okupuoto Krymo, taip pat 122 „Shahed“ tipo smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais (įskaitant reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“ ir „Parody“ tipo imitaciniais bepiločiais, paleistais iš Oriolo, Kursko, Briansko, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusija) ir Hvardijskės (Krymas) krypčių.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki antradienio, gegužės 26 d., 8.30 val. oro gynybos pajėgos Šiaurės, Pietų ir Rytų Ukrainoje numušė arba neutralizavo 111 rusų bepiločių orlaivių.
11-oje vietų fiksuoti devynių smogiamųjų bepiločių orlaivių ir raketų smūgiai, o trijose vietose rasti numušti taikiniai (bepiločių nuolaužos). Ataka tęsiasi, nes į Ukrainos oro erdvę įskrenda naujos rusų bepiločių orlaivių grupės.
Žmonių, žuvusių per Rusijos smūgį Kyjive gegužės 24 d., skaičius išaugo iki trijų
Žmonių, žuvusių per masinę Rusijos ataką Kyjive sekmadienį, gegužės 24 d., skaičius išaugo iki trijų, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos sostinės policija.
Gelbėjimo operacijų metu buvo rastos kūno dalys, kurios, kaip manoma, priklauso 62 m. moteriai, gyvenusiai iš dalies sugriautame pastate Ševčenkos rajone. Ši moteris anksčiau buvo laikoma dingusia be žinios.
Tapatybei patvirtinti bus atliktas DNR tyrimas.
Europa sureagavo į Kremliaus grasinimą: niekur nesitrauksime
Europos Sąjungos (ES) diplomatai tęs darbą Kyjive, nepaisant Rusijos grasinimų suduoti daugiau didelio masto smūgių, feisbuke pareiškė ES ambasadorė Ukrainoje Katarína Mathernova.
„Tas pats režimas, kuris kasnakt rengia raketų ir dronų atakas prieš civilius, dabar perspėja kitus laikytis atokiau. Mes puikiai suprantame, ką tai reiškia. Rusija nori pasėti baimę, paniką. Izoliuoti Ukrainą. Tai nepavyks. ES niekur nesitrauks. Mes liekame Kyjive. Mes liekame su Ukraina“, – pabrėžė K. Mathernova.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 010 karių
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 26 d. pasiekė apie 1 357 950 karių, įskaitant 1 010 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pasak štabo, Rusija taip pat neteko 11 954 tankų (+1 per praėjusią parą), 24 615 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 42 751 artilerijos sistemos (+64), 1 804 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 397 oro gynybos sistemų (+1), 436 lėktuvų, 353 sraigtasparnių, 1 475 antžeminių robotizuotų sistemų (+10), 312 035 bepiločių orlaivių (+1 790), 4 687 kruizinių raketų, 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 99 374 automobilių ir degalų cisternų (+374) bei 4 221 specialiosios technikos vieneto (+3).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rubio po kruvinos rusų atakos Ukrainoje: „JAV yra pasirengusios padaryti viską, ką gali“
Jungtinės Valstijos vis dar nori tarpininkauti kare tarp Rusijos ir Ukrainos, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio.
Per Rusijos smūgius Rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai vienas žmogus
Per intensyvius Rusijos smūgius Rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar 15 buvo sužeisti, pirmadienio vakarą pranešė Ukrainos valdžia.
Per apšaudymą Odesos uostamiestyje buvo sunaikintas infrastruktūros objektas, „Telegram“ kanale parašė vietos karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Vėliau jis pranešė, kad vienas iš keturių per ataką sužeistų žmonių mirė.
Pirmadienio vakarą Kramatorske, Donecko srityje, 12 žmonių buvo sužeisti, kai į miestą smogta valdomomis sklendžiančiomis bombomis, „Telegram“ kanale parašė gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Tarp sužeistųjų yra 8 metų berniukas, sakė jis.
Vietos valdžia teigė, kad tai buvo trečia didelė ataka Kramatorske tą dieną.
Lavrovas perspėjo Rubio: nurodė evakuoti žmones
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio (Marku Rubiju) paragino Jungtines Valstijas evakuoti diplomatus iš savo ambasados Kyjive, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Gegužės 25 dieną Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio“, – sakoma ministerijos pranešime.
„Sergejus Lavrovas atkreipė dėmesį į gegužės 25 dienos Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame Jungtinėms Valstijoms ir kitoms Kyjive atstovybes turinčioms valstybėms rekomenduojama užtikrinti savo diplomatinio personalo ir kitų piliečių evakuaciją iš Ukrainos sostinės“, – priduriama jame.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
prisiminkime soloviev live teiginį ''ja vapšė terrorist, 3dnia''
Maskvai liepus bėgti iš Kyjivo – skubūs Ukrainos veiksmai: Umerovas atvyko į Berlyną
Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas, Gynybos ministerijos Kyjive duomenimis, antradienį Berlyne susitiko su federalinės vyriausybės atstovais pokalbių saugumo politikos klausimais. Jis, be kita ko, kalbėjosi su kanclerio Friedricho Merzo patarėju užsienio ir saugumo politikos klausimais Günteru Sautteriu.
Tai esą buvo „ne skubus susitikimas“ o „rutininis, planuotas darbas su Europos kolegomis“.
„Vakar buvo Briuselis, šiandien Berlynas. Kitomis savaitės dienomis bus daugiau vizitų Europos sostinėse“, – teigiama pranešime.
Anot duomenų, susitikime antradienį buvo kalbama saugumo klausimais ir apie derybų procesą Ukrainos kare. Viena temų buvo ir dvišalis Ukrainos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje. Tuo tarpu apie F. Merzo iniciatyvą dėl Ukrainos „asocijuotos narystės“ ES kalbama nebuvo.
„Politico“ prieš tai rašė, kad R. Umerovas atvyko į Berlyną pirmiausiai dėl naujų Rusijos grasinimų, kad susitiktų su Vokietijos, taip pat Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos atstovais.
Maskva pirmadienį paragino užsieniečius ir diplomatinių atstovybių Kyjive darbuotojus dėl būsimų smūgių palikti Ukrainos sostinę.